agieshos blogas

Naudotasi policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pateikiama šalies įvykių suvestine (2002 m. sausis - 2011 m. lapkritis). Duomenys neišsamūs, ko ir galima tikėtis. Nesitikėkite, kad jie 100 proc. atspindi visos šalies vaizdą, realybė ta, kad skaičiai priklausys nuo įstaigos, į kurią kreipsitės.  Dėl tos priežasties šiuo darbu kaip labai rimtu šaltiniu nesinaudočiau, tačiau “pasidairymui” jis tiks.

Dažnai buvo sunkoka “ištraukti” aplinkybes, nes jos nenurodytos, veislės praktiškai taip pat nenurodytos, tad Lietuvoje greičiausiai jokios padorios analizės, susijusios su veislėmis, padaryti nepavyks (nebent kas nors, prieinantis prie duomenų, tuo būtų suinteresuotas ir knistųsi).

Galite pasigrožėti exceliniais paveiksliukais:

Čion žmonių procentinė dalis išskaičiuota iš bendros apkandžiojimų dalies, kaip matyti, net dėl ketvirtadalio visų įkandimų kalti žmonės (35 atvejai). Toliau analizuoti tik šunų įkandimai (101 atvejis). Dar buvo užfiksuotas vienas kiaunės užpuolimas.

Šunys dažniausiai kandžiojasi šiltuoju metų laiku - pavasarį ir vasarą:

Nuo šunų dažniausiai nukenčia nepilnamečiai asmenys, dažniausiai vyriškos lyties:

Daugumos priežasčių, kodėl šunys puolė, išaiškinti nepavyko - greičiausiai ji buvo palaidi ir nekontroliuojami šeimininko.

Šunys dažniausiai sužaloja galūnes ir galvos sritį:

Deja, veislių apskaita praktiškai nevykdoma - paminėta buvo vos keletas veislių, taigi realaus situacijos vaizdo susidaryti neįmanoma.

Pagal pateikiamus duomenis, mirtinų atakų mūsų šalyje buvo trys - 2003, 2005 ir 2008 metais. Už jas atsakingi rotveileris, pitbulterjerų tipo šuo ir nenurodytos veislės atstovas.

Sudomino, papiktino, o labiausiai pralinksmino grynas.lt straipsnis „Australai užmigdo pitbulius“

Australai, auginantys agresyvia laikomos pitbulterjerų veislės šunis, savo noru ėmė vesti juos užmigdyti veterinarijos gydytojams po to, kai vienas pitbulio ir mastifo mišrūnas Melburne rugpjūtį mirtinai sukandžiojo ketverių metų mergaitę.

„Hume’o [vieno iš industrinių Australijos sostinės Kanberos rajonų] administracija nuolat sulaukia šeimininkų prašymų dėl pitbulterjierų: bijodami tolimesnių galimų atakų, jie prašo, kad gyvūnai būtų užmigdyti“ - rašo italų „Corriere della Sera“, kurį cituoja rusų žiniasklaida.

Teigiama, jog vien Hume’o rajone šiemet užregistruota 50 pitbulių ir jų mišrūnų atakų, pernai jų buvo 203. Šiuo metu rengiami teisės aktai, kuriems įsigaliojus, šeimininkams už jų šunų atakas gali būti skirta net kalėjimo bausmė.

Labai įdomus šiame „darbelyje“ naudojamas šaltinis – apie Australus rašo italų „Corriere della Sera“, kurį cituoja rusų žiniasklaida. Galėjo padaryti dar įdomiau, pvz., tą rusų šaltinį galėtų cituoti kokie kinai.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir tokį dalyką, kad pitbulio ir mastifo mišrūnas nėra amerikiečių pitbulterjeras. Originaliajame straipsnyje, kurį visi visaip iškraipė ir suklaipė (galite jį paskaityti čia, straipsnis vadinasi “Hume owners surrender ‘danger’ dogs”) rašoma, kad šeimininkai užmigdyti atvedė 12 pitbulterjerų-mastifų mišrūnų ir tuos pačius greičiausiai ne dėl to, kad savininkai bijo būti suėsti miegantys, o dėl griežtėjančių įstatymų - vyriausybė svarsto galimybę šuns ataką prilyginti nusikalstamai veikla (aišku, ta nusikalstama veikla apkaltintas bus šeimininkas, o ne šuo). Praėjusiais metais Hume užregistruotos 203 šunų atakos, šiais metais – 50. Pranešime apie atakas neminima, kokios veislės šunys jas atliko – tai bendras skaičius, miestelyje tikrai nesiautėjo amerikiečių pitbulterjerai. Ten pat minima, kad Taryboje užregistruotas 19 191 šuo, iš jų 10 priklauso vadinamosioms pavojingoms veislėms.

Statistiką apie šunų apkandžiojimus (nemažai yra būtent apie australus) galite paskaityti čia.

Apie šunų uoslę ir vėžio aptikimą šiek tiek rašiau čia. Dabar va naujausio tyrimo duomenimis, apmokyti šunys gali būti naudojami aptikti net ankstyvoms plaučių vėžio stadijoms. Tyrimą atliko mokslininkai iš Schillerhoehe ligoninės Vokietijoje. Jie pirmieji, įrodę, kad uostytojai gali patikimai aptikti plaučių vėžį.

Plaučių vėžys – antra dažniausia vėžio forma tarp vyrų ir moterų visoje Europoje, kasmet nusinešanti daugiau nei 340 000 gyvybių. Taip pat tai dažniausia vėžinės kilmės mirties priežastis pasaulyje. Liga nėra stipriai susijusi su kokiais nors simptomais, o ankstyvas diagnozavimas dažniausiai būna atsitiktinis.

Dabartiniai plaučių vėžio nustatymo metodai nepatikimi, tad mokslininkai dirba norėdami sukurti testus, kurie reaguotų į pacientų iškvepiamą orą (apie elektroninę nosį, gebančią diagnozuoti kelių rūšių vėžius, skaitykite čia). Pastarasis metodas remiasi lakiųjų organinių junginių (LOJ), susijusių su vėžiu, nustatymu. Šie žmogaus organizmo ląstelių išskiriami junginiai susidaro dėl pakitusių baltymų ir genetinių pakitimų, atsirandančių prieš auglio susiformavimą. Nors taikyta daug įvairių technologijų, metodą vis dar sunku naudoti realioje klinikinėje aplinkoje – pacientams draudžiama prieš tyrimą rūkyti ir valgyti, imties analizė gali trukti ilgą laiką, galima didelė trukdžių rizika.

Tai va to naujo tyrimo metu siekta įvertinti, ar apmokyti šunys gali būti naudojami nustatant LOJ pacientų iškvepiamame ore. Mokslininkai dirbo su 220 savanorių, tarp jų buvo sergančių plaučių vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) bei sveikų asmenų. Naudoti specialiai dresuoti šunys.

Mokslininkai atliko keletą bandymų, kad pamatytų, ar šunys patikimai nustato plaučių vėžį lyginant su sveikais ir LOPL sergančiais savanoriais net tuo atveju, kai mėginiuose buvo tabako.

Šunys sėkmingai aptiko 71 mėginį su plaučių vėžiu iš 100 galimų. Jie taip pat identifikavo 372 mėginius, kurie neturėjo plaučių vėžio iš 400 galimų. Šunys vėžį aptikti gali nepriklausomai nuo LOPL ir tabako dūmų kvapo. Šie rezultatai patvirtina, kad plaučių vėžio ženklas nepriklausomas nuo LOPL ir gali būti aptinkamas veikiant tabako dūmų, maisto ar vaistų kvapui.

Pacientų, sergančių plaučių vėžiu, iškvėptame ore yra kitokių cheminių medžiagų, negu normaliuose iškvėpto oro pavyzdžiuose. Šunys tą skirtumą gali aptikti net ankstyvose ligos stadijose. Tai didelis žingsnis diagnozuojant plaučių vėžį, tačiau vis dar reikia tiksliai nustatyti iškvepiamas medžiagas.

Pagal sciencedaily.com 2011 08 17 str. „Sniffer Dogs Can Be Used to Detect Lung Cancer, Research Suggests“