agieshos blogas

Hatifnatas!!! pagaliau turim hatifnatą!!!

Nežinantiems kas tai yra - ogi tokie itin paslaptingi tylūs padarai, kilę iš Trolių mumių pasaulio.  Jie daug keliauja, mėgsta įsielektrinti, yra itin tylūs ir garbina barometrus. Paprastai hatifnatus esant tinkamoms sąlygoms galima pasėti (jie itin tinka gąsdinti parkų sargams), tačiau Lietuvoje tų sėklų, kaip ir pačių hatifnatų, sunku gauti, tai parsigabenau jau paaugintą. Jis dar truputėlį jaučiasi vienišas, tačiau baigia prisitaikyti. Na, pasibaigus socializacijai jis, reikia tikėtis, išsirinks sau patinkantį kampą ir jame saugiai gyvens. Būt smagu dar kada jam daugiau draugų atgabenti, kadangi hatifnatai - gaujos padarai, itin gerai besijaučiantys būriais.

cat-list.blogspot.com

Ukrainos levkojus (Український левкой) – tokia baisiai keista ir dar nauja kačių veislė, sukurta, kaip jau aišku iš pavadinimo, Ukrainoje. Tinkamu kampu nufotografuoti tie katinai turi piktoką išraišką (man net primena šėtoniškas kates), tačiau realybėje jie draugiški, aktyvūs ir noriai bendraujantys tiek su žmonėmis, tiek su kitais naminiais gyvūnėliais.

Dauguma šių gyvūnų (turint omeny ir tai, kad jų dar priveista itin mažai) gyvena Ukrainoje ir aplinkinėse teritorijose, o į tolesnius kraštus išvykęs nedidelis kiekis (kažkur rašė, kad apie 40).

Šių gyvūnėlių pavadinimas mūsų kalba iš tiesų turėtų būti „Ukrainos leukonija“, bet kažkaip pernelyg botaniškai skamba, tai tebūnie ir toliau šauksiu tas kates levkojais. Leukonijomis katės pramintos dėl ausų panašumo į tų augalų lapus. Na čia kaip kam :)

lifeglobe.net

Veislė – žmogaus rankų darbas (tai yra, ne kažkur kažkokioj vadoj atsitiktinai gimė koks nors katinukas, o tiesiog selekcininkas iš pat pradžių žinojo ką nori matyti ir į tai atsižvelgdamas veisė katinus). Taigi Ukrainos levkojai veisiami lyg ir nuo 2000 m. Jų „motina“ – Elena Biriukova. Na o pačių kačių protėviai – beplaukės Dono sfinksės ir škotų nulėpausiai. Taip pat veisime naudoti orientalai ir naminės katės. 2005 m. veislė pristatyta kažkurioj tarptautinėj kačių parodoj ir sulaukė daug įvairiapusio dėmesio iš publikos, ekspertų ir žurnalistų.

Ukrainos levkojai – įdomios išvaizdos katinai, kažkas tarp sfinkso ir škotų nulėpausės. Jie vidutinio dydžio elegantiški, stora, minkšta ir elastinga oda, kurios perteklius suformuoja raukšles. Galva „laiptuota“, profilis „šuniškas“. Akys didelės, migdolo formos, ryškių spalvų. Daug išraiškos suteikia nulinkusios ausys. Priimtinuos visos spalvos (atrodo, mėgstamiausios „grynos“). Plaukai arba trumpi (1 – 3 mm ilgio, it veliūras), pasiskirstę ant viso kūno ar fragmentais, arba jų nėra (aišku labiausiai vertinamos plikos katės).
Vidutinis vados dydis – 3 – 5 kačiukai.

Čia galite pamatyti daug nuotraukyčių
www.arktur-cats.ru/
google.com/photos/

Radau tą „perlą“ sunudresavimas.lt visai netyčia – net negalvojau, kad toks dalykas mūsų interneto padangėje sukasi nemažą laiko tarpą (ir matyt šiek tiek tuština lietuvaičių kišenes, jei už tokį patarimų rinkinį jie sutinka mokėti 37 Lt).
Kalbu apie pdf formato knygą „Šunų dresavimo paslaptys“. Platinama ji būdu, itin populiariu štatuose  – internetu. Taip sakant randi puslapį, kuriame koks nors magas ar guru sako, kad išspręs visas tavo problemas, komentarai bei atsiliepimai taip pat neįtikėtinai šaunūs, na sumoki ir laimingas naudojiesi. Knygos autorius – kažkoks niekam nežinomas jau 18 metų aktyviai besidarbuojantis dresuotojas – kinologas Artūras, kurio nuotraukoms panaudoti Michael Burkey atvaizdai iš čia: michigandogtrainer.net
Tas fiktyvusis kinologas matyt koks sadistas, nes, kiek teko matyti tą kūrinį, dresuojant šunį pataria jį kaip nors kankinti (tampyti, trukčioti, prispausti) arba mušti. Jei šuo kažko nesupranta – mušti ar kankinti vis stipriau (kaip lagery – ten juk tol klipatai daužo šonus, kol anas supranta, ko iš jo nori). Kartais net antsnukį  tenka uždėti, kad augintinis atgal nekąstų. Aišku, yra žmonių, kuriems patinka tokie metodai – gyvulys dirba iš baimės, bijo net krustelėti (pvz., viename iš dresūros patarimų autorius ar autoriai ragina šunį mušti vis stipriau ir nesijaudinti, jei šis pradeda bijoti rankų prisilietimų, kitame siūloma šunį bausti tada, kai šis jau nesuvokia priežasties – pasekmės ryšio).
Kaip juodojo humoro rinkinėlis ši knyga nebloga – yra kur pasijuokti ar pasibaisėti, tačiau ja remiantis dresuoti augintinį?..  Gali būti, kad po tokios dresūros tikrai teks apsilankyti pas normalius dresuotojus ir „gydyti“ šuniuko neurozes… Jau geriau tuos beveik 40 Lt investuoti į konsultaciją su padoriu dresuotoju, iš kurios gautumėt žymiai daugiau naudos.