agieshos blogas

Kadangi tokia šauni, nu jau tokia šauni, kad nors imk ir apsi…. kartais, šovė į galvą, kad mano mažam kambarėly (kuriame ir taip trūksta vietos, nors vilku stauk) labai norėtų įsikurti dar du aparatai.  Tokie kažkuo panašūs ir ganėtinai skirtingi - mikroskopas ir teleskopas. Na, paprastą mikroskopą turiu, jį galima paturbinti, naujų priedų iš kur nors gauti. Kartą netgi bandžiau fotografuoti, ką tas vargšas rodo  - monitoriaus šluostė ar kaip tas daiktas vadinas, toks žydras ir švelnus, atrodė kaip vielų veltinis. Žemiau esančioj nuotraukoj yra juodieji pipirai, suberti ant žydro popieriaus lapelio. Kaip matote, fotografuoti nelabai išeina, nes aparatas paprastas skaitmeninis, vidurys kažkaip labai apsišviečia ir panašiai.

Nusižiūrėjau tą proga paprastą ir turbūt labai juokingą elektroninį mikroskopą.  Kalėdų proga tokį galiu pasidovanoti, nieko brangesnio imtis negaliu, nes šiaip ar taip tenka taupyti milijonus šuniui.Manau, su tokiu daiktu būtų smagu pažaisti, be to, galima jį visur tampytis su mažuoju kompiuteriuku.

Kita svajonė - teleskopas. Iš pradžių vos nepasimoviau ant Maxunite produkcijos, beveik supanikavau ir buvau pasiryžusi sakytis ką nors iš tos serijos vos tik gausiu algą. Po to netikėtai apsigalvojau. Dabar kuičiuosi teleskopai.lt ir, įsitikinus, kad metelius kokius galiu pataupyt, imu mąstyti, kas geriau - ar koks dobsonas, ar dar kažkas… Dabar va šiuo metu mąstau apie keturi aparatus, aišku, šimtmečiams bėgant, nuomonė keisis, ypač jei atsiras koks protingas žmogus, sugebėsiantis užvesti kvailą mergiotę ant tinkamo kelio.

1. Katadioptrikas Celestron NexStar 4 SE

man patiko dėl kompiuterizacijos, bet va, ar tie programavimai neatims pagrindinės užsiėmimo prasmės - juk pats smagumas tokiuose stebėjimuose yra ne pats vaizdas, kuris būna tik prizas, o ieškojimas.

2. Reflektorius SkyWatcher Explorer 130/650 EQ2

Šito, kaip ir ano, man patinka montuotė. Kaip paprastai nepatyrusiai moteriškei, šito galimybės atrodo geresnės negu Celestrono, tad nežinau, ar ano didesnė kaina už tuos mygtukus, ar dar už kažką. Ir šitas, ir celestronas turi šiokias tokias galimybes astrofotografijai, kiek tai realiai pasiteisina ir kiek kainuoja papildomai - velniai žino.

3. Dobsonas SkyWatcher Skyliner 200/1200

Pagal aprašą šitas kažin ar ne geriausias iš tų, kurie man patiko. Tai va kol kas gal jis realiausiuos planuos, tik nežinau, kaip čia iš tiesų su juo, reiks susirast draugų astronomų ir jų paklaust.

4. Dobsonas SkyWatcher Skyliner 150/1200

Pigesnis dobsonas. Ne toks šaunus kaip anas, bet pigesnis.

Dar turiu mintį, kad kol sutaupysiu ant kažko padoraus, galiu pasipraktikuoti su tokiu daiktu (…nors tada gal geriau imti tokį).

Dabar naudojuosi paprastais žiūronais, kurie iš tiesų nieko nepadeda, šūsnimi popierinių žvaigždėlapių (apšviečiami mobiliuoju telefonu, nuo prožektoriaus apspangstu ir nebeįžiūriu žvaigždžių; tų žvaigždėlapių kelios rūšys, nes pvz turiu lietuviškus, bet tie kažkokie nelabai aiškūs, tada vieną paprastesnį anglišką, na iš tų kur kas mėnesį išleidžia pdf versiją, ir tokius net nežinau kaip apibūdinti, išsamūs, bet labai didelė šūsnis, visi sušaudyti iš interneto) ir visai šaunia programa Stellarium, kurią galima su kompiuteriu išsinešti į lauką ir nervintis, kai nušąla pirštai. Tik ne visada norisi tą kompiuterį tampytis, tad neretai praverčia popierius.

a, ir pabaigėlei. Ačiū Shampei už tokį va visai malonų vaizdą.

Rodyk draugams

Jaunieji mokslininkai bando identifikuoti padarą. Žinoma tik tiek, kad jis gyvena paršuose ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti panašus į prezervatyvą. Kadangi jaunieji mokslininkai gyvena Silent Hillo ir X-failų kaimų sankryžoje, padaro nuotraukos neryškios. Na, kas atpažįsta šį geriausią kiaulių draugą?

Rodyk draugams

vis galvojau galvojau ir nusprendžiau iš SOS gyvūnai pavogt šią istoriją, šiaip ar taip ji jau skraido visame plačiajame internete.

Ji Dora (vardelį paskubomis sugalvojome prieglaudėlėje) gyveno, jei tai galima pavadinti gyvenimu, kažkur Dzūkijos kaime, kažkokiame pusrūsyje… Neaišku kada ėdus ar gėrus, kada mačiusi šviesą, o galiausiai stipriai sumušta prasigėrusio savininko, mažoji npyksta ir nekanda (kaip įprasta įsivaizduoti stafordšyrus) o tik kiek pajėgia vizgina uodegytę, laižo visus, kas tik leidžiasi ir nori pažinti pasaulį, draugauti :) Dorai apie septynis/aštuonis mėnesius. Šiandien vakare važiuojame pas veterinarą, sužinosime daugiau apie mažylės būklę ir perspektyvas. Žinoma, tikimės geriausio.
Tuo pačiu noriu dar kartą išriekšti pagarbą Ilonai ir jos kolektyvui, kurie padeda net tada, kai jau tikrai nebegali padėti (vietos prasme). Džiaugiuosi po truputėlį galėdama prie jūsų prisijungti ir už jūsų gerumą, kiek galėsiu, atsilyginsiu savo pagalba.
Taip pat, kad ir kaip nemalonu, noriu paprašyti galinčius prisidėti Dorutės gydymui bei sterilizacijai (tikslios sumos bus aiškios po vakarinio vizito pas gydytoją) pinigėliais į SOS gyvūnų sąskaitėlę prie paskirties nurodant “Dorai”.

Skubu pasidalinti naujienomis iš daug gailesčio, paramos ir šiaip komentarų sukėlusio Doros gyvenimo.

Noriu pradėti nuo padėkos gydytojai Justei bei chirurgei, kurios vardo nepaklausėme ir visam Jaruzalės veterinarijos gydyklos personalui, dėl kurių profesionalumo bei dėmesio šiandien tvirtai patikėjau - bus padaryta viskas, kas įmanoma sugrąžinti mažylę į sveiką gyvenimą!

Dorytei buvo dar kartą patvirtinta Demodekozė (man davė pažiūrėti į parazitą per mikroskopą !!!), patikinta, kad būtent šiomis erkutėmis neužsikrečiama (tą patį rašo ir daug straipsnių internete, kuriuos šiomis dienomis studijavau).

Chirurgė apžiūrėjusi žaizdą iškart pasakė, kad reikia ją “sukabinti” užmigdė šunelį ir ją susiuvo (pasirodo po kakliuku buvo dar viena panaši, tik mažesnė žaizdelė), palikdama tarpelius, per kuriuos turi išsivalyti visi nešvarumai. Reikės pora kart per dieną pavalyti spec. tirpaliuku.

Noriu paminėti, kad nei gydytojai Justei darant testą, ar pravalant žaizdą po operacijos, nei chirurgei per apžiūrą Dora nerodė jokio priešiškumo, užteko nukreipti smaližės dėmesį skaniukais :))) Gydytoja kaip tik pagyrė, kad kalytė labai kantri, o Dora savo ruožtu “įsimylėjo” daktarę, nepaleido jos iš akių :)

Dorytės gydymas šį kartą kainavo 190 lt, klinika pritaikė nemažą nuolaidą. Parsivežėme vaistukų, tirpaliuko, papildų kailiukui, netgi spec. šampūno, bandysim rytoj ryte atlikti pirmąją “grožio” procedūrą, kurią, jei viskas gerai, kartosim kas savaitę. Visą savaitė du akrt per dieną bus duodami vaistukai. Sekantis apsilankymas klinikoje kitą šeštadienį.

Ilona pieglaudėlėje skyrė Dorytei liukso kambarėlį, ten švaru, šilta, šviesu ir ramu. Mažylė šeriama kokybišku maisteliu.

Labai svarbu Dorutę kaip galima greičiau sterilizuoti, nes jai 7-8 mėn, gali bent kada prasidėti ruja, o jau tada neatsigins prieglaudėlės bernų, tačiau kol kas jai reikia leisti dar šiek tiek sustiprėti.

Taigi, Dorutė sako didelį ačiū visiems už jūsų gerumą, ir vizgina savo jau vis rečiau pabrukamą uodegytę :)

Daugiau čia

Rodyk draugams