agieshos blogas

Aprašysiu kelių metų senumo įvykius Denveryje (nors tai – tik lašas jūroje), kur gyvūnų kontrolė ir valdžia savarankiškai pradėjo spręsti, kurie šunys yra pitbulterjerai (ir niekam neįdomu, kas atsitiks, jei jie klysta) – yra tikimybė, kad ir mus gali pasiekti toks „lygis“. Jau kuris laikas pitbulterjerai Denveryje yra visuomenės priešas Nr.1. Kova su pitbulterjerais pradėta 1989 metais, o pagreitį įgavo nuo 2005 metų, kada pradėta itin agresyvi kampanija.

Denveris yra viena iš trijų didmiesčių zonų (kartu su Majamiu ir Cincinnačiu), kur draudžiami pitbulterjerų tipo šunys. Vien 2005 metų gegužę buvo konfiskuota daugiau kaip 380 šunų ir mažiausiai 260 iš jų sunaikinta. Vidutiniškai daugiau kaip po 3 šunis kasdien. 2005 – 2006 metais eutanazuoti 1454 pitbulterjerais palaikyti šunys. Vieno šuns nužudymas miestui kainuoja per 250 dolerių. Miesto tarybos narys Charlie Brown teigia, kad pitbulterjerai treniruojami puolimui. Jis sako, kad jie išveisti taip elgtis – tokia nuomonė visai nestebina, juk visame pasaulyje žodis „pitbulis“ yra superagresyvaus ir pavojingo šuns sinonimas. Daugelio žmonių nuomonė tokia – „Peace, Love, and Golden Retrievers!“.

Eutanazijos patalpa ir konfiskuotas 3 mėn. amžiaus šuniukas

Kasmet šimtai šunų Denveryje areštuojami vien dėl to, jog įtariama, kad jie gali būti pitbulterjerai (nepamirškime, kad JAV pitbulterjerais vadinamas tipas, jiems priklauso visi panašūs šunys). Jei šuo pagal charakteristikas atitinka daugiau kaip 50 proc. pitbulterjero savybių (joms priklauso ir kailio ilgis, odos laisvumas), jam negalima gyventi mieste. Jei trys „pitbulterjerų vertinimo komandos“ pareigūnai nustato, kad šuo tikrai pitbulis ar turi pakankamai tokių šunų kraujo, jam būna šakės. Šeimininkui nesutikus atiduoti šuns, jis moka 999 dolerių baudą arba gauna metus kalėjimo. Net jei tik važiuojate su savo pitbulterjerų tipo šunimi per Denverį ir neturite tam leidimo, galite turėti rimtų problemų. Yra dvi išeitys, norint, kad šuo liktų gyvas – pirma, sutikti mokėti padidintus mokesčius, mėgautis neįtikėtino dydžio atsakomybės draudimu ir visą laiką šunį vedžioti su antsnukiu, arba, jei šunį jau konfiskavo, sumokėti 500 žalių, pasirašyti, jog jis niekada nebepasirodys Denverio teritorijoje ir išsiųsti jį kur nors kitur. Taip ir būna – daugelis pitbulterjerų savininkų, kad apsaugotų šunis nuo eutanazijos, atsisako savo augintinių ir „perleidžia“ juos kitų teritorijų gyventojams arba išvis išsikrausto su savo gyvūnais gyventi kitur.

Savaime suprantama, neapsikentę savininkai pradėjo kovoti. Vieni šunis ėmė auginti pogrindyje. Kiti, kaip O’Connell paprašė, kad AKC ir UKC atstovų būtų įvertintas „pitbulterjerų vertintojų“ darbas. Viskas baigėsi tuo, jog buvo įrodyta, kad jo paties šuo, pasmerktas mirčiai, yra ne pitbulterjeras, o bokserio mišrūnas, nes niekas negalėjo įrodyti, kokio didumo jo kilmės dalį sudaro pitbulterjerai. Dar įdomiau – įrodyta, kad visi miesto vertintojai klaidingai „atpažindavo“ pitbulterjerus.

Kai kurie savininkai, kaip ir Stef’ny Steffen, pagalbos kreipėsi į gelbėjimo grupes. Jos 4 metų amžiaus Xena buvo išleista iš Denverio gyvūnų priglaudos, šeimininkei pasirašius, jog šuo niekada negrįš į Denverį. Xena buvo išvežta į prieglaudą už Denverio ribų, kur lakstė jau 30 Denveryje išgelbėtų pitbulterjerų.

Xena - vienas iš išgelbėtų šunų

Neįgalieji, kuriems padeda pitbulterjerai (JAV jie ganėtinai paplitę kaip pagalbininkai) miesto valdžią padavė teisman už tai, kad pažeidžiamos jų teisės – pagal esamą situaciją, Denveryje neįgaliais laikomi tik kurtieji ir aklieji, o žmonių, kenčiančių nuo kitų problemų, pitbulterjerai kaip ir negali lydėti. Pvz., JAV šunys dažnai naudojami kaip terapinė priemonė žmonėms, kenčiantiems dėl potrauminio streso – Vietnamo karo veteranas Allen Griden buvo labai piktas, kai jo šuo buvo atimtas 4 – 5 mėnesiams. Kai kurie savininkai taip pat pradėjo miesto valdžią padavinėti į teismus už šunų migdymus bei tai, kad tokie draudimai prieštarauja Konstitucijai – šiuo metu tokie bylinėjimaisi Denveriui kainuoja didelius pinigus. Atsiranda vis daugiau straipsnių statistikos, visuomenės sveikatos ir ekonomikos temomis, kuriuose rašoma, kad pitbulterjerų draudimas Denveryje neduoda jokios naudos (neverta pamiršti, kad panašiai kovojama ir kituose miestuose, valstijose ar valstybėse, pateikiau tik vieną pavyzdį). Darosi vis įdomiau, kaip visa tai baigsis.

Gavos kaip visada - ieškojau info apie kailiukų reikalus, o radau va ką:

Norintys išsididinti, spauskite ant tos mažųjų nuotraukų, bet jei esate itin jauni, jautrūs ar šiaip silpnų nervų, geriau to nedarykit - vien dėl to dedu nuorodą, o ne tiesioginę nuotrauką. Atrodo, tokios nesąmonės Kinijoj darosi vis populiaresnės, gal prasidės kokios tarptautinės varžybos - kas šunį nuo tilto, kas jam kulną į akį..

Dar straipsnis apie kačiukus traiškančią moteriškę. Kalbant apie pirmą foto, spauda sako, kad šuniukus traiškė slaugė Wang Jue.

Kadangi tokia šauni, nu jau tokia šauni, kad nors imk ir apsi…. kartais, šovė į galvą, kad mano mažam kambarėly (kuriame ir taip trūksta vietos, nors vilku stauk) labai norėtų įsikurti dar du aparatai.  Tokie kažkuo panašūs ir ganėtinai skirtingi - mikroskopas ir teleskopas. Na, paprastą mikroskopą turiu, jį galima paturbinti, naujų priedų iš kur nors gauti. Kartą netgi bandžiau fotografuoti, ką tas vargšas rodo  - monitoriaus šluostė ar kaip tas daiktas vadinas, toks žydras ir švelnus, atrodė kaip vielų veltinis. Žemiau esančioj nuotraukoj yra juodieji pipirai, suberti ant žydro popieriaus lapelio. Kaip matote, fotografuoti nelabai išeina, nes aparatas paprastas skaitmeninis, vidurys kažkaip labai apsišviečia ir panašiai.

Nusižiūrėjau tą proga paprastą ir turbūt labai juokingą elektroninį mikroskopą.  Kalėdų proga tokį galiu pasidovanoti, nieko brangesnio imtis negaliu, nes šiaip ar taip tenka taupyti milijonus šuniui.Manau, su tokiu daiktu būtų smagu pažaisti, be to, galima jį visur tampytis su mažuoju kompiuteriuku.

Kita svajonė - teleskopas. Iš pradžių vos nepasimoviau ant Maxunite produkcijos, beveik supanikavau ir buvau pasiryžusi sakytis ką nors iš tos serijos vos tik gausiu algą. Po to netikėtai apsigalvojau. Dabar kuičiuosi teleskopai.lt ir, įsitikinus, kad metelius kokius galiu pataupyt, imu mąstyti, kas geriau - ar koks dobsonas, ar dar kažkas… Dabar va šiuo metu mąstau apie keturi aparatus, aišku, šimtmečiams bėgant, nuomonė keisis, ypač jei atsiras koks protingas žmogus, sugebėsiantis užvesti kvailą mergiotę ant tinkamo kelio.

1. Katadioptrikas Celestron NexStar 4 SE

man patiko dėl kompiuterizacijos, bet va, ar tie programavimai neatims pagrindinės užsiėmimo prasmės - juk pats smagumas tokiuose stebėjimuose yra ne pats vaizdas, kuris būna tik prizas, o ieškojimas.

2. Reflektorius SkyWatcher Explorer 130/650 EQ2

Šito, kaip ir ano, man patinka montuotė. Kaip paprastai nepatyrusiai moteriškei, šito galimybės atrodo geresnės negu Celestrono, tad nežinau, ar ano didesnė kaina už tuos mygtukus, ar dar už kažką. Ir šitas, ir celestronas turi šiokias tokias galimybes astrofotografijai, kiek tai realiai pasiteisina ir kiek kainuoja papildomai - velniai žino.

3. Dobsonas SkyWatcher Skyliner 200/1200

Pagal aprašą šitas kažin ar ne geriausias iš tų, kurie man patiko. Tai va kol kas gal jis realiausiuos planuos, tik nežinau, kaip čia iš tiesų su juo, reiks susirast draugų astronomų ir jų paklaust.

4. Dobsonas SkyWatcher Skyliner 150/1200

Pigesnis dobsonas. Ne toks šaunus kaip anas, bet pigesnis.

Dar turiu mintį, kad kol sutaupysiu ant kažko padoraus, galiu pasipraktikuoti su tokiu daiktu (…nors tada gal geriau imti tokį).

Dabar naudojuosi paprastais žiūronais, kurie iš tiesų nieko nepadeda, šūsnimi popierinių žvaigždėlapių (apšviečiami mobiliuoju telefonu, nuo prožektoriaus apspangstu ir nebeįžiūriu žvaigždžių; tų žvaigždėlapių kelios rūšys, nes pvz turiu lietuviškus, bet tie kažkokie nelabai aiškūs, tada vieną paprastesnį anglišką, na iš tų kur kas mėnesį išleidžia pdf versiją, ir tokius net nežinau kaip apibūdinti, išsamūs, bet labai didelė šūsnis, visi sušaudyti iš interneto) ir visai šaunia programa Stellarium, kurią galima su kompiuteriu išsinešti į lauką ir nervintis, kai nušąla pirštai. Tik ne visada norisi tą kompiuterį tampytis, tad neretai praverčia popierius.

a, ir pabaigėlei. Ačiū Shampei už tokį va visai malonų vaizdą.