BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kur galima pažiūrėti į pašvaistę

astronomija  Žymos: , Komentarų (0)

spaceweather.com džiugiai pranešė, kad šį rytą Saulė “apturėjo” M9 klasės žybsnį (toks pakankamai galingas, beveik X), tai gal sausio 24 - 25 dienomis, kai tas daiktas pasieks mūsų Planetą, galėsim užmatyti kokią pašvaistę. Na o kas tingi dairytis po dangų, gali visada užsukti į  auroraskystation.com ir pašvaistes stebėti “gyvai”. Va vienas iš šios nakties vaizdelių:

Rodyk draugams

Daug triukšmo dėl mažos kometos

astronomija, paranormalybes  Žymos: , , , , , , , , , , , , , , Komentarų (1)

Internete itin aktyviai plinta straipsniai apie vargšę kometą Elenin, kuri, kaip teigiama, mums grasina siaubingais pavojais ir ant savo kometiškos uodegos atgabena pasaulio pabaigą. Pasakojimai itin anomalūs, nors ir rašomi rimtu tonu, tačiau juoką dėl milžiniškų magnetinių audrų, kometos prilyginimui rudajai nykštukei, tris paras truksiančio Saulės užtemimo, ja atskrendančių sumanių reptilijų sukelia ne kiekvienam žemiečiui. Koks tų straipsnių tikslas – nežinia, galbūt autoriai tiesiog labai linksmi žmonės, o gal yra koks nors tikslingas noras skleisti paniką (įsivaizduokime mini sąmokslo teorijas, ypač kai su mistine Nibiru sekasi vis sunkiau). Lietuvoje platinamos psichozės Autorius taip pat išsamiai atskleidė visą tiesą ir apie Halio-Bopo kometą: „Beje, tai jau ne pirmas bandymas išnaikinti žmones Kometos pagalba. Prieš kelis metus, kai Kometa Hale Bopp turėjo praeiti visai šalia Žemės ir niekas dėl jos nesijaudino, staiga buvo pastebėta, kad jinai pakeitė kursą ir dabar eina tiesiai į Žemę. Amerikos oro pajėgos kartu su American NAVY panaudojo dalelių spindulinį ginklą ir nukreipė Kometą nuo jos kurso, t.y. nuo Žemės. Po kelių dienų vėl buvo pastebėta, kad Kometa pakeitė kursą ir vėl eina tiesiai į Žemę. Vėl buvo panaudotas tas pats ginklas, bet Kometa ir vėl atsistatė į savo kursą. Tada pradėta domėtis kas ją valdo ir kaip ir dabartiniu atveju buvo rasta, kad už Kometos slepiasi ateivių kosminis erdvėlaivis koreguojantis jos trajektoriją. Kadangi daugiau kažką panašaus daryti neliko nei laiko nei prasmės, su Žemėje esančių ateivių pagalba buvo atidarytas laiko-erdvės portalas ir Kometa pravesta per patį Žemės centrą nepadarydama jokios žalos. Už jos esantis ateivių erdvėlaivis buvo sunaikintas panaudojus slaptą anti materinę bombą.

Projektas vadinosi “Project Pebblestone”, o mokslininkai dar dabar rašinėja straipsnius apie Hale Bopp, nesuprasdami, kaip Kometa priartėjusi prie Žemės galėjo, kaip jie sako, subyrėti į gabaliukus ir išnykti…“ (agiesha primena: 1997 m. Kalifornijos valstijos viloje netoli San Diego miesto buvo rasti negyvi 39 sektantai, kompiuteryje palikę žinią, kad Halio-Bopo kometos pasirodymas buvęs jiems signalas palikti Žemę).

Taigi, kokia planuojama įvykių eiga?

Rugsėjo 11 kometa turėjo atsidurti arčiausiai Saulės ir tuomet numatytos itin galingos elektromagnetinės audros (pamirškime, kad Saulė šiuo metu ir taip aktyvi ir kad apie tas audras bei vis galimas/pasireiškusias to pasekmes - pašvaistes vis rečiau paskaitysi, nes tai darosi niekam nebeįdomu).

Rugsėjo 26 – 28 kometa atsidurs tarp Žemės ir Saulės, tada tikimasi megaužtemimo.

spalio 1 – 17 kometa artės prie Žemės, tada tikimasi, kad mūsų planetą niokos žemės drebėjimai ir panašios stichijos.

Lapkričio 3 – 7 Žemę kliudys iš vandenilio cianido sudaryta kometos uodega ir taip išnaikins didžiąją dalį gyvybės.

Lapkričio 27 Žemė atsidurs tarp Saulės ir kometos, vėl tikimasi kažko siaubingo.

Įtariu, kad šiuo metu pasaulio pabaigos laukiantieji gausiai melsis, medituotos ir neš pinigėlius savo mesijams bei vadams. Viskas turi prasmę :)

Apie kometas

Pirmiausia išsiaiškinkime, kas per daiktas yra ta kometa. Tai – mažas ledinis Saulės sistemos kūnas, kuriam priartėjus pakankamai arti Saulės, galima pamatyti komą – ploną atmosferą ir kartais uodegą. Šie reiškiniai atsiranda dėl Saulės spinduliuotės ir Saulės vėjo poveikio kometos branduoliui. Tas branduolys svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kelių dešimčių kilometrų skersmens ir yra sudarytas iš ledo, dulkių bei nedidelių uolienos gabalėlių.

Kometų orbitiniai periodai trunka nuo kelių šimtmečių iki tūkstantmečių. Trumpo periodo kometos kilusios iš Koiperio juostos arba iš disko už Neptūno orbito, ilgo periodo kometų tėvynė – Oorto debesis. Nuo asteroidų kometas skirias koma ir/ar uodega. Ledą ir dujas išgarinusi kometa gali tapti panaši į mažą asteroidą.

Kiek tų kometų yra ir kodėl niekas neskambino varpais, kai buvo atrasta istorijos herojė

2011 sausio mėn. žinota apie 4185 kometas. Šis skaičius nuolat auga. Išorinėje Saulės sistemos dalyje tokių kūnų gali būti trilijonas. Per metus plika akimi galima pamatyti kokią vieną kometą, nors daugelis jų neryškios. Ypač ryškios ar garsios kometos vadinamos „didžiosiomis“. Kasmet atrandama po keletą naujų kometų, apie jas paprastai nieko neišgirsite, sunku suprasti, kodėl fanatikai savo idėjų skleidimui pasičiupo būtent mažą ir neryškią Elenin. Apie naujai atrastas ganėtinai neįdomu skaityti – žmonės net nelabai reaguoja, kai pasirodo pranešimas, kad atrasta tiek ir tiek egzoplentų ar toks ir toks arčiau Žemės skriejąs asteroidas. Jei norite sužinoti apie netoli Žemės esančius objektus dagiau, apsilankykite čia. Gal kas nors jus sudomins ir galėsite iškelti keletą mistinių teorijų.

Iš ko susideda kometos branduolys

Kometos branduolys būna 100 m – 40 km skersmens. Dėl pernelyg mažos masės branduolys nebūna sferinės formos ir atrodo lyg koks luitas. Branduolį sudaro uolienos, dulkės, vandens ledas (apie 85 proc.), sušaldytos dujos (anglies monoksidas, anglies dioksidas, metanas, amoniakas). Populiariai kometos dažnai vadinamos „purvinomis sniego gniūžtėmis“. Taip pat be paminėtų junginių kometose gali būti metanolio, vandenilio cianido (Elenin sudėtyje taip pat yra nedidelis kiekis šios medžiagos), formaldehido, etanolio ir etano, o gal ir daugiau sudėtingų molekulių, tokių kaip ilgos grandinės angliavandeniai ar aminorūgštys - 2009 m. kometos dulkėse rasta aminorūgšties glicino. 2011 rugpjūtį pranešta, kad kometose gali susiformuoti organinės molekulės, DNR ir RNR sudedamieji komponentai – adeninas, guaninas.

Uodega ir koma

Kai kometa skraido išorinėje Saulės sistemos dalyje, ji būna sušalusi, prastai atspindinti šviesą ir iš Žemės ją pastebėti sunku. Kai kometa artėja Saulės sistemos vidurio link, Saulės spinduliuotė pradeda garinti ledą ir dujų srautas iš branduolio kartu su dulkėmis veržiasi lauk. Iš dulkių ir dujų aplink kometą susidaro atmosfera, vadinama koma. Kartais koma gali būt didesnė už saulę, o jonų uodega tęstis 150 mln. km.

Saulės spinduliuotė ir vėjas „sukuria“ ir ilgą uodegą, kuri visada būna nusukta į priešingą pusę negu mūsų žvaigždė. Kometą mes galime stebėti, nes dėl jonizacijos švyti dujos, o dulkės atspindi šviesą.

Daugumos kometų be teleskopo pagalbos nepavyks pamatyti, bet kartais pasitaiko ir regimų plika akimi. Kartais kometoje galimas didelis ir staigus dujų ir dulkių protrūkis, kaip 2007 m. nutiko su Holmso kometa.

Kometos uodega – nevienalytė. Ji sudaryta iš dviejų dalių. Jonų arba I tipo uodega visada nusukta nuo saulės, o dulkių, arba II tipo dažnai būna kiek išlenkta. Kartais pasitaiko ir trumpa uodega, nukreipta priešingon pusėn– antiuodega.

Jei kometa kerta žemės kelią, gali sukelti meteorų lietus – krentančias žvaigždes. Pvz., garsieji rugpjūtį stebimi Perseidai yra dalelės, “išmestos” iš kometos Swift-Tuttle, kuri aplink Saulę skrieja ištęsta 130 metų periodo orbita.

Štai išsamūs bei išraiškingi paveiksliukai, kurie padės suprasti iš ko sudarytos kometos:

Orbitos

Daugumos kometų orbitos – pailgos elipsės formos. Kuo labiau elipsė pailga, tuo ilgesnis orbitinis periodas. Trumpo periodo kometų orbitinis laikotarpis trumpesnis kaip 200 metų, jų orbita išlenda už išorinių planetų, nors kai kurios neišskrenda net iš šių ribų. Trumpo periodo kometos skirstomos į Jupiterio (orbitinis periodas trunka mažiau kaip 20 metų) ir Halley (20 – 200 m.) šeimas. Jos klusios iš kentaurų ir Koiperio juostų. Ilgo periodo kometų orbitinis periodas 200 – 2000 ar net milijonai metų. Jos kilusios iš Oorto debesies.

Kometos, kurių orbita parabolės ar hiperbolės formos, vadinamos neperiodinėmis, paprastai jos būna ilgaperiodės, veikiamos planetų (Koiperio juostoje) ar žvaigždžių (Oorto debesyje) gravitacijos, jų trajektorija gan neprognozuojama.

Kaip miršta kometos

Jei kometa keliauja pakankamai greitai, ji gali palikti Saulės sistemą, kaip kad elgiasi hiperbolinės kometos. Taip pat koemta gali išgaruoti - branduolys garuoja kol tampa tamsia uoliena ar nuolauža, panašia į asteroidą. Kartais kometos subyra, dažniausiai dėl Saulės ar planetų gravitacinio poveikio ar sprogimo. Rugpjūčio 19 d. mūsų minimą Elenin nuskriaudė Saulės vainiko masės išvarža (CME), ji taip pat gali suirti.

Pasitaiko ir susidūrimų, Saulės sistemos formavimosi pradžioje kometų ir planetų palydovų „pasitrankymai“ buvo gana įprastas reiškinys. Daugybė Mėnulio kraterių greičiausiai yra kometų darbas. Paskutinį kartą toks įvykis užfiksuotas 1994 m., kai Shoemaker–Levy 9 kometa suskilo į gabalus ir susidūrė su Jupiteriu.

Prieš 4 mlrd. metų jauną Žemę taip pat greičiausiai bombardavo kometos ir, gali būti, atgabeno didelius kiekius vandens, leidusius susiformuoti vandenynams. Be to, kometose aptinkamos organinės molekulės kelia idėją, kad jos Žemėn galėjo atgabenti ir gyvybę. Nors arti žemės yra daugybė kometų, tačiau maža tikimybė, kad mus išgąsdins koks nors netikėtas bum.

Kas per velnias ta Elenin

Ją 2010 gruodžio 10 d. atrado astronomas mėgėjas Leonid Elenin. Elenin moksliškai vadinama C/2010 X1. Pavadinime esanti raidė C rodo, kad kometa neperiodinė (periodines žymi raidytė P), X sako, kad jos orbita nėra patikimai apskaičiuota.

Elenin perihelis (užfiksuotas 2011 rugsėjo 10 d., kada bus kkitas – nežinoma)– 0,48 av, orbitinis periodas – apie 11 800 metų (tai ilgo periodo kometa). Kometos atradėjas teigia, kad jos skersmuo – 3 – 4 km.

Elenin matomumas

Atradimo metu jos ryškis buvo 49,5 (idealiomis sąlygomis mes plika akimi gebame matyti iki 6 ryškio kūnus). 2011 balandį kometos ryškumas buvo 15 – panašiai kaip Plutono, koma – maždaug 80 000 km skersmens. Nuo 2011 gegužės 21 d. koma „išaugo“ daugiau kaip 100 000 km, rugpjūtį – 200 000 km. Gegužės 22 – birželio 4 Elenin regimasis ryškumas svyravo nuo 13,1 iki 13,8, liepos pabaigoje artėjo prie 10, rugpjūčio viduryje siekė 8,3. Deja, net 8,3 ryškis apie 5 kartus silpnesnis nei plika akimi regimi dangaus kūnai.

Tiksliai nežinoma, ar kometa tikrai bus regima plika akimi. Tikimasi, kad kai ji priartės prie Žemės, jos regimasis ryškis gali pasiekti 6, tačiau greičiausiai ir tokiu atveju norint ją pamatyti, reikės tamsaus dangaus (be miesto šviesų ar pilnaties) ir žiūronų.

Atstumai

Arčiausiai Saulės (perihelyje) kometa buvo 2011 rugsėjo 10 d.– 0,48 av atstumu (72 170 000 km). Arčiausiai Žemės ji bus 2011 spalio 16 – už 0,23 av (34 980 000 km) arba šiek tiek arčiau negu Venera. Kometos afelis greičiausiai yra 63 800 av (1,01 šm), ji kilusi iš Oorto debesies.

Atsižvelgiant į orbitos ekscentricitetą, orbitinis periodas šiai kometai nenustatytas, jos orbita chaotiška, veikiama planetų ir žvaigždžių sukeltų perturbacijų.

Šiek tiek apie Elenin ir sąmokslo teorijas

Pasaulio pabaigos teoretikai įsitikinę, jog bet koks objektas, nesvarbu, toli jis ar arti, gali turėti tam tikrą magišką įtaką Žemei. Ši vargšė kometa jau apkaltinta sukėlusi žemės drebėjimus, ledo tirpimą Marse ir audras Saturne. Tai pat prognozuojama, kad ji stipriai paveiks Žemės magnetinį lauką. Deja, taip toli esanti 3 – 5 km skersmens purvino sniego gniūžtė niekaip negali mums pakenkti. Net kai Elenin priartės prie mūsų planetos, atstumas sudarys apie 90 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio - maždaug 35 mln. km. Mistinėmis kometos galiomis netikintys jos poveikį lygina su automobilio įtaka vandenynų potvyniams bei atoslūgiams ar uodo poveikiu tanklaiviui. Kometos masė sudaro 1/1mlrd Mėnulio masės, jos poveikis Žemei - 1/100 trln. Mėnulio gravitacinės jėgos.

Kometos ir dangaus kūnų išplanavimai (visokie ten išsilygiavimai į vieną tiesę ir pan.) taip pat neturėjo ir neturės žemei jokios įtakos. Kai jūsų galva, musė ir Saulė išsirikiuoja į vieną eilę, irgi nieko neatsitinka.

Kai kurie keistuoliai nusprendė, kad toji kometa yra rudoji nykštukė. Matyt mažai kas įsivaizduoja, kas tai yra rudoji nykštukė ir koks jos dydis. Tokio daikto gravitacinį poveikį tikrai jaustume.

Kalbant apie planuojama trijų parų trukmės užtemimą – Elenin negali užstoti Saulės. Žiūrint iš žemės, ji net nekirs saulės disko. Net jei jį kirstų, su savo 3 – 5 km skersmeniu nieko neuždengtų. Kad kometa galėtų sukelti Saulės užtemimą, ji turėtų būti nuo mūsų nutolusi 400 km atstumu - skristi maždaug toje vietoje, kur laikosi Tarptautinė kosminė stotis. Galų gale net Mėnulio užtemimas neaptemdo visos Žemės - tik tam tikrą plotą, apie mechanizmą pasiskaityti galima čia.

Rodyk draugams

Saulės aktyvumas šiandien

astronomija  Žymos: , , Komentarų (0)

Lietuviams naktį vėl yra galimybė (25 proc.) ties horizontu pamatyti pašvaistę. Maža geomagnetinė audra gali sukelti nedidelį geomagnetinį aktyvumą šiaurės platumose.

Dabar K indeksas 6, artimiausias 4 valandas prognozuojamas toks pat.

Saulės dėmių šiuo metu užfiksuota 80. yra maža tikimybė, kad balandžio 12 – balandžio 14 d. Saulė nudžiugins C klasės protuberantu.  šiuo metu Žemė “painiojasi” saulės vėjo srautui, plūstančiam iš nurodytų karūnos skylių.

o čia žiūrint į šituos galima +- spręsti apie Saulės aktyvumą. Viršuje matote Saulės rentgeno spindulių būseniukę, apačioje – žemės geomagnetinio lauko veiklą (išsamūs paaiškinimai čia).

Rodyk draugams


Dizainas N.Design Studio. Susikurk savo blogą BLOGas.lt
Įrašų RSS Komentarų RSS