Dulkėmis vadinamos smulkios, lengvos, organinės arba mineralinės kilmės dalelės, esančios ore arba nusėdančios ant įvairių paviršių. Dulkių dalelių skersmuo būna vidutiniškai 0,005 mm, daugiausia – 0,1 mm.

Kaip namuose atsiranda dulkės

JAV meteorologijos tarnyba paskaičiavo, kad 1 kubiniame oro colyje gal būti daugiau kaip 100 000 dulkių dalelių. Kiekviena dulkė gali turėti tūkstančius bakterijų. Per savaitę laiko nuo žmogaus kūno nusitrina maždaug 1 gramas odos pleiskanų.

Į gyvenamąsias patalpas didžioji dalis dulkių patenka tiesiai iš lauko. Namų dulkių kilmės vieta taip pat yra žmonių oda, kilimai, minkšti baldai… Jose gali būti arseno, švino, kitų potencialiai kenksmingų medžiagų: 60 proc. arseno, esančio grindų dulkėse, gaunama iš aplinkos oro, likusi dalis - iš dirvožemio.

Aklinai uždarytame bute per dvi savaites į vieną kvadratinį grindų ir baldų metrą nusėda 12 tūkst. dulkių dalelių. Gyvenamose patalpose būna nemažai organinių dulkių – žiedadulkių, žmonių ir gyvūnų plaukelių, audinių ir popieriaus pluošto, negyvų odos ląstelių ir kt. Likusi dalis – dirvožemio ir vulkaninės kilmės dulkės, mineralinės dalelės, tekstilės ir popieriaus pluoštas, suodžių ir dūmų dalelės, kitos, neaiškios kilmės dalelės bei kosminės dulkės.

Namuose dulkės linkusios kauptis minkštuose, puriuose paviršiuose – kilimuose, balduose, užuolaidose, drabužiuose, patalynėje, knygose ir kt. Tokiose dulkėse veisiasi namų dulkių erkės.

Dulkių gyvūnija

Namų dulkių erkės – plika akimi nematomi apie 0,3 mm ilgio voragyviai. Jų galima aptikti visur, kur gyvena žmonės. Žinoma, jų skaičius dulkių pavyzdžiuose priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus. Viename grame patalynės dulkių gali būti nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. erkių. Jos bei jų išmatos yra alergenai.

Šios erkės minta nusilupusiu žmogaus epidermiu, pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais. Epidermio yra visur: patalynėje, kilimuose, ant kėdžių ir t.t. Ten dažniausiai erkutės ir dauginasi. Tinkamiausia temperatūra erkučių dauginimuisi – 25 laipsnių temperatūra ir 75-80 procentų drėgmė. Visiškai jų išnaikinti tikriausiai neįmanoma.

Sveikam žmogui dulkių erkės didelių rūpesčių nesukelia, tačiau alergiškam gali išprovokuoti kvėpavimo takų ir odos alergijos ligas – astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus. 10–15 procentų žmonių alergiški dulkių erkėms: 80 procentų – jų išmatoms, 20 procentų – dulkių erkių baltymams. Net 70 procentų bronchine astma sergančių žmonių alergiški būtent dulkių erkėms. Astma suserga daugiau nei pusė dulkių erkėms alergiškų vaikų.

Viena teorija teigia, kad dulkių erkės problema tapo svarbią vietą mūsų gyvenimuose užėmus tekstilės gaminiams. „Higienos“ hipotezė teigia, kad dėl modernios švaros manijos mums pradeda trūkti išankstinio patogeninio poveikio, kas vėliau skatina tokių negalavimų kaip astma ar šienligė dažnėjimą.

Dulkių poveikis sveikatai

Vidutinis asmuo per minutę įkvepia apie 20 kartų, tai – 30 000 įkvėpimų per dieną. Kiekvienoje įkvėpto oro „porcijoje“ būna dulkių, bakterijų, suodžių, dūmų, žiedadulkių ir kitų medžiagų. Mūsų kvėpavimo takai turi efektyvias filtravimo sistemas, tačiau šios kartais sugenda ar nesugeba susitvarkyti su pernelyg dideliu dulkių kiekiu.

Koks bus poveikis sveikatai, priklauso nuo pačių dalelių savybių, ypač svarbu dydis ir svoris, nes didesnių ir sunkesnių dalelių organizmas atsikrato greičiau. Kietosios dalelės, kurios, būdamos mažiau nei 10µm skersmens, gali pasiekti apatinius kvėpavimo takus (stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose) ir sukelti plaučių ligas. Reikšminga ir cheminė sudėtis - kai kurios medžiagos gali naikinti kvėpavimo sistemą dengiančius plaukelius, padedančius pašalinti svetimkūnius. Svarbu ir kvėpavimas, pvz., kvėpuojame per nosį ar burną.

Prognozės skiraisi, tačiau manoma, kad namų oras gali būti 10 kartų labiau užterštas negu lauko. Kambario dulkės turi daug specifinių alergenų. Be tabako dūmų, dulkių erkių ir kitų nustatytų alergenų, dar gana mažai žinoma apie patalpų ore sklandančias daleles. Tačiau aišku, kad per didelis tokių dalelių kiekis ore žymiai apsunkina kvėpavimo sistemos darbą.

Kvėpuojant dulkėmis, anksčiau ar vėliau pajuntamos skaudžios pasekmės sveikatai – kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip lėtinės nosies ertmės, ryklės, bronchų, plaučių ligos, alerginiai susirgimai, galvos skausmai ir t.t. Jei dalelės užpuola stambesnes plaučių dalis, galimas tracheitas ar bronchitas. Jei patenka į gilesnius plaučių sluoksnius, žaloja jų audinį. Nuo dulkių kiekio ir dalelių rūšių priklauso, kokia ta žala bus (pvz., randinio audinio formavimasis). Statistiniai duomenys rodo, jog auga sergamumas astma. Šakių rajone sergančiųjų šia liga išaugo nuo 11,43 2007 metais iki 15,62 2010 m. 1000-iui gyventojų.

Dulkės ne visada kenksmingos, jos gali ir padėti sumažinti oro taršą patalpose. Štai kasdien nuo žmogaus nubyra apie 500 milijonų ląstelių, kurios labai prisideda prie namų dulkių gausėjimo. Tačiau šios dulkės gali būti naudingos – jas sudaro odos riebalai, įskaitant cholesterolį ir skvaleną. Paaiškėjo, kad keleivių odos skvalenas lėktuvų salonuose sumažina ozono kiekį. Ozonas, pagrindinė oro taršos ar smogo sudedamoji dalis, yra labai reaktyvios, bespalvės dujos, susidarančios deguoniui reaguojant su kitomis cheminėmis medžiagomis. Nors ozono tarša paprastai siejama su lauko oru, šios dujos taip pat susiformuoja ir namų aplinkoje. Ozonas turi platų toksinį poveikį žmonėms – plaučių edema, kraujavimas, uždegimas, plaučių funkcijos sumažėjimas… Skvalenas patalpos ozono kiekį sumažina nuo 2 iki 15 proc.

Kaip sumažinti dulkių kiekį namuose

Dulkės, kaip žinia, gali pabloginti šienligės simptomus. Leidžiant lauko orui cirkuliuoti namuose, laikant atidarytus ar bent pravertus langus, galima sumažinti dulkių, sukeliančių šienligę, kiekį.

Daug dulkių pašalinama laikantis bendros švaros, paviršius valant drėgnu audiniu. Tačiau čia galima susidurti su dilema – dulkių erkėms drėgmė itin palanki, su jomis paprasčiau kovoti sauso valymo metodais.

Svarbu valant namus orientuotis į tai, kad dulkės nebūtų sukeltos (pvz., šluotą pakeisti dulkių siurbliu).

Dulkes iš kilimų ir panašių paviršių vertėtų siurbti dulkių siurbliu. Tiesa, bet koks siurblys tam netiks. Siurblio efektyvumui įtakos turi amžius, kaina ir kiti veiksniai. Senesni, pigesni dulkių siurbliai oran paskleidžia daugiau bakterijų ir dulkių. Geriausia rinktis naujesnius, brangesnius siurblius su vadinamaisiais aukšto efektyvumo dalelių filtrais (HEPA).

Kovodami su dulkių erkėmis pasistenkite, kad drėgmė iš virtuvės ir vonios nesklistų į kitus kambarius. Be to, stenkitės, kad patalpas pasiektų kuo daugiau natūralios saulės šviesos.

Miegamajame neturėtų būti dulkių bei dulkes kaupiančių daiktų. Atsisakykite senų lovų ir čiužinių.

Jei šeimoje yra žmonių, alergiškų dulkių erkėms, nelaikykite ant grindų bei sienų kilimų, kiliminių takų, venkite minkštų baldų, užuolaidų, staltiesių.

Venkite spintų atviromis lentynomis, išmeskite senus nereikalingus daiktus, knygas, minkštus pliušinius žaislus.

Kai namuose daromas remontas, jei leidžia biudžetas, sergantį alergijomis asmenį patartina išsiųsti į sanatoriją ar kurortą.

Rodyk draugams