BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip mato šuo

Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Mes negalime teigti, kad jie mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką jie regi taip, kaip reikia jiems. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas. Mums gali būti sunku tai suvokti.

Kai kurių gyvūnų regėjimo ypatumai:

Sliekai turi paprastus šviesos receptorius ir suvokia tik šviesą ir tamsą.

Krevečių bei krabų rega nekokia. Jų akys sudėtinės, primena vabzdžių, tačiau suteikia daug mažiau informacijos. Šie gyvūnai puikiai pastebi staigius judesius. Vienos iš sudėtingiausių gyvūnų karalystės akių priklauso krevetėms maldininkėms, plėšriems vandenyno dugne gyvenantiems vėžiagyviui. Tos akys turi dvigubai daugiau omatidijų negu bitės, ir bent dešimt skirtingų fotoreceptorių. Galima tokios akių sudėtingumo priežastis – spalvų apdorojimas vyksta pačioje akyje, o ne smegenyse. Mūsų (žmonių) atveju spalvą apdoroja smegenys. Nė vienas iš šių variantų nėra „naudingesnis“ – tiesiog krevečių akys vystėsi kitaip.

krevetės maldininkės akys

Dauguma vabzdžių turi sudėtines akis, kurias sudaro daugybė mažyčių lęšių (omatidijų). Priešingai populiariam įsitikinimui, vabzdžiai nemato daugybės vaizdo kopijų tuo pačiu metu, iš tiesų vienas lęšis rodo mažą bendro vaizdo dalį – vabzdžio regimas pasaulis primena mozaiką ar dėlionę. Viena sudėtinė akis gali turėti 10 – 30 000 sekcijų, priklausomai nuo vabzdžio rūšies (laumžirgiai ir maldininkai turi apie 30 000, bitės apie 5000). Spalvos suvokimas priklauso nuo rūšies. Drugiai ar bitės mato daugiau spalvų negu mes (jie regi ultravioletinius spindulius, o augalai, kuriuos jie apdulkina, ant žiedlapių turi specialius mums nematomus UV ženklus). Tiesa, bitės nemato raudonos spalvos, jų pasaulis susideda iš geltonos, mėlynos, žalios ir UV spalvų, taip pat jos turi tris papildomas akis („ocelli“), kurios vaizdo nemato, bet yra jautrios šviesai.

bitės matoma gėlė

Žuvų rega gana gerai išvystyta, primena kai kurių rūšių paukščių. Kai kurie žuvų fotoreceptoriai jautrūs UV spinduliams. Taip gali būti dėl to, kad žuvys juda mėlynoje aplinkoje ir joms reikalingas koks nors kontrastas, kad tame vienodame mėlyname fone atskirtų maisto šaltinius ar plėšrūnus. Giliavandenių žuvų rega skiriasi nuo tų, kurios gyvena arčiau vandens paviršiaus. Giliai vandenyje mažėja apšvietimo ir daugėja tamsos bei mėlynos spalvos. Dar visai neseniai manyta, kad giliavandenės žuvys negali matyti raudonos šviesos (nes jos bangos išfiltruojamos kol pasiekia giliausius vandenyno sluoksnius), tačiau paaiškėjo, kad kai kurios šių žuvų variacijos švyti raudonai ir tas švytėjimas gali būti matomas kitų žuvų. Ryklių akys panašios į mūsų, tačiau jie nemato spalvų. Ryklio akys skirtos priimti kuo daugiau šviesos, kad kuo geriau matytų tamsiame vandenyje.

ryklio pasaulis

Varlės dažniausiai mato tik judančius objektus.

Dieniniai paukščiai mato daugiau spalvų negu žmonės, įskaitant ir UV spindulius. Kadangi žmonės UV spalvų niekada nematė, sunku įsivaizduoti paukščių regimą pasaulį.

Gyvatės dieną naudojasi „įprastomis“ akimis. Tuo metu jų rega orientuota į objektų judėjimą – jei auka tupės ramiai, gyvatė jos nepastebės. Dauguma gyvačių turi pagalbininkes – duobutes, jaurias infraraudoniesiems spinduliams, kuriomis naudojasi atėjus sutemoms. Taip gyvatės geba atskirti gyvus (šiltus) objektus.

temperatūrai jautrus pasaulis

Bulius nesugeba atskirti spalvų ir tas raudonas skuduras, kuriuo mosuoja matadoras, buliui atrodo pilkos spalvos. Bulius tiesiog seka skuduro judesius, o ne siunta dėl jo spalvos.

Arklių ir į juos panašių gyvūnų (pvz., zebrų) akys įstatytos galvos šonuose. Tai jiems suteikia puikią periferinę regą. Periferinė rega yra toks dalykas, kuris išplečia mūsų akiratį, padeda orientuotis erdvėje, ji matuojama akipločiu (erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda). Dėl plataus akipločio arkliai lengvai pastebi besiartinančius plėšrūnus, tad išauga jų galimybės pasprukti. Dėl tokio plataus akipločio arklys regi du atskirus vaizdus, jo binokuliarinis pasaulis itin menkas (arklys nemato to paties taško abiem akim iš karto). Naktį arklio rega geresnė negu žmogaus. Jo spalvinis pasaulis gan neypatingas – šis gyvūnas skiria žalią ir mėlyną spalvas, o šiaip pagrindinė jo pasaulio spalva – pilka.

arklio matymas

Akies tinklainę sudaro sluoksniai, vienas iš jų – kūgelių bei stiebelių sluoksnis, kuriame išsidėstę tinklainės fotoreceptoriai. Kūgeliai (kolbelės) atsakingi už matymą ryškioje šviesoje bei spalvų juslę, stiebeliai – už matymą patamsyje. Žmonės (kaip ir senojo pasaulio beždžionės, pvz., šimpanzės ar gorilos) turi trichromatinį regėjimą, t.y. jų tinklainėje esti trijų skirtingų tipų kūgelių, jautrių raudonai, mėlynai ir žaliai spalvoms. Pelėdinės beždžionės turi monochromatinę regą – jos mato tik juodai baltą pasaulį. Tamarinų ir vorinių beždžionių patinai dichromatikai – jie nesuvokia raudonos arba žalios spalvų, nors jų patelės mato arba dichromatinį, arba trichromatinį pasaulį. Kitaip sakant, galite turėti kelias tos pačios šeimos beždžiones ir visos jos pasaulį matys skirtingai.

Šunų regėjimo ypatumai:

Spalvos

Visą laiką buvo manoma, jog nei šunys, nei katės nemato spalvų. Vėliau po daugybės tyrimų tą nuomonę teko pakeisti. Iš tiesų šunys skiria spalvas, tik mato jas prasčiau negu žmonės. Pavyzdžiui, mes matysime gražų ryškiai raudoną kamuolį, o šuniui jis bus juodos ar tamsiai rudai pilkos spalvos.

Šunų akių tinklainėje yra tik dviejų tipų kūgelių – tad jų regėjimas dichromatinis. Kaip ir žmogiškieji daltonikai, šunys neskiria raudonos ir žalios spalvos. Katės yra trichromatikės, tačiau turi gerokai mažesnė kūgelių negu žmonės. Šunys gerai skiria violetinę, indigo, mėlyną atspalvius, kiek sunkiau susidoroja su geltona, oranžine spalvomis. Geriau už žmones šunys skiria įvairius pilkos spalvos tonus, tačiau jiems kyla sunkumų bandant atskirti žalią nuo pilkos. Beje, šunys nemato visiškai taip, kaip žmogiškieji daltonikai – žmonių spektrinis neutralus taškas yra žaliame regione, o šunų – mėlynos spalvos spektro pabaigoje (todėl šunys su mėlynos ar violetinės spalvos atspalviais susidoroja geriau).

kairėje pusėje pavaizduotas žmonių matomas pasaulis, dešinėje - šunų

Regėjimo aštrumas

Regėjimo aštrumu vadinamas mažiausias atstumas tarp dviejų taškų, kurį gali skirti akis. Kadangi šunų abiakis regėjimas prastesnis negu žmonių, jų regėjimo aštrumas taip pat nukenčia. Žmonės pastebi daugiau detalių. Visi arčiau kaip 33 cm esantys objektai šunims atrodo neryškūs.

šuns ir žmogaus regėjimo aštrumo skirtumai (viršuje - detalės, kurias matys žmogus, šuo jų vietoje matys vientisą dėmę)

Šunų regėjimo aštrumas sudaro vos 20-40 proc. žmonių aštrumo. Šuo, matydamas grįžtantį šeimininką, neatpažįsta jo veido bruožų – jis kliaunasi judesiais, kvapu ir garsais. Tiesa, tarp pačių šunų (net tos pačios veislės) tas aštrumas gali ženkliai skirtis, tačiau apie tai dar žinoma nedaug.

Judantys objektai

Šunys ir katės itin jautrūs judėjimui, ypač kai judantis objektas lyginamas su nejudančiu. Kai kurie šunys judantį objektą pastebi iš 800 – 900 m atstumo. Kadangi šunys judančius objektus pastebi geriau negu žmonės, žiūrėdami į televizorių jie nemato judančių vaizdų, o regi tik šviesos blyksnius.

Periferinė rega

Šuns regėjimo lauko diapazonas priklauso nuo veislės. Paprastai kuo ilgesnis šuns snukis, tuo didesnis jo regėjimo laukas (tuo geriau jis gali matyti periferinį vaizdą), pvz., mopso akiplotis 220 laipsnių, o afganų ar rusų kurto – 290 laipsnių. Palyginimui – arkliai, kurių akys išdėstytos galvos šonuose, mato 380 laipsnių, žmonės 180.

žmogaus ir šuns periferinė rega

Mes esame pripratę prie išvystyto binokuliarinio (erdvinio) regėjimo (gerai suvokiame gylį ir panašiai, tai paveldėjome iš tų protėvių, kurie dar karstėsi po medžius). Šunų ir kačių binokuliarinio regėjimo galimybės prastesnės, jie ne taip gerai įvertina atstumus. Gylį šunys geriausiai suvokia tada, kai žiūri į priekį. Pekino ar bulterjero binokuliarinis akiplotis – apie 85, greihaundo – 75, žmogaus – 140 laipsnių.

Apšvietimas

Esant prastam apšvietimui šunys mato geriau negu mes. Jie turi dideles ragenas ir vyzdžius, kurie prisitaikę surinkti kuo daugiau šviesos. Be to, užpakalinėje akies dalyje jie turi šviesą atspindinčią veidrodinę membraną. Dėl jos nuotraukose ir naktį žibintais apšviestos šunų bei kačių akys žiba. Šunys mato esant itin prastam apšvietimui, bet ne taip gerai, kaip katės.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) to “Kaip mato šuo”

  1.   Vilma
    Rugpjūtis 22nd, 2011 | 17:13

    As matu kaip suo;)p

  2.   šuo
    Sausis 26th, 2012 | 23:50

    labai idomu buvo paskaityti, ačiū :)

Rašyk komentarą