BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pelėsiai

elėsis ir grybeliai lydi mus per visą žmonijos istoriją, bet atsirado jie daug anksčiau už patį žmogų. Nepaisant daugybės mokslinių tyrimų, aktyvaus mikrobiologijos vystymosi, turtingos statistinės patirties, pelėsiai išlieka viena iš mūsų pasaulio paslapčių.

Biologiškai pelėsis yra grybas. Bet kokių grybų sandara labai paprasta - micelio siūlas, kurio gale susidaro dauginimosi organas, kuriame bręsta sporos. Aukštesniųjų grybų micelio siūlai išdėstyti kaip kūno dalys - kojelė, kepurėlė, šaknis, žemesniųjų grybų micelis tolygiai padengia maistinę terpę plaukuotu kilimu - tokius grybus paprastai ir vadina pelėsiu.

Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: vanduo, mitybinė terpė, šiluma, rūgštinis pH, deguonis. Dėl savo labai paprastos sandaros pelėsių grybeliai turi savybę augti praktiškai ant bet kokios organinės medžiagos. Pelėsiai dauginasi sporomis, kurios, patekusios į tinkamas sąlygas, per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų, jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.

Istorija

Pelėsio dėka Pirmojo Pasaulinio karo metais atsirado vaistai, vėliau išgelbėję milijonus gyvybių - penicilinas. Yra pelėsių, kurie naudojami sūrių arba vyno gamyboje. Netgi vienos garsios japonų degtinės gamybai naudojami pelėsių, labai „mėgstančių“ ryžius, žirnius, sojos pupeles, fermentai. O Japonijos, Kinijos, Filipinų kulinarai iš pelėsių gamina padažus.

Apie pelėsius žinojo Aleksandras Makedonietis, įsakęs impregnuoti alyvų aliejumi medines tiltų konstrukcijas ir laivų korpusus. Teigiama, kad Nojus dėl to paties išdervavo savo laivą. Daug kas žino istoriją apie Tutanchamono prakeiksmą - tyrinėtojai, patekę į jo kapavietę, mirė vienas po kito. Vėliau paaiškėjo, kad rto kaltininkas - pelėsinis grybelis, viena pavojingiausių jo rūšių. Lenkijoje, Krokuvoje, paslaptingomis aplinkybėmis mirė žmonės, dalyvavę atidarant Kazimiero IV (1447-1492) kapą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ten aptiktas Aspergillus flavus, kurį greičiausiai karaliaus kape apgyvendino dvasiškiai.

Ypatinga sensacija tapo eksperimentas „Biorisk“, atliktas 2006 m. Prie kosminės stoties korpuso buvo pritvirtintos trys kapsulės su grybelių sporomis. Jie išbuvo atviro kosmoso sąlygomis pusantrų metų ir tapo dar agresyvesni. Devintajame dešimtmetyje kosminę stotį „Saliut- 6” keletui mėnesių paliko tuščią, užmiršę joje keletą kepaliukų duonos. Kai kitas ekipažas atvyko į stotį, joje rado išplitusį pelėsį. Visiškai su juo susidoroti nepavyko. Stotyse „Saliut- 7” ir “Mir” grybeliai naikino vidinį plastikinį paviršių, austines medžiagas, gumą ir net ypatingai atsparų kvarcinį stiklą, dėl to pradėjo gesti įranga.

Pelėsių rūšys

Iš gyvenamųjų patalpų išskirti mikromicetai dažniausiai priklauso Aspergillus, Penicillium, Ulocladium, Cladosporium ir kitoms gentims, kurios gali sukelti įvairias mikozes bei toksikozes..

Pelėsinių grybelių kolonijos būna skirtingų spalvų, pavyzdžiui, Alternaria ir Aspergillus niger (galveninis puvinys) - juodos arba rudos, Penicillium - mėlynos arba žalios. Pelėsiai gali būti ir pilkos, geltonos ir raudonos spalvos. Pelėsiams Penicillium ir Aspergillus nebūdingas sezoniškumas.

Vieni iš labiausiai paplitusių pelėsių - Aspergillus fumigatus. Jis išskiriamas iš dirvos, oro, vandens, augalų ir gyvulių liekanų, pramonės gaminių, medienos, maisto produktų, žmogaus ir gyvūnų išskyrų. Jo pilna visur. Pavyzdžiui, utilizuojant organines atliekas, pakyla labai aukšta temperatūra, vyksta bakterinis puvimas, nusilpsta bakterijos, pradeda vystytis grybai. Daugelis jų nepakelia aukštos temperatūros, o Aspergillus fumigatus išgyvena ir, neturėdamas konkurentų, ima intensyviai daugintis. Jo fermentinė sistema taip persiorientavo, kad grybas tapo agresyvus, pavojingas žmonėms. Įkvėptas jis patenka į plaučius, išsišakoja juose. Tiriant iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad plaučiuose susidarė navikas.

Pastebėti grybelio pažeistą medieną nesudėtinga: tamsios dėmės, pilkšvos apnašos, drėgna mediena. Būdingi grybelio požymiai yra medienos rietimasis ir suraukšlėjimas. Puvinys būna raudonos, baltos, pilkos, geltonos, žalios spalvos. Sausas puvinys ant medienos yra pilkos spalvos ir sudaro purią, į vatą panašią masę; kartais šis grybelis primena lygius pilkus lapus su citrinos ir alyvinės spalvos ploteliais. Drėgnas puvinys primena plonas tamsios spalvos virveles arba gyslas. Kai kuriose vietose jis atrodo kaip pilkšvi lapai. Kai kuriais atvejais pelėsiai atrodo kaip gelsva ar tamsiai ruda oda.

Pelėsis ir maisto produktai

Kai kurie maisto produktai ilgai laikomi supelija. Daugeliui žmonių pelėsiai atrodo visiškai „nekalti“, juolab kad juos pašalinus produktas gali atrodyti pakankamai kokybiškas. Atidarydami stiklainį uogienės, kurios paviršiuje atsirado balkšva plėvelė ar nupjaudami nuo batono žalsvas apnašas jūs labai rizikuojate savo sveikata - tokie produktai jau užkrėsti pelėsio sporomis, juos reikia nedelsiant išmesti ir stengtis net nekvėpuoti šalia jų, nors reta šeimininkė skuba taip padaryti - pašalinusi pelėsį, sumaitina produktą savo šeimai nė neįtardama, koks jis gali būti žalingas sveikatai

Iš viso žinoma daugiau nei 200 pelėsių grybelių, išskiriančių toksinus. Pačiu nuodingiausiu laikomas geltonos spalvos pelėsis, kuris gamina stipriausių aflatoksiną. Geltonas pelėsis pažeidžia maisto produktus (kepenis, žuvį, pieną, ryžius, žemės riešutus).

Šviežia mėsa ir daržovės visada turėtų būti laikomi šaldytuve ir suvalgomi kaip galima greičiau. Sausi produktai, tokie kaip ryžiai, gali būti laikomi kambario temperatūroje, sausoje vietoje.

Sūrį geriausia laikyti kartu su kitais sūriais sandarioje plastikinėje taroje. Toks laikymo būdas neleidžia sūriams prarasti drėgmės, tačiau sūriai turi būti sudėti taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito. Ilgą laiką nerekomenduojama viename indelyje laikyti skirtingų rūšių sūrių. Jei plastikinių indelių neturite, galite į sūrį įspausti keletą gabalėlių cukraus. Cukrus sūriui neleis pelyti.

Neigiamas poveikis sveikatai

Įprasta manyti, kad pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog įvairūs pelėsiniai grybai labiau negu pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Netinkamai naudojamos pelėsių pažeistos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Tai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, infekcijomis, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, padidėjusiu jautrumu, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Ne visiems asmenims pelėsių poveikis sveikatai vienodas. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtus sveikatos pažeidimus. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. Nustatyta, kad švariame kambaryje 1 kubiniame metre oro yra iki 500 grybų sporų. Miestų gyventojai savo butuose praleidžia daugiau negu pusę laiko, o iš viso uždarose patalpose, įskaitant darbo vietas - 80-90 % laiko. Tuo metu per kvėpavimo takus filtruojamas patalpos oras, ir jei jame yra daug mikroorganizmų, jie nusėda plaučiuose, sukeldami įvairias ligas. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, žmonės, dirbantys arba gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergijomis. PSO duomenimis, maždaug 20-30 proc. namų ūkių Europos Sąjungoje (ES) turi problemų dėl drėgmės. Net ir išsivysčiusiose šalyse 13 proc. vaikų gyvena drėgnuose būstuose. Drėgnose patalpose tarpsta šimtų rūšių bakterijos ir grybai, šie skleidžia sporas ir chemines medžiagas į orą.

Augdami pelėsiai išskiria nuodingas lakias medžiagas – mikotoksinus (aflatoksinus, ochratoksinus, zearalenonus, trichocetenus). Šie toksinai kenkia nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija didelė, gyvenama aplinka gali tapti tokių ligų kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, priežastimi. Tarp didžiulio skaičiaus pelėsinių grybelių alergizuojančiomis savybėmis pasižymi apie 300 rūšių. Skaičius žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet didėja, Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių, kauptis organizme ir sukelti kepenų vėžį.

Pacientams, patyrusiems sunkų chemoterapijos kursą arba kaulų čiulpų transplantaciją, kenčiantiems nuo AIDS ar leukemijos, pelėsio sporos gali sukelti pavojingą infekciją, vadinamą plaučių aspergilioze.

Pelėsių sporoms patekus į virškinamąjį traktą, vystosi maistinė alergija.

Viena iš pelėsių sukeliamų ligų – kandidozė. Ji pažeidžia vidaus organų gleivines. Jeigu Candida rūšies grybeliai (balkšvagrybiai) prasiskverbia į plaučius, sukelia lėtinį bronchitą ir pneumoniją, o jei patenka į kraują, sukelia pavojų gyvybei.

Kaip namuose atsiranda pelėsiai

Pelėsis plinta oru mikroskopinėmis sporomis. Pelėsis ir jo sporos su kitais mikroorganizmais (virusais, bakterijomis) randamas bet kokios patalpos ore atskirai (mažyčių dalelių pavidalu) ir kaip įvairių dydžių junginiai, taip pat ir kaip mikrointarpai į kitas dulkių daleles.

Į mūsų namus mikroorganizmai dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru arba atnešami su įvairiais daiktais. Daugiabučiuose namuose, ypač senos statybos, infekcijos šaltiniu gali tapti ir ventiliacijos angos. Pelėsinis grybas minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, celiuliozės gaminiuose (tapetai), dažuose (sudedamosios dalys), naminių augalų dirvoje ir pan.

Grybeliams ir pelėsiams susidaryti ir plėtotis palankios sąlygos yra drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, didelis santykinis oro drėgnumas (virš 60 proc.), drėgmė, patenkanti per statybines konstrukcijas, šiluma, tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore. Manoma, kad idealios sąlygos pelėsio atsiradimui ir plitimui yra 20°C temperatūra ir santykinis oro drėgnumas virš 95 %.

Idealios sąlygos pelėsiams augti susidaro tada, kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė. Kondensatas kaupiasi ant šaltų sienų ir langų stiklų, tad pirmiausia reikalingas geras vėdinimas ir per didelės drėgmės šalinimas. Fasaduose iš akmens ir betono drėgmė formuojasi dėl kondensacijos, nusėdančios ant sienų paviršių mažų lašelių pavidalu. Vonios kambariuose kondensatas - įprastas reiškinys. Pelėsio augimui daro naudingą poveikį daro lietus - drėgmė prasiskverbia per poras, skyles, įtrūkimus arba nehermetiškas pastatų siūles. Dar viena iš drėgmės atsiradimo priežasčių - pratekėjimai iš aukščiau gyvenančių kaimynų, nuo seno stogo, taip pat nuo senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Grybelių skaičiui įtakos turi ir įvairios patalpų vidaus aplinkos variacijos. Didesnis drėgmės lygis ir tekantys čiaupai užtikrina palankią aplinką pelėsiui augti.

Dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Pelėsis susidaro ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, ant lubų, aplink langus.

Daugelis pelėsių rūšių vystosi, kai aplinkos temperatūra yra +20 - +30 laipsnių. Kai kurios rūšys vystosi labai žemose temperatūrose, jie gali pažeisti net šaldytuvuose ar šaldikliuose laikomus maisto produktus.

Viena svarbiausių pelėsį maitinančių medžiagų – susikaupęs purvas. Ten, kur kaupiasi purvas ir drėgmė, yra palanki dirva pelėsiui. Pelėsis aktyviausias rudenį, nes susijęs su augalijos irimu.

Pelėsiniai grybai tarpsta medienoje, jei ji apdorojama ne pagal technologijas arba neveiksmingomis antiseptinėmis priemonėmis, dažuose, įvairiose dangose. Taip pat pelėsiniai grybai gali įsimesti į daugybę polimerinių natūralių ir sintetinės kilmės medžiagų, naudojamų būsto statybai ir apdailai. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus. Grybas spartina visų medžiagų irimą

Kaip kovoti su pelėsiu

Pastebėjus, kad būste plinta mikroskopiniai grybai, būtina kuo skubiau sunaikinti užkratą. Bet dar svarbiau – pašalinti priežastį, dėl kurios jų atsirado. Nereikia manyti, kad, panaudoję fungicidus, problemą išspręsime visam laikui. Ne visi preparatai vienodai veiksmingi, be to, neretai naikindami tik vieną grybų rūšį, fungicidai nekenkia kitoms arba sunaikina tik mikroorganizmo vaisiakūnius. Gyvybingus mikroorganizmus galima įveikti būste užtikrinant higienos reikalavimus: palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinti ir valyti.

Pirmiausia reikia nustatyti pelėsio atsiradimo vietas ir priežastis bei sumažinti padidėjusią drėgmę. Pelėsiai intensyviai auga tamsoje, todėl rūsyje, vonioje, tualete rekomenduotina laikyti nors ir minimalią degančią šviesą, apgenėti arti pastato esančius medžius, kurie visai nepraleidžia saulės šviesos. Prakiurę ar užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę.

Didelių pelėsių vietų naikinimą reikėtų patikėti specialistams, kadangi šiam darbui naudojamos cheminės medžiagos - netinkama elgsena su pelėsiais gali sukelti sveikatos problemų.

Rodyk draugams

« Ankstesnis puslapisNaujesnis puslapis »