BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vilko racionas

Vilkų racionas labai įvairus, jis itin priklauso nuo srities, kur jie gyvena. Kaip ten bebūtų, praktiškai visur pagrindinis jų maisto šaltinis - stambūs žolėdžiai. Juos sumedžioję, vilkai pirmiausia imasi organų (subproduktų), kurie yra maistingiausi, išpurtydami virškinimo trakto turinį. Ne toks populiarus, tačiau gan paplitęs grobis - smulkesni gyvūnėliai. Paukščiai, žuvys, šaltakraujai gyvūnai ir augalai vilkų racione pasitaiko rečiau, dažniausiai - „sunkesniais laikais”.

Stambūs žolėdžiai

Priklausomai nuo gyvenamosios vietovės, vilkai maitinasi ten labiausiai paplitusiais stambiais kanopiniais gyvūnais. Paprastai tai būna briedžiai, elniai, stirnos ir šernai.

Ištyrus alpių, Apeninų ir Viduržemio jūros regiono vilkų išmatas, nustatyta, kad didžiąją dalį jų raciono sudarė daug laukinių kanopinių, tai pat ir gyvulių. Laukiniai kanopiniai sudarė 89,4 - 95,1 proc. viso raciono, gyvuliai - 8 proc. Kiti maisto šaltiniai sudarė tik 5 proc.

Jeloustono nacionaliniame parke 1995 - 2003 m. pagrindinis (88 proc.) vilkų maisto šaltinis buvo elniai vapičiai.

Vengrijoje dauguma vilkų medžioja stambius gyvūnus - šernus, tauriuosius elnius, stirnas.

Vakarų ir Vidurio Lenkijoje 2002 - 2009 m. visos vilkų suvartojamos biomasės 94,8 proc. sudarė laukiniai kanopiniai - stirnos, šernai ir taurieji elniai.

1992 - 1995 m. Skandinavijoje tiriant vilkų išmatas nustatyta, kad pagrindinis maisto šaltinis yra briedžiai, taip pat stirnos, bebrai barsukai, kiškiai, smulkūs graužikai ir paukščiai - pastarieji dažniau vasarą.

Rytų - Vidurio Suomijoj pagrindinis vilkų maisto šaltinis yra briedžiai (88 proc. vasarą ir 96 proc. žiemą).

Lietuvoje 2004 - 2012 m. vilkai noriausiai ėdė briedžius, elnius, stirnas.

Paprastai „vienu prisėdimu” vilkai suryja 1,6 - 6 kg mėsos, tačiau dažniausiai tas kiekis būna 2 kg. Kartais vilkas po badmečio gali suėsti 10 kg mėsos. Vilkų skrandis virškina greit, tačiau virškinimo sistema galutinai išsituština tik po 2 - 3 dienų.

Kartais vilkai dalį grobio išvemia - yra įvairių nuomonių, vienos teigia, kad greit rydami didelius kiekius maisto jie viršija savo fiziologines ribas, kitos - kad taip daro specialiai, slėpdami maistą kitiems kartams (ruošdamiesi atsargas).

Vilkai beveik visada suėda bent 73 proc. valgomosios skerdenos dalies. Pirmiausia jie imasi organų mėsos, paprastai (su retomis išimtimis) suryja raumenis. Dažnai suėdami ir šonkauliai, iš dalies kaulai. Vilkai suėda net skrandžio gleivinę sudarančius raumenis. Vilkai suskaldo visus kaulus, kuriuos tik pajėgia įveikti, jie net įsigauna į kaukoles ir suėda aukų smegenis.

Pirmiausia vilkai renkasi naudingiausius produktus - kepenis, inkstus ir širdį, kai kur minima, kad ir žarnyną bei riebalus. Pirmumo teisę čia turi alfa vilkai. Taip pat vertinami kaulų čiulpai, raumenys. Riebalų gamtoje labai sunku gauti. Manoma, kad vilkų racione jie sudaro mažiau kaip 5 proc. - turint omeny ir tai, kad šie plėšrūnai dažniau sumedžioja silpnus, išsekusius, vadinasi liesus gyvūnus.

Kai vilkai ėda mėsą bei subproduktus, išmatos būna skystokos, tai nėra viduriavimas. Išmatos su odos, kailio, dantų, kaulų likučiais kietesnės.

Pagrindinis teiginys siekiant pateisinti šunų šėrimą augalais (košėmis ir t.t.) - teiginys, kad vilkai suėda sumedžiotų gyvūnų skrandžių turinį. David Mech, 30 metų vilkus tyręs įvairiose pasaulio dalyse, teigia, kad vilkai neėda skrandžio turinio.

Skrandis gali būti suėstas nebent su visa auka, jei toji būna labai maža kaip pelė. Kitu atveju skrandžio turinys kelias minutes purtomas ir jo lieka prikibusio nebent prie skrandžio sienų, kurias vilkas su malonumu suryja.

Kai kurie naminių šunų augintojai teigia, kad iį jų šunys, gavę visą skrandį, dažnai jį purt ir taršo, nors kitus mėsos gabalus ramiai sugraužia. Kiti augintojai teigia, kad jų šunys, gaunantys „čielus” gyvūnus, pavyzdžiui, triušius, taip pat pašalina jų skrandžio turinį.

Smulkūs gyvūnėliai

Vilkų mitybą taip pat papildo ir smulkesni gyviai - kiškiai, švilpikai, pelės, barsukai, lapės, žebenkštys…

Vakarų ir Vidurio Lenkijoje 2002 - 2009 m. papildomas vilkų grobis buvo danieliai, kiškiai ir bebrai. Naminiai gyvūnai kaip šunys ir katės sudarė 1 proc. visos surytos biomasės.

Po pagrindinio maisto šaltinio (briedžių) Rytų - vidurio Suomijos vilkai racioną papildo kiškiais, bebrais, barsukais, šunimis, kiaulėmis, galvijais, paukščiais, smulkiais graužikais, uogomis, vabzdžiais, žuvimis.

Kaip papildomą ėdalo šaltinį Lietuvoje 2004 - 2012 m. vilkai rinkosi šernus, bebrus, kiškius, usūrinius šunis, pelėnus, nedidelius paukščius, vabalus, vaisius, augalus, galvijų likučius ir net antropogeninės kilmės objektus kaip maišeliai.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, kartais smulkmė gali sudaryti pagrindinę raciono dalį, pvz. kaip kiškiai Centrinėje Jakutijoje.

Paukščiai

Neretai vilkai gaudo ir paukščius, ėda jų kiaušinius. Dažniausiai grobis - vandens paukščiai. Nors paukščiai - antrinis raciono priedas, kai kuriais sezonais (vėlgi priklausomai nuo vilko gyvenamosios vietos) jie tampa labai svarbūs.

Vilkai gali ištisus metus ėsti kiaušinius - jei tik tam sudaromos sąlygos - tačiau tai labiau sezoninis maistas, kaip ir uogos.

Ropliai, žuvys, vabzdžiai, dvėseliena ir kanibalizmas

Jei maisto trūksta, vilkai imasi gyvačių, driežų, varliagyvių. Kartais jie ėda žvejų pakrantėse paliktas žuvis, nešto metu geba jų pasigauti ir patys. Kartais išmatose aptinkama vabzdžių liekanų - dažniausiai tai būna atsitiktinis grobis, tačiau kai kuriais atvejais matyti, kad iš bado vilkai gaudo vabalus.

Sunkiais laikotarpiais vilkai gali maitintis ir dvėseliena. Itin atšiauriomis žiemomis jie gali nesibodėti nugaišusių savo gaujos narių kūnų, net papjauti silpnus, ligotus gentainius ir juos suėsti.

Augalai

Mitybą vilkai papildo ir augalais - jie noriai ėda šermukšnių, pakalnučių, mėlynių, bruknių uogas, obuolius, kriaušes. Nors vilkai ir ėda kai kurias augalines medžiagas, neatrodo, kad jos būtų gerai virškinamos. Išmatose randama nesuvirškintų vaisių lukštų, uogų, žalių augalų dalių.

Priklausomai nuo gyvenamosios teritorijos, augalinis maistas sudaro 1 - 6 proc. raciono. Kai kur augalai svarbesni. Kaukaze sezono metu jie gali sudaryti iki 12 proc. viso maisto, o Uzbekistano pietuose net iki 5 - 88 proc.

Kartais vilkai ėda kukurūzus, saulėgrąžas, įsilaužia į melionų ar arbūzų plantacijas.

Ar vilkai sumedžioja daugiau negu sugeba suėsti?

Ilgą laiką apie vilkus vyravo nuomonė, kad jie nužudo daugiau gyvūnų, negu sugeba suėsti. Ši neteisinga nuomonė būdavo viena iš priežasčių, naudotų vilkų persekiojimams pateisinti. Siekiant tai patikrinti, 1995 - 2008 m. „Vilkų - briedžių” projekto metu ištirtos 293 vilkų sumedžiotų gyvūnų skerdenos.

Kartais vilkai suėda ne visą grobį, tačiau tokie atvejai reti. Būna, kad vilkai grobį palieka gindami teritoriją, tačiau vėliau grįžta ir pabaigia jo likučius. Skerdena aktyviau „suvartojama” kai grobio būna mažiau. Jei grobio daug, vilkai mieliau renkasi maistingesnes jo dalis, o ne tokios naudingos paliekamos - tada pirmiausia suėdama organų mėsa, o kaulai ir net raumenys neliečiami.

Dalinis grobio suvartojimas daugiausia remiasi fiziologiniais apribojimais - gyvūnas negali suėsti visko, ką nužudė, nes yra sotus.

Dar viena alternatyvi teorija teigia, kad dalinis grobio suvartojimas gali būti optimalios maitinimosi strategijos dalis - elgesio adaptacijos forma, koreguojama natūralios atrankos. Kai grobio būna mažai, suryjama viskas, ką tik pavyksta pagauti. Tačiau kai grobį gana lengva sumedžioti, suėdamos tik geriausios jo dalys- maistingiausios.

Šis vilkų elgesys pastebimas tarp praktiškai kiekvienos rūšies atstovų. Tai formuoja natūrali atranka. Kažkas panašaus vyksta net tarp žmonių - juk didesnes pajamas turinčiųjų šiukšlių dėžės taip pat būna pilnesnės.

Norintiems paanalizuoti išsamiau:

  • A comparative analysis of wolf (Canis lupus) diet in three different Italian ecosystems; Claudia Capitani, I. Bertelli, P. Varuzza, M. Scandura, M. Apollonio; Department of Zoology and Biological Anthropology, University of Sassari, Sassari, Italy
  • http://jn.nutrition.org/content/136/7/1923S.full
  • http://isleroyalewolf.org
  • http://en.wikipedia.org/wiki/Gray_wolf
  • http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3294219/
  • http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1616504711000759
  • http://www1.nina.no/RovviltPub/pdf/Sabrina-thesis_vargen1.pdf
  • http://rcin.org.pl/Content/13057/BI002_27023_Cz-40-2_Acta-T45-nr50-537-547_o.pdf
  • http://www.biology.lv/lv/files/Zinatne/Acta-Biologica-Universitatis-Daugavpilensis/Acta_Biologica_12_1/13_Petelis.pdf
  • http://paleohacks.com/questions/85713/is-the-idea-that-wolves-eat-the-stomach-contents-o.html
  • http://en.allexperts.com/q/Wild-Animals-705/Wild-animals-preference-organ.htm
  • http://rmb4healthypets.blogspot.com/2010/06/do-wolvesdogs-eat-vegetablecontents-of.html
  • http://www.dogster.com/forums/Raw_food_diet/thread/751963
  • http://ovolkah.ru/143/
  • http://www.hunt-fish.com.ua
  • http://ovolkah.ru/category/povedenie-i-pitanie/
  • http://wap.astkenel.borda.ru/?1-0-40-00000020-000-0-0-1273857294

Patiko (3)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą