Tai buvo viena garsiausių ir didžiausią atgarsį visame pasaulyje įgijusių pitbulterjerų gelbėjimo operacijų. Visuomenė, advokatai, federaliniai agentai, USDA, 6 Virdžinijos gyvūnų prieglaudos, teismo paskirti teisės ekspertai ir kelios gelbėjimo organizacijos (tokios kaip Bad Rap) drauge pasiekė, kad 49 aukos – kovoms auginti pitbulterjerai - būtų išgelbėtos.
Michael Vick – 1980 m. gimęs amerikietiško futbolo (į regbį panašus žaidimas) gynėjas. 2001 m. jis įsigijo maždaug 15 akrų žemės sklypą. Aplink baltą mūrinį pastatą augo žalia veja, kiemą puošė baseinas, užpakaliniam kieme buvo galima žaisti krepšinį. Viską supo balta tvora. Tačiau M. Vick ten niekada negyveno. Be namų, apaugusių medžiais, ten buvo penkios pašiūrės, nuo viršaus iki apačios nudažytos juodai (netgi langai). Visur matėsi vieliniai narvai ir medinės būdos. Tai buvo Bad Newz Kennels, įkurtas M. Vick ir trijų jo bičiulių.
Keli šunys, matyt numylėtiniai, buvo auginami vienoje iš pašiūrių. Kovotojai gyveno lauko būdose. Šunys, per jauni kovoti, naudojami veisimui ar laikomi kaip pjudymo šunys (parodę netinkamas kovines savybes, tad ant jų siundomi kiti), laikyti pririšti prie grandinių šalia esančiame miškelyje. Vandens dubenėliai buvo raibi nuo dumblių. Kai kuriose pašiūrėse rasta švirkštų, medicinos priemonių ir treniruočių įrangos. Didžiausioje patalpoje rengtos kovos, miškelyje voliojosi kruvinas kilimas. Kartas nuo karto M. Vick ir jo draugai šunis išbandydavo – „paleisdavo“ į trumpas kovas. Geresni kovotojai gaudavo meilę, maistą, vitaminus ir apmokymus, kiti būdavo užmušami. Veislyne išveisti mažiausi du gr ch (tokiu tampa bent 5 kartus nugalėjęs kovose pitbulterjeras).
2007 m. balandžio 25 d. ieškant narkotikų pas M. Vick pusbrolį Davn Boddie kilo įtarimas dėl neteisėtos kovinių šunų veiklos. Vietos ir valstybinės valdžios institucijos iš minėtojo namo teritorijos konfiskavo 51 pitbultejerą. 2007 08 23 M. Vick prisipažino, kad dalyvavo šunų kovose ir žudant gyvūnus.
Įvykis įgijo didelį viešumą, atskleista daugybė detalių apie kovas, narkotikus ir azartinius žaidimus. Piktnaudžiavimas, kankinimai ir egzekucijos sukėlė gyvūnų teisių bei visuomenės pasipiktinimą. M. Vick prisipažino iš šunų kovų gaudavęs pajamų. Liudytojai teigia regėję, kad M. Vick už vieno šuns rezultatus statė 40 000 dolerių. Be to, jis su „kolegomis“ nužudęs kelis gerai nepasirodžiusius šunis - dalyvavo 6 – 8 šunų sunaikinime pakariant ar nuskandinant. Advokatų teigimu, vyrai kilę iš pasaulio, kur šunų kovos priimtina ir įprasta veikla, jie užaugo matydami tokius vaizdus.
Konfiskuoti M. Vick šunys buvo išsklaidyti po 6 gyvūnų kontrolės įstaigas Virdžinijoje. Laikymo sąlygos jose kiek skyrėsi, tačiau tradiciškai vienas šuo laikomas narve, neretai tuštintis turi po savimi. Narvai valomi, tačiau tuo metu juose būna ir gyvūnai. Pitbulterjerams buvo skirta itin mažai dėmesio, nes darbuotojai manė, kad jie pavojingi ir po teismo bus užmigdyti. Taip buvo įprasta, prieglaudos dėdavo visas pastangas, kad kovoms naudoti šunys būtų užmigdyti – manyta, kad tai pavojingi, nekontroliuojami gyvūnai. Jie buvo vadinami „veislynų šiukšliadėžėmis“ ir kaltinti, kad užima „normalių šunų“ vietą.
Tačiau M. Vick šunys tam tikra prasme buvo įžymybės. Žmonės pradėjo reikalauti jiems padėti, kilo masiniai protestai, teisėsaugos atstovus užpylė elektroniniai laiškai. Teko kažko imtis - parengtas socializacijos ir bandymų protokolas, nuspręsta įvertinti bendrą šunų elgesį ir reakcijas. Tris dienas stebėti 49 šunys. Manyta, kad jei pavyks išgelbėti tris ar keturis, jau bus stebuklas – juk be laiko, praleisto Bad Newz veislyne, jie dar po 4 mėn. praleido užrakinti prieglaudose ir praktiškai negaudami dėmesio. „Kai kurie jų buvo dideli paiki šunys, kurių galite rasti bet kurioje prieglaudoje“ – sakė tyrėjai. Ne daugiau kaip tuzinas buvo patyrę kovotojai, keli parodė norą kam nors pakenkti. Visus nustebino, kaip mažai šunys demonstravo agresiją. Dauguma jų gūžėsi narvų kampuose ar stovėjo nuleidę galvas ir pabrukę uodegas. Kai kurie norėjo išeiti. Vienas šuo buvo taip išsigandęs, kad net prieglauda jam pastatė mažą palapinę, kurioje šis slėpdavosi. Daugelis šunų džiaugėsi matydami žmones, kai kurie šliaužiojo prigludę prie žemės – buvo pernelyg išsigandę, kad normaliai judėtų. Toks elgesys – gyvenimo miške be žmogiško gerumo ir įkalinimo prieglaudose pasekmė. Įdomu tai, kad kai kurie šunys bendraudami su kitais šunimis neatakuodavo, nors turėjo būti to mokomi. Atrodo, ne visi Bad Newz veislyno šunys tiko kovoms.
Po įvertinimo šunys suskirstyti į keturias kategorijas – eutanazija, prieglobstis 2 (reikalinga profesionalo priežiūra, maža tikimybė kad bus priglaustas), prieglobstis 1 (reikia kontroliuojamos aplinkos, daug galimybių priglausti), globotinas (turi gyventi su patyrusiu šunininku ne mažiau kaip 6 mėn. ir po tolesnio vertinimo tikėtinas visiškas priglaudimas). ASPCA (Amerikos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija) paskelbė, kad tik vienas šuo buvo pernelyg agresyvus. Visi kentė nuo ilgalaikio įkalinimo sukelto streso. USDA davė leidimą suteikti tarpinę globą16 šunų. Šis kovinių šunų kaip individų įvertinimas atskleidė naujos informacijos apie kovinius šunis ir paneigė senus mitus, anksčiau naudotus kaip pateisinimą migdymui.
Šuo paliečia ištiestą ranką. Jos vardas - Sweet Jasmine, tai 16 kg sveriantis nervingas padarėlis rausva nosimi ir rudomis akimis. Ji praleido ištisas 20 sekundžių tyrinėdama šį penkiapirštį atsikišimą. Dabar ji juda priekin, jos uodega pabrukta, ji susikūprinus, nuleidusi galvą ir ausis, stovėdama sudaro gal ¾ savo tikrojo aukščio. (..) Ji apsilaižo snukį – tai nervingumo požymis – ir žiūri į svetimąjį, ieško garantijų. Tada vėl pažiūri į ranką, vėl apsilaižo snukį ir tiesia kaklą. Jos nosis 15 cm atstumu nuo rankų, 3 cm, 1 cm… Pauosto dar kartą. Ir vėl. Bet kuris kitas pasaulio šuo džiugiai sveikintųsi. PETA norėjo, kad Jasmine būtų nužudyta. Ne tik Jasmine ir ne tik PETA. JAV Humaniška visuomenė, kaip ir PETA, laikėsi nuostatos, kad Vick gyvūnai, kaip ir visi kiti išgelbėti koviniai šunys, turi būti užmigdyti. Jų nuomone, reabilitacija būtų tik laiko ir pinigų švaistymas. Jasmine buvo išgelbėta. Pagal daugelio vertinimus, jai buvo 4 metai, gimusi ir augusi Bad Newz veislyne. Deja, Jasmine žuvo 2009 m. – ją pertrenkė automobilis.
Roo Yori Hector prilgaudė 2008 m. Jis gyvena su juo, jo žmona ir kitais šunimis. Ant Hector krūtinės, kaklo ir galvos matyti gilūs randai. Dabar jis džiaugiasi tapęs terapijos šunimi.
Harriet mėlynas kailis – atrodo, lyg ji būtų auginta šunų parodoms, o ne pjautynėms. Manoma, kad ji buvo asmeninis M. Vick šuo, tad greičiausiai niekada nekovojo. Dabar ji laksto laisva kaime Merilende.
Audie po kelių operacijos, finansuotos iš M. Vick pinigų, gyvena Šiaurės Kalifornijoje. Ji dalyvauja vikrumo varžybose.
Lucas, vienas iš Vick čempionų, pagal teismo nutartį likusį gyvenimą turi paleisti prieglaudoje. Sirgo babezioze, mokomas gražaus elgesio ir netgi turėjo draugę pitbulterjerę, kuriai per tvorą laižydavo nosį.
Iš pradžių Ginger buvo nedrąsus, su šiuo šunimi reikėjo daug kantrybės, mielės ir supratimo. Dabar tai laimingas, mylintis, smalsus gyvūnas, mėgstantis važinėti automobiliu.
Jos vardas buvo Sherry, tačiau globėjai pervadino į Gracie. Dabar ji dalyvauja konferencijose ir susitikimuose dėl gyvūnų gerovės, lankosi mokyklose padėdama vaikus šviesti apie šunis ir naudojama kaip gyvas pavyzdys, jog nereikia bijoti pitbulterjerų. Ji mėgsta ne tik žmones, bet ir šunis.
Zippy – labai jautri. Kartais susijaudinus ji apsišlapina. Šešiametė Berenice dukra Vanessa greit dingsta ir vėl pasirodo nešina popieriniais rankšluosčiais. Šlapimas suvalomas, Zippy šokinėja, vizgina uodegą, laižo kiekvieną su juo pasisveikinusį ir beeinantį į šeimos kambarį, kur sėdi Berenice su vyru, 5 savaičių amžiaus sūnumi ir dar dviem šunimis. Tačiau Zippy jais nesidomi. Ji užšoka ant lovos, kur laukia Vanessos 9 metų amžiaus sesuo Eliana. Prie jų prisijungia Vanessa ir kitas 15 minučių jos daro viską, kad išprovokuotų apleisto iš kovų ringo išgelbėto pitbulterjero agresiją. Jos stveria Zippy už snukio, tampo už uodegos, lipa ant jos, supa ją. Galų gale Eliana ir Zippy susitinka nosis į nosį. Mergaitė pabučiuoja šunį. Zippy laižo jos veidą. (…) Ji bijojo savo šešėlio. Garsai priversdavo ją pašokti, o eidama į kitą kambarį tarpduriu šliauždavo ant pilvo. Tai tęsėsi maždaug 3 savaites, tačiau galų gale Zippy naujuose namuose pradėjo jaustis geriau. Ji bėgiojo iš kambario į kambarį, žaidė su Berenice ir dar dviem šunimis – mėlynu pitbulterjeru Crash ir buldogo – pitbulio mišrūnu Roller.
Iggy - bailus šuo. Jis geriausiai jaučiasi uždarame kieme ir namuose, aplinkinis pasaulis jam sukelia baimę.
Frodo buvo vienas baikščiausių šunų – bijojo net kalėdinės eglutės. Žingsnis po žingsnio jis vis labiau pasitiki savimi.
Ernie buvo stabilus ir ramus, su juo išbandytas testas kitų šunų draugiškumui nustatyti. Tačiau būdamas su pavadžiu jis agresyviai reaguoja į kitus šunis. Dabar jis gyvena su kitu šunimi ir 2 katėmis.
Slaugytoja, dirbanti su specialiųjų poreikių vaikais, priėmė Teddles kaip draugą savo išgelbėtai pitbultejerei Izzy. Po 2 mėn. šunys susidraugavo.
Bonita kentėjo nuo babezijų ir kovų randų, jos nervų sistema buvo pažeista, dantys sulaužyti ir nusidėvėję. Bonita bėgdavo nuo kitų šunų – manoma, kad ji buvo pjudymo šuo. 2008 m. dantų tvarkymo metu ji nepabudo iš narkozės.
Halle nebijoj kitų šunų, tačiau ji išsigąsdavo žmonių. Kai ji priprato prie aplinkinių, tapo labai atsipalaidavusi ir mėgstanti dėmesį. Tai vienas pirmų M. Vick šunų, kuriuos priglaudė.
Mel mėgo kitus šunis, jo prižiūrėtojas manė, kad jis šiltai elgsis ir su žmonėmis. Tačiau kai sumažėjo jo žmonių baimė, atsirado problema – jis mėgo graužti įvairius daiktus, įskaitant vielas. Namuose, kur buvo globojamas, jis mėgo žaisti su kitais šunimis (jų ten buvo trys), nors ir nuniokojo daug įvairių daiktų, įskaitant visiškai naują sofą. Laikui bėgant jis tapo visiškai draugiškas žmonėms ir dabar laimingai gyvena tikruose namuose.
Jonny buvo globoti paėmė savanoris, auginantis dar vieną pitbulterjerą. Kai pirmą kartą jį pamačiau, matėsi, kad jis patiria tam tikrą stresą – sakė globotojas. – Viskas jį gąsdino – čiaupas, nuleidžiamas tualeto vanduo, tarškantys puodai. Jis buvo lyg vaiduoklį išvydęs Scooby-Doo. (…) Mes nusprendėme, kad geriausia bus griežta rutina kasdien. Šunys gerai jaučiasi, kada žino, ko gali tikėtis, tada jie atsipalaiduoja. Po dviejų mėnesių Jonny pradėjo rimti. Tada globėjas ėmė dirbti su jo manieromis – juk šuo niekada negyveno namuose. Dabar Jonny – sertifikuotas terapijos šuo, dalyvaujantis mokymo programoje Paws for Tales, kur vaikai atsikrato psichologinių problemų skaitydami šunims.
Tai ne vienintelis M. Vick šuo, padedantis žmonėms – Leo taip pat patvirtintas terapijos šuo, nuo 2 iki 3 valandų kiekvieną savaitę jis praleidžia su vėžiu sergančiais pacientais ir neramiais paaugliais.
Handsome Dan buvo drovus ir bijojo žmonių, tačiau nelodavo – paprasčiausiai jiems priartėjus traukdavosi ir slėpdavosi. Nuolatiniuose namuose jis pradėjo gerai sutarti su kitais žmonėmis, šunimis ir katėmis. Priglaustas 2009 m. šeimos su mažu vaiku, jis iš karto prie jo prisirišo. Iš pradžių jis atrodė dar kartą pergyvenantis šuniuko laikus, kurių niekada neturėjo – šokinėjo ant sofos ir pan., tačiau vėliau priprato prie namų gyvenimo. Neseniai jo šeimoje atsirado dar vienas narys: žmogaus kūdikis. Iš pradžių nervinmgai besisukiojęs apie naująjį kūrinį, dabar šuo jį labai myli.
Ray labai orientuotas į žmones ir trokšta įtikti. Nemėgsta kitų šunų, tai apsunkina jo įsigijimo galimybes.
Oscar turėjo fizinių problemų, tačiau greit pasveiko. Jis pirmasis iš M. Vick šunų Best Friends prieglaudoje, išlaikęs Canine Good Citizen testą.
Nors iš pradžių pasižymėjęs pakantumu, Willie įsipynė į kelis agresijos incidentus. Jis bijo kitų šunų ir negali su jais gyventi. Manoma, kad jis kenčia nuo potrauminio streso, taip pat yra galvojančių, kad jam gali būti nepastebėtas fizinis negalavimas. Willie mėgsta aktyvų gyvenimą, važiuoti automobiliu.
Patekusi prieglaudą, Layla lojo, buvo pernelyg energinga, atakavo kitus šunis. Ji negali gyventi su kitais šunimis drauge, tačiau be problemų gali būti netoli jų.
Teismo nutartis Meryl liepa likti prieglaudoje, iš pradžių buvo apribotas su šiuo gyvūnu bendraujančių žmonių skaičius, taip pavyko įsigyti šuns pasitikėjimą ir kalytė tapo švelni. Ji visada draugiška su kitais šunimis, gerai sutaria su katėmis ir jau sugeba ramiai reaguoti į nepažįstamus žmones, jei netoliese yra kas nors, kuo ji pasitiki.
Dalis foto – iš http://www.parade.com/news
Rodyk draugams
![agiesha žiūri](http://i52.tinypic.com/20rtmx4.jpg")