BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar šunų protėviai jau išnykę?

Gyvunija, Sunys, naujienos  Žymos: , , , Komentarų (0)

Naujausio DNR tyrimo duomenimis, tvirtų ir įtikinamų požymių, kad šunų protėviai yra dabar egzistuojantys pilkieji vilkai… nėra! Šiuolaikinių šunų protėviai gali būti jau išnykę Canis lupus atstovai.

Nuo seno mokslininkai galvoja, kad geriausi žmogaus draugai - šunys - „atskilo” nuo dabartinių vilkų. Gentikai dėl to aktyviai šukuoja planetą ir ieško genetiškai į šunis panašiausių vilkų populiacijų… Būtent genetikai nusprendė, kad šunys kilo iš Artimųjų Rytų ar Pietryčių Azijos, nors fosilijos rodo, kad prijaukinimo centras gali būti ir Europa. Naujausio tyrimo duomenimis, šunų ir dabartinių vilkų kryžminimas (vykstąs po prijaukinimo) šias rūšis tam tikrose vietovėse galėjo genetiškai pernelyg susieti.

Adam Freedman iš Harvardo Universiteto ir Tarptautinė bendradarbių grupė lygino trijų šunų veislių (bokserio, basendžio ir australų dingo) bei trijų pilkųjų vilkų iš Kroatijos, Kinijos ir Izraelio (šie kraštai siūlomi kaip prijaukinimo centrai) DNR. Visi vilkai buvo vienodai susiję su šunimis, nė vienas jų neparodė požymio, dėl kurio ypatingai pretenduotų į šunų protėvius. Autorių nuomone, greičiausiai kokio nors kito tipo vilkas, galbūt išnykusi rūšis, „pagamino” pirmąjį Reksą.

Remiantis papildomais tyrimais, galima ginčyti ir neseniai pasirodžiusią ataskaitą, kurioje teigiama, jog prijaukinimą paskatino žemės ūkio pakilimas ir ištobulėjęs šunų gebėjimas virškinti krakmolingus maisto produktus. A.Freedman ir kolegų nuomone, šunys prijaukinti prieš 15000 metų, dar prieš žemės ūkio suklestėjimą.

Ankstesnio tyrimo metu nustatyta, kad šunys turi papildomą geno MY2B, gaminančio krakmolą skaidantį fermentą, kopiją, o vilkai turi tik dvi kopijas. Naujesnis, didesnis, daugiau vilkų bei šunų apėmęs tyrimas parodė, kad vilkai taip pat gali turėti papildomą šio geno kopiją. Dingai, nuo šunų atsiskyrę prieš 3500 - 5000 metų, turi dvi kopijas, Haskiai - 3 ar 4, tad kramolas greičiausiai nebuvo svarbus veiksnys prijaukinime.

TH Saey. TH Saey. Who reined the dogs in. Science News Vol. 177, April 10, 2010, p. 12.
TH Saey. Starchy diet may have transformed wolves to dogs. Science News online, January 23, 2013.
B. Bower. Oldest dog debated. Science News online. July 22, 2010.
TH Saey. A genetic exhibitionist. Science News Vol. 183, April 6, 2013, p. 32.
TH Saey. Tamed fox shows domestication’s effects on the brain. Science News online, May 15, 2013.

Rodyk draugams

Vilko racionas

Gyvunija, Sunys, baisusis maistas, mityba  Žymos: , , , , , , , Komentarų (0)

Vilkų racionas labai įvairus, jis itin priklauso nuo srities, kur jie gyvena. Kaip ten bebūtų, praktiškai visur pagrindinis jų maisto šaltinis - stambūs žolėdžiai. Juos sumedžioję, vilkai pirmiausia imasi organų (subproduktų), kurie yra maistingiausi, išpurtydami virškinimo trakto turinį. Ne toks populiarus, tačiau gan paplitęs grobis - smulkesni gyvūnėliai. Paukščiai, žuvys, šaltakraujai gyvūnai ir augalai vilkų racione pasitaiko rečiau, dažniausiai - „sunkesniais laikais”.

Stambūs žolėdžiai

Priklausomai nuo gyvenamosios vietovės, vilkai maitinasi ten labiausiai paplitusiais stambiais kanopiniais gyvūnais. Paprastai tai būna briedžiai, elniai, stirnos ir šernai.

Ištyrus alpių, Apeninų ir Viduržemio jūros regiono vilkų išmatas, nustatyta, kad didžiąją dalį jų raciono sudarė daug laukinių kanopinių, tai pat ir gyvulių. Laukiniai kanopiniai sudarė 89,4 - 95,1 proc. viso raciono, gyvuliai - 8 proc. Kiti maisto šaltiniai sudarė tik 5 proc.

Jeloustono nacionaliniame parke 1995 - 2003 m. pagrindinis (88 proc.) vilkų maisto šaltinis buvo elniai vapičiai.

Vengrijoje dauguma vilkų medžioja stambius gyvūnus - šernus, tauriuosius elnius, stirnas.

Vakarų ir Vidurio Lenkijoje 2002 - 2009 m. visos vilkų suvartojamos biomasės 94,8 proc. sudarė laukiniai kanopiniai - stirnos, šernai ir taurieji elniai.

1992 - 1995 m. Skandinavijoje tiriant vilkų išmatas nustatyta, kad pagrindinis maisto šaltinis yra briedžiai, taip pat stirnos, bebrai barsukai, kiškiai, smulkūs graužikai ir paukščiai - pastarieji dažniau vasarą.

Rytų - Vidurio Suomijoj pagrindinis vilkų maisto šaltinis yra briedžiai (88 proc. vasarą ir 96 proc. žiemą).

Lietuvoje 2004 - 2012 m. vilkai noriausiai ėdė briedžius, elnius, stirnas.

Paprastai „vienu prisėdimu” vilkai suryja 1,6 - 6 kg mėsos, tačiau dažniausiai tas kiekis būna 2 kg. Kartais vilkas po badmečio gali suėsti 10 kg mėsos. Vilkų skrandis virškina greit, tačiau virškinimo sistema galutinai išsituština tik po 2 - 3 dienų.

Kartais vilkai dalį grobio išvemia - yra įvairių nuomonių, vienos teigia, kad greit rydami didelius kiekius maisto jie viršija savo fiziologines ribas, kitos - kad taip daro specialiai, slėpdami maistą kitiems kartams (ruošdamiesi atsargas).

Vilkai beveik visada suėda bent 73 proc. valgomosios skerdenos dalies. Pirmiausia jie imasi organų mėsos, paprastai (su retomis išimtimis) suryja raumenis. Dažnai suėdami ir šonkauliai, iš dalies kaulai. Vilkai suėda net skrandžio gleivinę sudarančius raumenis. Vilkai suskaldo visus kaulus, kuriuos tik pajėgia įveikti, jie net įsigauna į kaukoles ir suėda aukų smegenis.

Pirmiausia vilkai renkasi naudingiausius produktus - kepenis, inkstus ir širdį, kai kur minima, kad ir žarnyną bei riebalus. Pirmumo teisę čia turi alfa vilkai. Taip pat vertinami kaulų čiulpai, raumenys. Riebalų gamtoje labai sunku gauti. Manoma, kad vilkų racione jie sudaro mažiau kaip 5 proc. - turint omeny ir tai, kad šie plėšrūnai dažniau sumedžioja silpnus, išsekusius, vadinasi liesus gyvūnus.

Kai vilkai ėda mėsą bei subproduktus, išmatos būna skystokos, tai nėra viduriavimas. Išmatos su odos, kailio, dantų, kaulų likučiais kietesnės.

Pagrindinis teiginys siekiant pateisinti šunų šėrimą augalais (košėmis ir t.t.) - teiginys, kad vilkai suėda sumedžiotų gyvūnų skrandžių turinį. David Mech, 30 metų vilkus tyręs įvairiose pasaulio dalyse, teigia, kad vilkai neėda skrandžio turinio.

Skrandis gali būti suėstas nebent su visa auka, jei toji būna labai maža kaip pelė. Kitu atveju skrandžio turinys kelias minutes purtomas ir jo lieka prikibusio nebent prie skrandžio sienų, kurias vilkas su malonumu suryja.

Kai kurie naminių šunų augintojai teigia, kad iį jų šunys, gavę visą skrandį, dažnai jį purt ir taršo, nors kitus mėsos gabalus ramiai sugraužia. Kiti augintojai teigia, kad jų šunys, gaunantys „čielus” gyvūnus, pavyzdžiui, triušius, taip pat pašalina jų skrandžio turinį.

Smulkūs gyvūnėliai

Vilkų mitybą taip pat papildo ir smulkesni gyviai - kiškiai, švilpikai, pelės, barsukai, lapės, žebenkštys…

Vakarų ir Vidurio Lenkijoje 2002 - 2009 m. papildomas vilkų grobis buvo danieliai, kiškiai ir bebrai. Naminiai gyvūnai kaip šunys ir katės sudarė 1 proc. visos surytos biomasės.

Po pagrindinio maisto šaltinio (briedžių) Rytų - vidurio Suomijos vilkai racioną papildo kiškiais, bebrais, barsukais, šunimis, kiaulėmis, galvijais, paukščiais, smulkiais graužikais, uogomis, vabzdžiais, žuvimis.

Kaip papildomą ėdalo šaltinį Lietuvoje 2004 - 2012 m. vilkai rinkosi šernus, bebrus, kiškius, usūrinius šunis, pelėnus, nedidelius paukščius, vabalus, vaisius, augalus, galvijų likučius ir net antropogeninės kilmės objektus kaip maišeliai.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, kartais smulkmė gali sudaryti pagrindinę raciono dalį, pvz. kaip kiškiai Centrinėje Jakutijoje.

Paukščiai

Neretai vilkai gaudo ir paukščius, ėda jų kiaušinius. Dažniausiai grobis - vandens paukščiai. Nors paukščiai - antrinis raciono priedas, kai kuriais sezonais (vėlgi priklausomai nuo vilko gyvenamosios vietos) jie tampa labai svarbūs.

Vilkai gali ištisus metus ėsti kiaušinius - jei tik tam sudaromos sąlygos - tačiau tai labiau sezoninis maistas, kaip ir uogos.

Ropliai, žuvys, vabzdžiai, dvėseliena ir kanibalizmas

Jei maisto trūksta, vilkai imasi gyvačių, driežų, varliagyvių. Kartais jie ėda žvejų pakrantėse paliktas žuvis, nešto metu geba jų pasigauti ir patys. Kartais išmatose aptinkama vabzdžių liekanų - dažniausiai tai būna atsitiktinis grobis, tačiau kai kuriais atvejais matyti, kad iš bado vilkai gaudo vabalus.

Sunkiais laikotarpiais vilkai gali maitintis ir dvėseliena. Itin atšiauriomis žiemomis jie gali nesibodėti nugaišusių savo gaujos narių kūnų, net papjauti silpnus, ligotus gentainius ir juos suėsti.

Augalai

Mitybą vilkai papildo ir augalais - jie noriai ėda šermukšnių, pakalnučių, mėlynių, bruknių uogas, obuolius, kriaušes. Nors vilkai ir ėda kai kurias augalines medžiagas, neatrodo, kad jos būtų gerai virškinamos. Išmatose randama nesuvirškintų vaisių lukštų, uogų, žalių augalų dalių.

Priklausomai nuo gyvenamosios teritorijos, augalinis maistas sudaro 1 - 6 proc. raciono. Kai kur augalai svarbesni. Kaukaze sezono metu jie gali sudaryti iki 12 proc. viso maisto, o Uzbekistano pietuose net iki 5 - 88 proc.

Kartais vilkai ėda kukurūzus, saulėgrąžas, įsilaužia į melionų ar arbūzų plantacijas.

Ar vilkai sumedžioja daugiau negu sugeba suėsti?

Ilgą laiką apie vilkus vyravo nuomonė, kad jie nužudo daugiau gyvūnų, negu sugeba suėsti. Ši neteisinga nuomonė būdavo viena iš priežasčių, naudotų vilkų persekiojimams pateisinti. Siekiant tai patikrinti, 1995 - 2008 m. „Vilkų - briedžių” projekto metu ištirtos 293 vilkų sumedžiotų gyvūnų skerdenos.

Kartais vilkai suėda ne visą grobį, tačiau tokie atvejai reti. Būna, kad vilkai grobį palieka gindami teritoriją, tačiau vėliau grįžta ir pabaigia jo likučius. Skerdena aktyviau „suvartojama” kai grobio būna mažiau. Jei grobio daug, vilkai mieliau renkasi maistingesnes jo dalis, o ne tokios naudingos paliekamos - tada pirmiausia suėdama organų mėsa, o kaulai ir net raumenys neliečiami.

Dalinis grobio suvartojimas daugiausia remiasi fiziologiniais apribojimais - gyvūnas negali suėsti visko, ką nužudė, nes yra sotus.

Dar viena alternatyvi teorija teigia, kad dalinis grobio suvartojimas gali būti optimalios maitinimosi strategijos dalis - elgesio adaptacijos forma, koreguojama natūralios atrankos. Kai grobio būna mažai, suryjama viskas, ką tik pavyksta pagauti. Tačiau kai grobį gana lengva sumedžioti, suėdamos tik geriausios jo dalys- maistingiausios.

Šis vilkų elgesys pastebimas tarp praktiškai kiekvienos rūšies atstovų. Tai formuoja natūrali atranka. Kažkas panašaus vyksta net tarp žmonių - juk didesnes pajamas turinčiųjų šiukšlių dėžės taip pat būna pilnesnės.

Norintiems paanalizuoti išsamiau:

  • A comparative analysis of wolf (Canis lupus) diet in three different Italian ecosystems; Claudia Capitani, I. Bertelli, P. Varuzza, M. Scandura, M. Apollonio; Department of Zoology and Biological Anthropology, University of Sassari, Sassari, Italy
  • http://jn.nutrition.org/content/136/7/1923S.full
  • http://isleroyalewolf.org
  • http://en.wikipedia.org/wiki/Gray_wolf
  • http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3294219/
  • http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1616504711000759
  • http://www1.nina.no/RovviltPub/pdf/Sabrina-thesis_vargen1.pdf
  • http://rcin.org.pl/Content/13057/BI002_27023_Cz-40-2_Acta-T45-nr50-537-547_o.pdf
  • http://www.biology.lv/lv/files/Zinatne/Acta-Biologica-Universitatis-Daugavpilensis/Acta_Biologica_12_1/13_Petelis.pdf
  • http://paleohacks.com/questions/85713/is-the-idea-that-wolves-eat-the-stomach-contents-o.html
  • http://en.allexperts.com/q/Wild-Animals-705/Wild-animals-preference-organ.htm
  • http://rmb4healthypets.blogspot.com/2010/06/do-wolvesdogs-eat-vegetablecontents-of.html
  • http://www.dogster.com/forums/Raw_food_diet/thread/751963
  • http://ovolkah.ru/143/
  • http://www.hunt-fish.com.ua
  • http://ovolkah.ru/category/povedenie-i-pitanie/
  • http://wap.astkenel.borda.ru/?1-0-40-00000020-000-0-0-1273857294

Rodyk draugams

Ar galima prijaukinti vilką?

Gyvunija, Sunys, elgesys  Žymos: , , , , , , , , Komentarų (0)

Vilkai nuolat suprantami neteisingai - jie laikomi arba itin pavojingais naikintinais žvėrimis-kenkėjais, arba mistifikuojami, paverčiami „mielais dideliais šunimis” - juk dažnas romantiškai nusiteikęs gyvūnų mylėtojas svajoja kada nors auginti šį laukinį žvėrį ir džiaugtis mistine jo draugija… Nė viena iš šių nuomonių nėra teisinga. Laikant vilką kaip naminį gyvūną ir nieko nenutuokiant apie jo poreikius, kurie tikrai nemaži, gyvūnas labai kenčia.
Nors vilkai glaudžiai susiję su šunimis (šunys tėra vilkų porūšis, nuo jų atsiskyręs maždaug prieš 10 000 - 100 000 metų), su vilkais žmogui nepavyktų gyventi taip pat, kaip su šunimis. Į vilką reikia „įdėti” daugiau darbo, jam tenka skirti itin daug vietos - nuo 25 iki 40 kvadratinių kilometrų ploto.
Vilkas - savarankiškas gyvūnas, pats atsakantis už savo gyvenimą. Šuo iš charakterio labiau primena jauną vilkiuką, o ne suaugusį vilką. Šuo žmogui atneš ryte šlepetes, nes tam buvo veistas daugybę metų, vilkas tuo tarpu mieliau šlepetes pasisavins ir gins. Be to, vilkas manys, kad katės ir kiti smulkūs gyvūnai yra grobis.

Vilkiuko auginimas

Nelaisvėje auginami vilkiukai nuo motinos atskiriami 14 - 21 gyvenimo dienomis. Vilkų mažyliams lyginant su šuniukais reikia daugiau socializacijos ir į ją jie nustoja reaguoti būdami 19 d. amžiaus (tuo tarpu šuniukai gali būti socializuojami iki kol sulaukia 10 sav. amžiaus). Pirmus 4 gyvenimo mėnesius vilkiukai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių šuninių šeimos atstovų, išskyrus keletą trumpų susitikimų kas savaitę - taip jiems paprasčiau įsilieti žmonių visuomenėn. O štai šuniukai turės elgesio anomalijų, jei vaikystę praleis be gentainių.
Kadangi vilkės piene, lyginant su kalės, yra daugiau aminorūgšties arginino, vilkiukams netiks šuniukų pieno pakaitalai , jiems teks duoti arginino papildų. To nepadarius, gali išsivystyti didelę apakimo riziką kelianti katarakta.

Vilkiukas suauga…

Vilkiukai lengvai priima žmones kaip vedlius. Čia nieko keisto - laukinių vilkų pasaulyje vilkiukų išlikimas priklauso nuo besiveisiančios poros dominavimo. Deja, vilkiukai suauga, o subrendę lytiškai turi stiprų grobio instinktą, polinkį saugoti savo teritoriją ir gali rodyti agresiją mažiems gyvūnams ar vaikams. Tikru vilku negalima pilnai pasitikėti šalia esant mažiems vaikams, kadangi jų stiprus plėšrūno instinktas. Šis elgesys svarbus vilkų išlikimui, jis negali būti pašalintas socializuojant ar mokant. Geriausiu atveju šis elgesys gali būti slopinamas.
Vilkai turi stiprų norą kilti gaujos hierarchijoje, tik dominuojanti pora gali veistis, todėl sulaukę brandos jie instinktyviai bando ginčytis dėl savo vietos gaujoje. Gamtoje pilnametystės sulaukę vilkai paprastai palieka gaują, tačiau nelaisvėje tai neįmanoma, o konfliktų vengimo elgesys - ne išeitis. Dėl tokio scenarijaus nėra nieko keisto, kad vilkai kartais puola savo savininkus ar jų artimuosius.
Dažnai tarp nelaisvėje auginamų vilkų ir jų savininkų kyla komunikacijos ir elgesio nesusipratimų. Vilkas su žmogumi elgiasi kaip su kitu vilku. Pažiūrėje dokumentinių filmų galite pamatyti, kad vilkai dažnai draugiškai kramsnoja vieni kitų snukius. Tą patį jie bando daryti ir žmonėms, kas dažnai neteisingai suprantama kaip agresyvus elgesys ar bandymas įkąsti į veidą.
Nelaisvėje laikomi vilkai gan bailūs ir vengia akių kontakto su žmonėmis, išskyrus savo savininkus, be to, neklauso kitų žmonių duodamų komandų. Jie paprastai bando išeiti iš patalpos ar kur nors pasislėpti, kai ten patenka žmogus. Kai kuriuose laukinės gamtos centruose prižiūrėtojams draudžiama eiti į vilkų aptvarus tais atvejais, kada gyvūnai gali pastebėti žmonių pažeidžiamumą (pvz., dėl peršalimo).

Vilko poreikiai

Net iš pažiūros draugiškas vilkas turi būti gydomas atsargiai, kadangi nelaisvėje esantys vilkai žmones laiko kitais vilkais ir gali pulti ar kąsti tokioje situacijoje, kurioje taip elgtųsi su kitu vilku.
Įprastas naminių gyvūnų ėdalas vilkui nepakankamas, kasdien jam reikia 1 - 2.5 kg mėsos su kaulais, oda ir kailiu, kad būtų patenkinti jo mitybos reikalavimai. Vilkai gali saugoti savo ėdalą nuo žmonių.
Fizinės veiklos vilkams reikia daugiau negu šunims, dėl to jiems sunkiai sekasi gyventi miesto vietovėse. Dėl talento mokytis stebint jie greit išmoksta pasprukti iš aptvarų, be to, jiems tenka nuolat priminti, kas čia šeimininkas.

Vilkų dresavimas

Nors vilkus galima dresuoti, juos mokyti ne taip paprasta, kaip šunis. Paprastai jie prastokai reaguoja į metodus, susijusius su baime ar prievarta. Vilkai geriausiai reaguoja į teigiamą motyvaciją ir apdovanojimus, nors paprastai pagyrimo neužtenka, kaip kad šunims. Kitaip negu šunys, vilkai labiau linkę reaguoti į rankų signalus, negu balso. Nors jie sunkiau kontroliuojami negu šunys, mokyti juos lengva esant tinkamai motyvacijai. Deja, net ir tada, kai tinkamas elgesys buvo pakartotas keletą kartų, vilkui gali pasidaryti nuobodu ir jis nekreips dėmesio į tolesnes komandas - taigi dresuojant šį gyvūną svarbu ir savininko išmonė bei gebėjimas sudominti gyvūną.
Nelaisvėje laikomi vilkai darbui netinka taip kaip šunys. Vokiečių vilkų biologas Erik Zimen kartą išbandė kinkinių komandą, sudarytą vien iš grynų vilkų. Bandymas patyrė fiasko, kadangi vilkai buvo labiau linkę kovoti negu šunys ir ignoravo daugelį komandų. Nors va eksperimentai Permėje parodė puikią vilkų uoslę - didelė dalis hibridų mokymų metu tikslą suseka per 15 - 20 sekundžių, kai policijos šunys tam sugaišta 3 - 4 minutes.

Atgal į gamtą kelias uždarytas…

Kai kurie kaip naminiai gyvūnėliai auginami vilkai būna užmigdomi arba paleidžiami „atgal į gamtą”, nors ten dažniausiai badauja arba būna užmušami vietinių teritoriją valdančių vilkų. Atminkite, kad prijaukintas vilkas negali būti grąžinamas laisvėn, kadangi jis praradęs medžioklės įgūdžius. Be to, išmesti ar pabėgę į laisvę prijaukinti vilkai gali kelti pavojų žmonėms ir naminiams gyvuliams, kadangi kitaip negu laukiniai vilkai, jie būna praradę natūralų baikštumą.
Daugelyje valstybių ar regionų vilkų auginimą riboja specialios taisyklės, kontroliuojančios jų įsigijimą ir laikymą. Didžiojoje Britanijoje vilkų laikymas griežtai prižiūrimas pagal 1976 m. Priimtą Pavojingų laukinių gyvūnų aktą. JAV vilkų laikymas draudžiamas 1973 m. Nykstančių rūšių įstatymo. Lietuvoje pilkasis vilkas neįeina į draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą, mūsų šalies laukinių gyvūnų laikymą prižiūri šios taisyklės.

Rodyk draugams


Dizainas N.Design Studio. Susikurk savo blogą BLOGas.lt
Įrašų RSS Komentarų RSS