BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokių daiktų gali prireikti šuniukui ar kačiukui

Gyvūno patekimas į namus dažnam sukelia jaudulį. Nors kartais augintinis įsigyjamas spontaniškai, geriausia jo atvykimui pasiruošti iš anksto – sukaupus „kraitelį“ iki jo atvykimo, nereikės panikuoti ir lakstyti ieškant dubenėlio ar tinkamo ėdalo.

Į NAMUS ATKELIAUS ŠUO

BIG BOSS Blossomstaff, sav. Mano Deimantas ir Velniuko Palikuonis

Dubenėliai

Jų reikės bent dviejų – vandeniui ir maistui. Kaip tas dubenėlis atrodys, priklauso nuo šeimininko – vieni renkasi žmonių indus, kiti – pačius paprasčiausius gyvūnų dubenėlius, tretiems reikia ko nors prabangesnio. Svarbu, kad dubuo būtų geros būklės, lygus, švarus, neįskilęs, lygiais kraštais. Rekomenduojamos medžiagos – nerūdijantis plienas ar keramika be nudažytų vidinių indo dalių. Plastikiniai dubenėliai, nors pigūs, yra linkę kaupti bakterijas bei blogą kvapą, lengvai sugraužiami (o jaunas šuo tikrai mėgins „išbandyti“ indo tvirtumą).

Antkaklis ir pavadėlis

Prie šių „prievolių“ augintinį pratinkite kaip galima anksčiau. Antkaklį šuniukui augant teks keisti. Tinkamas dydis – kai jis pakankamai užveržtas, kad nenusimautų, tačiau tarp jo ir kaklo galima užkišti du pirštus. Antkaklio dizainas priklauso nuo šeimininko noro.

Lauke šunytį vedžiokite tik su pavadėliu – kitu atveju negalėsite augintinio kontroliuoti (gal jis nusivys katę, o gal jį, tolėliau nubėgusį, užpuls kitas šuo). Pavadėlis turi būti tvirtas (priklausomai nuo šuns kūno svorio ir jėgos), patikimai užsegamas.

Kai kas įsigyja ir petnešas (jauniems, augantiems šunims galima mauti keičiamo dydžio petnešas)…

Guolis ir/ar narvas, kelioninis guolis („boksas“)

Guolis – asmeninė šuniuko vieta. Jis turi būti lengvai valomas ir pakankamai storas, kad šuo galėtų patogiai gulėti. Guolis gali būti ir visiškai paprastas (pvz., čiužinys), ir prabangus, primenantis žmonių lovą.

Vis labiau populiarėja narvai. Ši priemonė palengvina keliones, itin tinka ilgai dirbantiems žmonėms ar turintiems neramius, viską graužiančius augintinius. Tinkamai prie narvo pripratintas šuo jį labai pamėgsta. Jei augintiniui ši vieta asocijuojasi ne su bausme ar nemalonumais, o su ramybe ir saugumu, jis pats noriai į jį lenda. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo jame galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Nelaikykite ten šuns ilgiau kaip penkias valandas. Viduje tegul būna žaisliukų, kuriuos būtų galima kramtyti.

Kelionėms, jei augintinis nedidelis, galima įsigyti boksą. Dideli šunys dažniausiai keliauja narvuose.

Maistas, skanėstai

Naują augintinį patartina kurį laiką šerti tuo pačiu maistu, kurį jis ėsdavo senuose namuose, ir į naująjį keisti palaipsniui. Staigus ėdalo pakeitimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas.

Išsirinkite vieną iš būdų, kaip šersite augintinį. Paprastai rekomenduojama jį maitinti arba kokybišku sausu ėdalu (ir/arba konservais), arba RAW/BARF. Svarbu duoti atitinkamą normą pašaro. Sauso ėdalo rekomendacinės normos būna nurodytos ant pakuotės ar gamintojo puslapyje, šeriant RAW šuniukui duodama apie 10 proc. esamos arba 2 – 3 proc. būsimos (t.y., kai šuniukas suaugs) kūno masės. Jaunas šuniukas turi būti šeriamas po nedidelį maisto kiekį kelis kartus dienoje. Jei augintiniui išrinkote kokybišką pašarą, papildomai papildų ar vitaminų duoti nereikia (arba dėl jų poreikio pasitarkite su veterinaru).

Šuniukui visada turi būti padėta vandens, jį reikia keisti kasdien.

Skanėstai ar kramtalai naudojami kaip dresūros priemonė ar šuniuko pamaloninimui. Dažnai jie pasižymi kokiomis nors naudingomis savybėmis, pvz., turi vitaminų, rūpinasi dantų higiena ar gerina snukio kvapą.

Žaislai

BLACK PEARL Mano Deimantas

Šuniukui būtinai reikia žaislų, kuriuos jis galėtų graužti. Labai populiarūs „užimtumo“ žaislai, mėgstamiausi jų tarpe – „kongai“: į žaislo ertmę įdedama skanėstų, tad šuo vargsta, kol juos iškrapšto. Yra žaislų, specialiai skirtų mažiems šuniukams. Daug kam patinka interaktyvūs žaislai, pvz., kamuoliukai ar kiti šokinėjantys daiktai, kurie elgiasi kaip „gyvi“.

Svarbu ir tai, ar žaislas šuniui patiks. Būna augintinių, kurių visai nedomina prabangūs nauji žaisliukai, jie veržiasi prie senų kojinių, pliušinių meškučių, medžio šakų ir panašiai, arba dievina savo seną nukramtytą kamuoliuką.

Higienos priemonės - šepetys ar šukos, ausų valymo skystis ir vatos tamponėliai ausims valyti, šampūnas, nagų žirklės, jei reikia, žirklės kailiui

Nuo mažens pratinkite šuniuką prie akių, ausų, dantų, letenų priežiūros, nagų karpymo, šukavimo, kirpimo (jei reikia), maudymo.

Parodiniams šunims, kuriems neturėtų matytis nelabai gražiai atrodantys „ašarų takeliai“, akys valomos kelis kartus dienoje, naudojami specialūs skysčiai.

Ausų valyti per dažnai nereikia (taip siera gaminasi dar aktyviau), tačiau laikas nuo laiko jas apžiūrėti būtina.

Daugeliui miesto butuose gyvenančių šunų būtina kirpti nagus (jie nespėja nudilti). Ilgi nagai trukdo vaikščioti, letena skečiasi vėduokle, nagai kimba už daiktų, gali nulūžti ar būti nuplėšti.

Geriausia augintinį prie nago kirpimo procedūros pratinti kuo anksčiau. Iš pradžių pratindami šuniuką nieko nekirpkite, tik pagremžkite nagą žirklėmis, kad augintinis nebijotų. Nagų kirpimui naudojamos ne paprastos žirklės, o specialios žnyplės („giljotinos“). Pakirpti nagai neturi liesti grindų. Šviesius nagus turinčių šunų gyvuonis matyti gerai, esant tamsiems, kirpti teks atsargiau. Beje, jei nago kirpimas nuolat atidedamas, su juo kartu auga ir gyvuonis.

Dauguma šeimininkų nenaudoja dantų priežiūros priemonių, tačiau yra šunų, linkusių į dantų problemas (ypač tai paplitę tarp mažesnių veislių šunelių). Kai kuriems tenka naudoti specialų šepetuką ir pastą, dantis prižiūrinčius žaislus.

Jei augintinis trumpaplaukis, jį užteks retkarčiais pašukuoti, daugiau vargo bus tik šėrimosi metu. Jei šuo ilgaplaukis – šukuoti teks kasdien. Šukavimo priemones parinkti reikia priklausomai nuo kailio tipo. Kai kuriuos augintinius tenka kirpti ar triminguoti, tai galima atlikti ir namuose, ir pas profesionalą.

Trumpaplaukius šunis maudyti pakanka porą kartų metuose ar kai jie išsitepa, ilgaplaukius – kas tris mėnesius ar kaip rekomenduojama veislei. Geriausia naudoti specialų kailio tipui tinkantį šampūną.

Kad šuniukas neverktų

Parsivežę šuniuką į namus, aprodykite jam kambarius, supažindinkite su šeimos nariais. Pirmą dieną „naujakurys“ turi sužinoti, kur jo guolis, vanduo ir koks nors daiktas, kurį galima kramtyti. Nepervarginkite augintinio – tegul jis iš pradžių apsipranta.

Dažnai šuniukai svetimose vietose jaučia stresą, cypia. Su tokiu nerimu kovojama keliais būdais – vieni priima šunytį į lovą, kiti prieš miegą jo guolin įdeda šilto vandens pripiltą pūslę ar kokį daiktą (pvz., kojinę ar žaisliuką) iš senųjų namų. Prie šiltos pūslės į guolį galima dėti ir tiksintį laikrodį, kuris primintų motinos širdies plakimą ar tyliai nustatyta radijo imtuvą, kad šuniukas girdėtų žmogaus balsą ir nesijaustų toks vienišas. Kai kas naudoja feromonus – jie gyvūną ramina.

Tualeto reikalai

Nė vienas šunytis negimė mokėdamas „gražaus elgesio“. Paprastai daugelis šeimininkų kuriam laikui iš kambarių pašalina kilimus ir visur pritiesia laikraščių, palaipsniui mažindami jų kiekį. Dar galima naudoti palutes ir sušokantį kraiką, netgi yra firmų, tam reikalui gaminančių „dirbtinę pievutę“. Šuniukui vilioti į tam tikrą vietą naudojami specialūs purkštukai, o atbaidyti – atbaidantys kvapai.

Priemonės nuo parazitų

Dėl priemonių nuo parazitų pasikonsultuokite su veterinaru. Galima naudoti antkaklius, lašus, šampūnus, natūralias priemones.

Identifikatorius

Vis dažniau šunys „čipuojami“, tačiau geras dalykas prie antkaklio prisegti pakabuką, kuriame būtų užrašyti šeimininko kontaktai. Jei augintinis netyčia pabėgtų, taip jį būtų galima lengviau grąžinti namo.

Apynasris ar antsnukis

Ypač jie svarbūs didelių veislių šunims. Aišku, jei šuo dar visai jaunas, šie daiktai nėra reikalingi. Jei planuojama, kad suaugęs šuo antsnukį turės nešioti nuolat, prie šios prievolės pratinkite kol jis mažas (nebūtina mauti masyvaus antsnukio – gali užtekti kartas nuo karto panaudoti daugiau laisvės suteikiantį apynasrį).

Į NAMUS ATKELIAUS KATINAS

Dubenėliai

Jų turi būti bent 2 – vienas ėdalui, kitas vandeniui. Po dubenėliu gali būti padėtas padėkliukas, kad ėsdamas augintinis ant žemės nepridrabstytų maisto gabalėlių. Dubenėlis turėtų būtų geros būklės, lygus, švarus, neįskilęs, lygiais kraštais. Rekomenduojamos medžiagos – nerūdijantis plienas ar keramika be nudažytų vidinių indo dalių. Plastikiniai dubenėliai, nors pigūs, yra linkę kaupti bakterijas bei blogą kvapą.

Maistas ir skanėstai

Kačiuką patartina kurį laiką šerti tuo pačiu maistu, kurį jis ėsdavo senuose namuose ir į naująjį keisti palaipsniui. Staigus ėdalo pakeitimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas.

Išsirinkite vieną iš būdų, kaip šersite augintinį. Paprastai rekomenduojama jį maitinti arba kokybišku sausu ėdalu (ir/arba konservais), arba RAW/BARF. Jei augintiniui išrinkote kokybišką pašarą, papildomai papildų ar vitaminų duoti nereikia (arba dėl jų poreikio pasitarkite su veterinaru). Kačiukui visada turi būti padėta vandens, jį reikia keisti kasdien. Sauso maisto rekomendacinės maitinimo normos būna nurodytos ant pakuotės ar gamintojo puslapyje.

Skanėstai taip pat turėtų būti kokybiški, dažnai jie būna kuo nors naudingi, pvz., praturtinti vitaminais.

Tualetas ir kraikas

Geriausia pasiimti šiek tiek kraiko, kuris buvo naudotas kačiuko gimtuose namuose. Kraikų pasirinkimas šiais laikais labai platus, daug kas mėgsta kvapą neutralizuojančiu ir sušokančius į gabalus.

Geriausi tualetai uždari (besikapstydamas katinas nieko nepribarstys, kvapas ne taip sklis po namus). Pasidomėkite, kokiu naudojosi augintinio mama – pvz., jei jis buvo atviras, kačiukas gali bijoti lįsti į uždarą. Taip pat nepamirškite semtuvėlio.

Kačiukui vilioti į tam tikrą vietą naudojami specialūs purkštukai, o atbaidyti – atbaidantys kvapai. Kai kurie savininkai kačiukus moko „reikaliukus“ daryti žmogiškajame tualete, tam skirti specialūs pratinimo rinkiniai.

Žaislai

Jų pasirinkimas gan platus – pelytės, kamuoliukai, žaislai su katžole… Maži kačiukai itin mėgsta žaislus su plunksnomis.

Draskyklė

Jei namie draskyklės nebus, katė nagus galąsis į jūsų baldus. Draskyklė turi būti tvirta, grubios tekstūros ir tokio aukščio, kad katinas ją draskydamas atsistojęs galėtų visiškai išsitiesti.

Guolis, boksas

Guolis turi būti minkštas, patogus, jį atstoti gali šilta antklodė. Bokse katę bus galima ramiai vežti.

Kova su stresu

Leiskite kačiukui apžiūrėti visus kampus, susipažinti su namais, susirasti slėptuvę. Naujai atsigabentą gyvūną geriausia patupdyti atokiau nuo triukšmo ramiame kambaryje, netoliese padėkite jam kraiko dėžutę, maisto, vandens, žaislų ir draskyklę. Kambaryje su juo praleiskite daug laiko. Pirmomis dienomis „naujakurys“ gali liūdėti, miaukti ar slėptis. Jei kačiukas slepiasi, netraukte jo iš slėptuvės per jėgą. Nepervarginkite mažylio, nepulkite tuoj pat su juo žaisti, jį nešioti.

Norint sumažinti gyvenamosios vietos pasikeitimo stresą, galima naudoti specialius feromonus, kurie padeda gyvūnėliui naujoje vietoje jaustis saugiau.

Priemonės nuo parazitų

Pasikonsultuokite su veterinaru kokia priemonė jums būtų optimaliausia. Galima naudoti antkaklius, lašus, šampūnus, natūralias priemones.

Priežiūros priemonės - šukos, šepetys (priklausomai nuo katės kailio), žirklės, skystis ausims valyti

Nuo mažens pratinkite kačiuką prie akių, ausų, dantų, letenų priežiūros, nagų karpymo, šukavimo, maudymo.

Pavadėlis ir petnešos, adresatorius

Kai kas, ypač daugiabučių gyventojai, kates laukan veda su pavadėliais. Beje, būna ir gražių antkaklių, skirtų katėms, prie jų galima prisegti pakabuką su informacija apie savininką.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »