Tradiciškai kastracija vadinamas patinų sėklidžių pašalinimas, o sterilizacija – kalių kiaušidžių ir gimdos pašalinimas. Pati operacija nėra labai sudėtinga (kalių sudėtingesnė negu patinų, nes joms reikia atverti pilvo ertmę), augintinį namo galima vežtis tą pačią dieną kai baigiasi narkozės poveikis. Patinai atsigauna greitai, kalės dažniausiai taip pat – jau kitą dieną gali elgtis įprastai, nors kai kurios dar kurį laiką būna ramesnės. Po operacijos dar apie 10 dienų (iki kol bus išimti siūlai) šunį vertėtų stebėti, kad nesilaižytų siūlių (arba uždėti jam gaubtą, kad negalėtų jų pasiekti). Kalei išėmus siūlus, dar kurį laiką vertėtų vengti audrinos veiklos. Nekvalifikuotai atlikus operaciją – palikus vieną ar dalį kiaušidės, nepastebėjus cistos, ruja gali atsinaujinti.

Šunys paprastai operuojami ryte. Po operacijos parvežtam šuniui reikia padėti išlipti iš automobilio, lipant laiptais Jam negalima leisti šokinėti, nes gali būti pakenkta pjūviui. Grįžus namo, šunį reikia pagildyti jo guolin, izoliuoti nuo kitų gyvūnų ir vaikų. 18 – 24 valandų laikotarpyje šuo nuo anestezijos gali būt kiek „pritrenktas“ ir gali įkasti vaikui, kitam šuniui ar katei. Patartina šerti baltais ryžiais su vištiena be odos. Šis ėdalas šuniui skanus, tačiau skrandis neapkraunamas. Neduokite šuniui jokių vaistų, jei jų nenurodė veterinarijos gydytojas. Kai kurie šunų šeimininkai po operacijos duoda jiems aspirino – to negalima daryti, nes aspirinas turi krešėjimą slopinančių savybių ir gali sukelti nekontroliuojamą kraujavimą.

Paprastai kalbant apie sterilizaciją ir kastraciją, dažniausiai minimi tik jų privalumai, o trūkumai pamirštami ar nutylimi (dabar neretai nerekomenduojama šunų, ypač sportuojančių, kastruoti iki lytinio brendimo). Tai suprantama - gyvūnų pertekliaus krizė verčia jų kiekį reguliuoti visais įmanomais būdais, be to, operacija dažnai apsaugo neveisiamas kales nuo piometros, pieno liaukų vėžio, padeda spręsti elgesio problemas. Tačiau savo augintinio sveikata besirūpinančiam savininkui reikėtų gerai pasverti visus už ir prieš. Taip pat neverta pamiršti ir to, kad galima rizika bei nauda labai priklauso nuo amžiaus, kuriame gyvūnui atliekama operacija.

Užsienyje gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos politikos dėka iškastravus apie 75 proc. šunų, jų populiacija prieglaudose pradėjo mažėti. Tačiau nors operacija tikrai apsaugo nuo nėštumo, ji nėra be trūkumų – ir jei šeimininkas yra atsakingas ir geba apsaugoti kalę ar patiną nuo gausaus palikuonių paleidimo į pasaulį, jam vertėtų susimąstyti. Kai kurie tyrimai rodo, kad kastracijos/sterilizacijos naudą „kompensuoja“ trūkumai. Pavyzdžiui, nors sterilizuotoms kalėms sumažėja reprodukcinės sistemos infekcijų pavojus, vėžys ir gimdos problemos, padidėja rizika susirgti kitų rūšių vėžiu, sąnarių ligomis ar skydliaukės sutrikimais. Kalės, kurioms gonadektomija atlikta jauname amžiuje, padidėjo tikimybė susirgti cistitu ir šlapimo nelaikymu. Patinams padidėja klubo sąnario displazija, triukšmo baimė. Tačiau daugelio tyrimų išvadose teigiama, kad ankstyva gonadektomija, atrodo, vis dėlto suteikia daugiau naudos, negu žalos.

Dauginimosi galimybės

Šunys vaisingi iš prigimties. Sveika kalė per gyvenimą gali gimdyti daug kartų, du kartus metuose po pustuzinį šuniukų kiekvieną kartą. Tačiau galimybės rasti jiems visiems namus labai ribotos. Lietuvoje per pastaruosius 5 metus Vilniaus Grindoje namus rado 10 proc. gyvūnų, Kauno Nuare – 30 proc., Klaipėdos Nuare – 20 proc., Aumuroj – 2 proc., Panevėžio PSA – 1 proc. ir t.t. 2009 metais Lietuvos prieglaudose mirė ar buvo užmigdyti 10 153 šunys, namus rado 5292. Daugiau pastarųjų metų statistikos galite rasti čia. Kadangi galimybės šunims rasti naujus namus labai ribotos, būtina skatinti šunų kastraciją – ypač tų, kurie laikomi lauke ar turi laisvą „susisiekimą“ su kitais šunimis.

Nėštumas bei gimdymas kalei yra savotiškas stresas. Be to, nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos, kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir kačių - benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose kasmet buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir kačių. Naujų įstatymų, visuomenės švietimo, kastracijos/sterilizacijos programų dėka beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus. Italijoje tyrus populiacijos dinamikos modelį (kaip kalės sterilizacija daro poveikį naminių šunų populiacijai), nustatyta, jog sterilizuojant visas jaunesnes kaip 1 m. amžiaus kales, populiacijos augimas gali sumažėti iki 26 proc.

Daug kas imasi iš pirmo žvilgsnio drastiškų priemonių – štai nuo 2008 m. balandžio mėn. Los Andžele patvirtintas naujas teisės aktų reikalavimas, pagal kurį visi šunys ir katės mieste būtų kastruoti ar sterilizuoti, išskyrus tam tikras išimtis. Už pažeidimą taikomos trijų lygių baudos, pradedant nuo 100 dolerių. Išimtys taikomos veisliniams šunims, kurie dalyvauja parodose ar dar kaip nors varžosi, dirba specialų darbą (aklojo šuo), naudojami kaip tarnybiniai šunys, dirba teisėsaugos įstaigose, kariuomenėje, gelbėjimo tarnybose, arba turi vet. Pažymą, kurioje nurodyta, jog šuo negali būti operuojamas dėl amžiaus ar sveikatos. Taip pat šuns galima neoperuoti, jei savininkas turi išduotą veisėjo pažymėjimą.

Kadangi po operacijos gebėjimas daugintis lygus nuliui, kalėms „atkrenta“ nėštumo bei gimdymo komplikacijų rizika, taip pat netikras nėštumas, pasireiškiantis daugiau kaip 50 proc. kalių. Sterilizacija taip pat padeda atsikratyti rujos ir visų su ja susijusių neigiamų padarinių – jei nenorima kalės operuoti ir kaip „apsauga“ naudojami specialūs vaistai, ateityje jie tik gali padidinti gimdos infekcijos tikimybę. Be to, atsitiktinis poravimasis gali turėti rimtų padarinių, jei kalė jau per sena.

Kai kurie patinų šeimininkai labai pergyvena, kad jų augintiniai prarado „gėrybes“ (nors šunims tai nelabai rūpi), tad jų sąžinei nuraminti yra skirti… sėklidžių implantai. Pasveikęs šuo atrodo „sveikas“ ir nekastruotas – tai itin patinka tiems šeimininkams, kurie nori, kad jų šuo būtų „vyriškos“ išvaizdos.

Operacijos įtaka elgesiui ir charakteriui

Po operacijos gyvūnas nebeturi poreikio susilaukti palikuonių, taigi nejaučia ir streso. Šunys neapverkia prarasto gebėjimo daugintis. Jų ir žmonių palikuonių auginimo koncepcijos skiriasi – žmonės vaikus augina daug metų, leidžia į mokslus, vėliau prižiūri jų vaikus, o šunys šuniukus užaugina greitai – be to, patinai paprastai net nepripažįsta savo tėvystės ir nežino, kurie vaikai jų, o kurie ne.

Po sterilizacijos kalės labiau orientuojasi į šeimininkus, būna ne tokios išsiblaškiusios, daug šeimininkų teigia, kad jos tampa meilesnės ir žaismingesnės. Išeikvojama mažiau energijos, kuri būna susijusi su dauginimosi instinktais.

Kol operacija neatlikta, patinai dažnai bėga iš namų, ieško patelės, dėl to rizikuoja patekti po automobiliu, susižaloti pjautynių metu ar susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Be to, lytiškai aktyvūs patinai linkę ženklinti teritoriją, dalis jų namie „joja“ ant baldų ir žmonių kojų, pasižymi agresyviu elgesiu. Tuo tarpu kastratai būna labiau orientuoti į žmones, su kuriais gyvena. Jie nepraranda sargumo, toliau taip pat aktyviai gina namus, šeimą, teritoriją, tačiau sumažėja agresija, susijusi su lytiniu aktyvumu (mažėja dominavimas prieš šeimos narius, agresija kitiems šunims, ypač jei šuo kastruotas iki lytinės brandos). Apie 90 proc. kastruotų šunų prarandą susidomėjimą valkatavimu. 50 proc. šunų rečiau žymi teritoriją. 70 proc. liaujasi „tursuoti“, tačiau šis elgesys išlieka, jei tai nesusiję su lytiniu elgesiu. Jei augintinis kastracijos metu jau pasiekęs brandą, hormonų nulemti elgesio bruožai išnyks per 1 – 2 mėn. tačiau neverta laukti visiško nepageidaujamo elgesio nutraukimo. Mitas, kad po kastracijos šuo nustos būti žaismingu kompanionu – net kastruotas šuo visą gyvenimą gali išlikti žaismingas.

Deja, teiginys, jog gyvūno elgsena pagerės po operacijos, ne visada pasiteisina. Kartais agresyvumas ar baikštumas tik dar labiau padidėja. Kastracija sumažina testosterono gamybą, tačiau agresyvus šuo, net jei buvo kastruotas, gali išlaikyti norą pabėgti ar toliau elgtis agresyviai. Savininkas gali būti nusivylęs, jei jis tikėjosi, kad šuo nutrauks agresijos išpuolius prieš žmones ar kitus gyvūnus, o tai neįvyksta – taip būna tais atvejais, kai agresiją sąlygoja ne hormonai, o kitos priežastys. Kastracija elgesį gerinti padeda tik tada, kai tas elgesys – lytinio dimorfizmo pasekmė.

Teigiama, kad po kastracijos/sterilizacijos agresija žmonėms ir kitiems šunims sumažėja nuo 10 iki 60 proc., kiti tyrimai sako, kad savininkiškumo agresija bei agresija pažįstamiems ir svetimiems žmonėms išauga. Dar vienas tyrimas teigia, kad kastracija nepadarė jokios įtakos teritorinei agresijai ir per 5 metus po operacijos sumažėjo tik dominavimo agresija. Kalbant apie kales, tyrimų ataskaitos rodo didėjantį agresyvų jų elgesį po sterilizacijos, taip pat auga jų išsiskyrimo nerimas. Patinams padidėja triukšmo baimė. Jei kalė iš prigimties rodo dominuojantį agresyvų elgesį ir tai gali būti susiję su hormonais, sterilizavus agresija gali paūmėti.

Kartais po operacijos gali atsirasti asmenybės pokyčių. Tyrimo, kuriame dalyvavo 29 sveiki ir 47 kastruoti 11 – 14 metų amžiaus šunys, metu paaiškėjo, kad tikėtina, jog kastruoti patinai turės geriatrinių kognityvinių sutrikimų (dezorientacija namie ar lauke, socialinės sąveikos su šeimos nariais pokyčiai, pakitimai miego – pabudimo cikle ir išmoktų įgūdžių praradimas). Su kalėmis toks eksperimentas nebuvo atliktas. Atrodo, kad testosteronas ir estrogenas atlieka apsauginį vaidmenį, užkirsdami kelią Alzheimerio ligos vystymuisi žmonių moterims. Galima prognozuoti, kad panašus poveikis galimas ir šunims.

Polinkis tukti

1991 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu šunys suskirstyti į tris grupes (sterilizuoti 7 savaičių amžiaus, 7 mėnesių ir neoperuoti visai) ir stebėta, kaip lytinių liaukų pašalinimas veikia jų sveikatą. Operacija neturėjo įtakos augimui, mitybai, svorio kitimui ar nugaros riebalų storiui. Kastracija nesukėlė nei apatijos, nei sumažėjusio veiklumo. Tačiau kitų tyrimų duomenimis, nutukimo rizika išoperuotiems gyvūnams padidėja trigubai (nutukimo rizikos koeficientas 1,6-2). Sterilizuotos kalės 1,6 karto, o kastruoti patinai 3 kartus dažniau būna nutukę, lyginant su sveikais, taip pat kalės 1,2 karto ir patinai 1,5 karto dažniau kenčia nuo antsvorio. Kalbant apie nupenėjimą, veislė irgi turi įtakos – didesnė rizika, kad nutuks kokerpsanielis, o ne greihaundas.

Nors hormonų pokyčiai po sterilizacijos gali lemti svorio padidėjimą, šunys nepradeda pilnėti iškart po operacijos. Kaip ir visi gyvūnai, jie priauga per daug svorio, jei valgo per daug maisto, tad jei bus šeriami kaloringais patiekalais, nereikia stebėtis, kad atsiras riebalų perteklius. Kastruotam šuniui patartina 30 proc. sumažinti dienos ėdalo normą – paprastai tam naudojama didesnis kiekis skaidulinių medžiagų, kurios suteikia sotumo jausmą. Taip pat reikalingi kokybiškesnis baltymai. Patartina daugiau duoti L-karnitino (stimuliuoja riebalų oksidaciją).

Piometra

Gana didelis procentas (23 – 24 proc. iki 10, 23 proc. vyresnių kaip 10 metų amžiaus) nesterilizuotų kalių suserga pūlingu gimdos uždegimu – piometra. Piometra paprastai pasireiškia praėjus 4 – 6 savaitėms po rujos (po rujos bakterijos lengviau patenka į gimdą, kuri būna pasiruošusi nėštumui, ir sukelia infekciją). Nėščios kalės taip pat gali „gauti“ piometrą, tačiau tai gana retas atvejis. Ši liga nužudo apie 1 proc. (kitais duomenimis – iki 4 proc.) neoperuotų kalių. Kai kurios veislės labiau linkusios į šią ligą (priklausomai nuo veislės, polinkis sirgti piometra kinta nuo 10 iki 54 proc.) – Švedijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 200 000 šunų, duomenimis dažniausiai serga Berno kalnų šunys, rotveileriai, šiurkščiaplaukiai koliai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, auksaspalviai retriveriai, anglų kokerspanieliai… Maža rizika susirgti yra dreveriams, vokiečių aviganiams, miniatiūriniams taksams, standartiniams taksams ir švedų skalikams.

Anksčiau galvota, kad piometra tiesiog gimdos infekcija (bakterijos patenka į gimdą), dabar vis dažniau teigiama, kad tai hormoninis sutrikimas, o antrinės gimdos infekcijos gali ir nebūti. Piometrą sukelia pernelyg didelis progesterono, gaminamo kiaušidėse, kiekis. Kitas rizikos veiksnys – cistos gimdos gleivinėje.

Iki 16 procentų ligonių gali neturėti jokių klinikinių piometros požymių, išskyrus pūlingas išskyras iš makšties atviros piometros atveju. Labiausiai gyvybei pavojinga su piomteritu susijusi komplikacija – sepsis ir sisteminis uždegiminio atsako sindromas/dauginis organų disfunkcijos sindromas. Iki 25 proc. pacientų suserga azotemija (padidėjęs azotinių atliekų išskyrimas inkstais) ir 8 proc. endoksemija (sunki liga, susijusi su sunkia bakterine infekcija).

Toksinai ir bakterijos per gimdos sieneles patenka į kraujotakos sistemą. Kūnas paprastai toksinus bando pašalinti per inkstus, tačiau nuodingų medžiagų būna pernelyg daug, inkstų sistema perkraunama. Šuo nori daug vandens, dažnai šlapinasi. Galimas nedidelis karščiavimas, kraujyje padidėjęs leukocitų skaičius. Kai padidėja gimda, galimas silpnumas užpakalinėse kojose. Prasidėjus inkstų funkcijos nepakankamumui, kalė tampa labai mieguista, praradusi apetitą. Dažnai gaištama nuo inkstų nepakankamumo. Plyšus gimdai, mirštama greičiau negu per 48 h. Jei piometra atvira, gimda būna mažiau išsipūtusi, pastebimos nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Sergant atvira piometra, pūliai šalinami iš organizmo, todėl ją gydyti lengviau.

Uždaros piometros atveju padeda tik operacija, o jos eiga priklauso nuo daug veiksnių (kaip stipriai užkratas pažeidęs organizmą). Operacijos metu šalinama gimda ir kiaušidės. 1980 metais atsirado alternatyvus operacijai gydymas atvira piometra sergančioms kalėms. Neoperacinio gydymo metu gali būti naudojami intraveniniai tirpalai, antibiotikų terapija. Neja, gydant medikamentiškai, lieka rizika, jog piometra pasikartos. Negydant baigtis letali.

Piomteros klausimas labai prieštaringas. Yra tikimybė, kad daugiau mirčių nuo jos lėmė veterinarų klaidos ir klaidingos diagnozės. Faktas tas, kad piometra neįmanoma sirgti, jei gimda yra pašalinta.

Bigės piometra

Po sterilizacijos galima bigės piometra (iš tų vietų, kur pašalinta gimda, sunkiasi pūliai). Simptomai panašūs į tikros piometros. Diagnozė gana sudėtinga. Nuo to galima apsisaugoti, jei operacijos metu ligatūra dedama kiek įmanoma žemiau gimdos kaklelio. Bigės piometra po paprastos sterilizacijos būna gana reta, dažnesnė po piometros operavimo.

Pieno liaukų vėžys

Sulig kiekviena ruja kalei didėja rizika susirgti pieno liaukų vėžiu (yra 50 proc. tikimybė, kad susirgs nesterilizuota vyresnė kaip 5 metų kalė). Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, jis sudaro apie 53 proc. visų kalių navikų. Maždaug 50 proc. pieno liaukų vėžių yra piktybiniai, tačiau metastazuoja nelabai dažnai, ypač šiais laikais, kai juos galima anksti nustatyti ir pašalinti. 50 proc. kalių ir 90 proc. kačių, kurios serga pieno liaukų vėžiu, išgydyti nepavyksta. Be to, vėžys dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir brangesnė, nei jaunų.

Pieno liaukų vėžio tikimybę iki minimumo sumažina ankstyva sterilizacija, sveika mityba ir tinkamas gyvenimo būdas. Tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu priklauso nuo to, kiek kalė turėjo rujos ciklų. Rizika beveik nepastebima, jei kalė sterilizuojama iki pirmos rujos, 10 proc. didesnė po pirmos rujos ir 25 proc. didesnė po antros rujos. Todėl geriau sterilizuoti kuo anksčiau.

Neoperuota kalė turi 7 kartus didesnę tikimybę susirgti šiuo vėžiu, negu sterilizuota iki pirmos rujos. Tos, kurios sterilizuotos iki pirmos rujos, turi 99,5 proc. mažesnę tikimybę susirgti pieno liaukų vėžiu, negu „neliestosios“. Jei sterilizuojama po pirmos rujos, rizika susirgti lyginant su neoperuotomis kalėmis būna 92 proc. Jei kalė sterilizuojama iki 2,5 metų amžiaus, pieno liaukų vėžio rizika vis dar būna ženkliai mažesnė, negu nesterilizuotos.

Didesnį polinkį pieno liaukų navikams turi auksaspalviai retriveriai, bokseriai, kokerspanieliai, anglų springerspanieliai, taksai. Nustatyta, kad 40 proc. nesterilizuotų 6 – 12 m. amžiaus bokserių kalių yra tikimybė išsivystyti šiam vėžiui. Yra kai kurių požymių, kad grynaveisliai šunys turi didesnę riziką susirgti negu mišrūnai. Sterilizuotoms kalėms žymiai sumažėja pieno liaukų vėžio rizika.

Prostatos ligos

Vyresniame amžiuje kastruoti šunys neserga prostatos ligomis. Teigiama, kad kastravus šunį nuo šešių mėn. amžiaus išvengsite sėklidžių vėžio, prostatos ligų ir išvaržų. Rizika susirgti prostatos vėžiu sveikam šuniui yra 0,6 proc.

60 proc. (kitais duomenimis – 80 proc.) vyresniems kaip 5 m. amžiaus patinams būdinga prostatos hiperplazija. Prostata su amžiumi didėja dėl testosterono įtakos. Tai gali trukdyti tuštintis bei šlapintis, taip pat skatinti polinkį infekcijoms. Kastracija sumažina šios problemos riziką. Jei kastracija atliekama kai prostata padidėjusi, ši laikui bėgant sumažėja. Prostatos padidėjimas gali būti susijęs su kitomis prostatos problemomis (infekcijos, akcesai, cistos), kurios gali turėti rimtų pasekmių. Taip pat kastracija sumažina sėklidžių, varpos, išangės sričių navikų, išvaržos tikimybę.

Žmonių prostatos vėžys susijęs su testosteronu, tačiau tyrimai su šunimis šio teiginio nepatvirtina. Iš tiesų atrodo, kad yra priešingai. Buvo organizuoti keli epidemiologiniai tyrimai, ir jų metu aptikta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu didesnė kastruotiems šunims. Yra duomenų, kad apie 2 proc. kastruotų patinų suserga prostatos vėžiu – tačiau įrodymai negalutiniai, išskyrus atliktus su flamandų buvjė. Šie tyrimai nebuvo panaudoti kontrolės populiacijose, tad juos sunku interpretuoti. Kito tyrimo metu nustatyta, kad kastruoti patinai turi 4 kartus (kitais duomenimis – 3 kartus) didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu negu sveiki.

Sėklidžių vėžys

Veterinaras James W. Day teigia, kad nekastruoti šunys turi 25 – 30 proc. tikimybę susirgti prostatos ar sėklidžių vėžiu. Kitais duomenimis, sėklidžių vėžys pasitaiko 7 proc. suaugusių šunų, tačiau išgijimo prognozė labai gera dėl mažo dydžio metastazių. Tad sėklidžių vėžys – nedažna šunų gaišimo priežastis (gaišta mažiau kaip 1 proc.). Kastracija šią riziką sumažina, tačiau kadangi rizika ir taip gana maža, kastracija mažai ką pakeičia. Purdue universiteto duomenimis, tarp auksaspalvių retriverių sėklidžių vėžys buvo tokia reta mirties priežastis, kad net nebuvo rodoma pagrindinių priežasčių sąraše. Nuo sėklidžių vėžio pasveiko 90,9 proc. gydytų retriverių.

Kalbant apie kastracijos naudą sėklidėms, išimtis gali būti viepusiai ar dvipusiai kriptorchai, kurie labiau linkę į navikus (13,6 karto). Kriptorchizmas yra medicininis terminas, reiškiantis „paslėptas sėklides“. Manoma, kad tai įgimtas defektas. Tiesa, kai kurie gyvūnai gali „pražysti“ vėliau, tačiau jei 4 – 6 mėn. amžiaus patinui sėklidės nenusileido, tai jau problema. Sėklidė gali būti giliai pilvo viduje ar kirkšnies srityje. Besislepiančias pilve sėklides apčiuopti sunku, tačiau esančios kirkšnies srityje veterinaras gali užčiuopti. Pasislėpusi sėklidė dažniausiai mažesnė negu įprasta. Be to, kriptorchų (ypač pilvinių) vėžio rizika itin didelė. Kadangi tai paveldimas bruožas, geriausias būdas apsaugoti tokį šunį nuo veisimo – kastracija.

Reprodukcinio trakto (gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių) navikai

Kalių reprodukcinio trakto (gimdos, gimdos kaklelio ir kiaušidžių) vėžiai reti (0,5 proc.), gimdos kaklelio navikai sudaro tik 0,3 proc. Sterilizacija pašalina šią nedidelę tikimybę susirgti– negalima sirgti vėžiu tų organų, kurių paprasčiausiai nebėra.

Kaulų vėžys

Tiek kastruoti patinai, tiek sterilizuotos kalės turi du kartus didesnę riziką susirgti kaulų vėžiu (osteosarkoma), lyginant su neoperuotais gyvūnais. Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3218 šunys. Tiems, kurie buvo kastruoti iki 1 metų amžiaus, buvo didesnė tikimybė, kad išsivystys kaulų vėžys. Tai ypač populiari liga tarp vidutinių ir didelių šunų veislių, o prognozės labai nepalankios. Tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis tarp auksaspalvių retriverių. Vidutinio dydžio/didelių ir gigantiškų veislių šunų kastracija labai padidina riziką susirgti. Rizika papildomai tirta tarp rotveilerių, nes šie turi didesnį polinkį tokiems navikams. Kastruoti rotveileriai iki 1 metų amžiaus turi 28,4 proc. (patinai) ir 25,1 (kalės) osteosarkomos riziką. Nustatyta, kad padidėjusi osteosarkomos rizika yra 3,8 karto didesnė kastruotiems patinams ir 3,1 karto sterilizuotoms kalėms (iki 1 metų amžiaus), lyginant su neoperuotais šunimis.

2 dalis

Literatūra:

http://www.danesonline.com/earlyspayneuter.htm

http://www.avma.org/avmacollections/obesity_dogs/javma_224_3_380.pdf

http://canadianveterinarians.net

http://www.littleriverlabs.com/neuter.htm

http://www.stop-msn.com/dangers.html

http://www.dogs-blog.org/?p=11

http://www.guideofdogs.com/html/dog_neutering__sterilization__.html

http://www.canismajor.com/dog/earlysn.html

http://www.canismajor.com/dog/spayneut.html

http://www.ehow.com/how_4725571_after-neutering-surgery-first-hours.html

http://dogs.lovetoknow.com/wiki/Best_Age_Neuter_Dog

http://www.apbc.org.uk/articles/neuteringmaledogs

http://www.marvistavet.com/html/body_canine_neuter.html

http://www.naiaonline.org/pdfs/LongTermHealthEffectsOfSpayNeuterInDogs.pdf

http://www.chai-online.org/en/companion/health/caring_dog_neuter.htm

http://www.puppys-place.com/Spaying_your_dog.html

http://cats.suite101.com/article.cfm/information-about-spaying-and-neutering

http://petcare.suite101.com/article.cfm/should_i_neuter_my_dog

http://vetmedicine.about.com/cs/diseasesall/a/neutering.htm

http://www.dogsey.com/dog-articles.php?t=12202

http://www.seefido.com/dog-illness/html/dog_castration_or_neutering.htm

http://dogs.suite101.com/article.cfm/neutering_and_spaying_ones_dog

http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2112&aid=926

http://www.kokomohumane.org/spayneuter_myths.htm

http://sports.espn.go.com/outdoors/hunting/columns/story?columnist=tobias_karen&page=sd_col_Tobias_early-age_neutering

http://www.vet.purdue.edu/pcop/CanineUrinaryBladderCancer.pdf

http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2109&aid=918

http://www.vetsurgerycentral.com/pyometra.htm

http://www.dog-health-guide.org/pyometra-in-dogs.html

http://pedigreespace2.spaces.live.com/Blog/cns!3899E8CA0F5B68E!199.entry

http://www.acvs.org/AnimalOwners/HealthConditions/SmallAnimalTopics/PyometrainDogsCats

Antonio Di Nardoa, Luca Candeloroa, Christine M. Budkeb and Margaret R. Slaterb, aReparto Relazione Uomo-Animale, Instituto Zooprofilattico Sperimentale dell’Abruzzo e del Molise “G. Caporale”, Campo Boario, 64100 Teramo, Italy

Breed risk of pyometra in insured dogs in Sweden. Egenvall A, Hagman R, Bonnett BN, Hedhammar A, Olson P, Lagerstedt AS.

Rodyk draugams