BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kordobos kovinis šuo

Šie šunys kilę iš Kordobos. Dabar jie jau išnykę, tačiau jų kraujo turi Argentinos dogai. Tarp Kordobos kovinių šunų protėvių ryškiausi bulterjerai, tuo metu naudoti šunų kovoms Anglijoje. Tie patys bulterjerai eksportuoti į Indiją ir tapo Gull Terr veislės pagrindu (kai kas mano, kad Gull Terr – mažai pakitę senojo tipo bulterjerai). Bulterjerų genai ir nulėmė Kordobos šunų spalvą bei kovines tendencijas. Taip pat jie turėjo mastifų ir senųjų anglų buldogų kraujo.

Perro de Cordobes buvo baltos spalvos gyvūnai, nors kartais ant kūno ar galvos turėdavo kelis tamsius plėmus. Priminė pitbulterjerus – tačiau buvo aukštesni ir žymiai agresyvesni. Jie buvo dideli, stiprūs ir judrūs, maždaug 63 cm aukščio. Jie turėjo plačius pečius, apkarpytas ausis, plačią krūtinę. Tai buvo puikus greičio, dydžio ir agresijos derinys.

Šie šunys turėjo ekstremalią į kitus šunis nukreiptą agresiją – tarpusavyje be problemų pjaudavosi netgi kalės su patinais. Kordobos koviniai šunys nereaguodami į skausmą ir sužalojimus kovodavo iki mirties. Retkarčiais jie dalyvaudavo medžioklėse mažomis grupelėmis (tiksliau, poromis), sudarytomis iš patino ir kalės – taip rečiau pjaudavosi.

Kordobos koviniai šunys buvo labai agresyvūs ir nuožmūs, dėl to pagarsėjo kaip puikūs kovotojai bei medžiotojai. Jie būtų išlikę ir iki šių dienų kaip pvz. pitbultejerai, tačiau nebuvo geri augintiniai namams. Kol šunų kovos buvo populiarios, Kordobos kovinius šunis labai vertino, tačiau ne tarp kovinių šunų jų paklausa buvo labai maža. Dėl savo dydžio, jėgos ir agresijos jie būtų buvę pavojingi daugumai žmonių ir kitų šunų. Didžiausia jų problema, greičiausiai ir lėmusi veislės išnykimą – psichikos bei genetinis nestabilumas, nenuspėjamas charakteris. Uždraudus šunų pjautynes, šių šunų populiarumas sumažėjo, nes jie praktiškai daugiau niekam ir netiko. Jie turėjo tokią aukštą agresiją kitiems šunims, kad pirmenybę teikdavo ne poravimuisi, o kovai. Kartais poravimosi metu patinai užpuldavo ir papjaudavo kales. Be to, daug gerų šunų žuvo kovose ar dėl traumų. Veisimui problemų kėlė tokios sveikatos problemos kaip kurtumas, odos problemos, nestabilus temperamentas.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »