BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šunų insultas

Šunis (ir kates) iš tiesų kamuoja daugybė įvairių ŠKS ligų. Tai aortos stenozė (įgimta širdies liga), prieširdžio pertvaros defektas (įgimta kardialinė anomalija), kardiomiopatija (širdies raumens defektas, vedantis į širdies paralyžių), endokardiozė (dviburio vožtuvo liga, dažniausiai pasitaikantis įgytas šunų kardialinis sutrikimas), šlaunies arterijos trombozė (atrodo, ją sąlygojančios ypatybės paveldimos), hipertenzija (per didelis kraujospūdis, gali būti paveldima), plaučių stenozė (dažnai besimptomė, aptinkami tik širdies ūžesiai) ir t.t.

Na ir va, o svarbiausias dalykas, apie kurį kalbėsime – insultas. Ir šunų, ir žmonių insultų mechanizmas panašus. Tai – galvos smegenų pakenkimas, kai dėl kokios nors priežasties į kurią nors jų dalį kraujas negali patekti. 80 procentų atvejų kraujas smegenų nepasiekia, nes kažkas jam užtveria kelią – krešulys ar kraujagyslės susiaurėjimas (išeminis insultas). 20 procentų insultų sudaro kraujagyslės trūkimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis (hemoraginis insultas). Bet kokiu atveju tam tikroje pažeistoje dalyje smegenys negauna kraujo, taigi ir su juo atnešamų svarbių medžiagų ir labai būtino dalyko – deguonies.

Jei šunį ištiko išeminis insultas, jis greičiausiai serga inkstų, kepenų, širdies ar cushing liga, turi parazitų (įtaką labiau daro kokie nors šuns organizme besiduodantys kraujo organizmai, galintys iš širdies kraujotakos keliu pasiekti smegenų kraujagysles užkimšti kraujagysles), navikų (taip pat gali užkimšti kraujagyslę), yra nutukęs, kenčia dėl hipertenzijos, turi skydliaukės disfunkciją arba kokių nors stuburo problemų (pvz., kremzlė užspaudžia kraujagyslę). Hemoraginį insultą sukelia jau minėtos inkstų, kepenų, širdies, cushing, taip pat kraujo, krešėjimo ligos, trauma, galvos smegenų navikas, nuodai (atsitiktinis žiurknuodžių pavartojimas), vaskulitas, angiostrongilozė, trombocitopenija arba smegenų kraujagyslių defektai. Insultą sukelti gali ir fenilpropanolamino preparatai, kartais naudojami gydyti šlapimo nelaikymą.

Ištikus insultui, požymiai priklauso nuo to, kuri galvos smegenų dalis pažeista. Kartais požymiai būna labai nežymūs ar palaikomi kitos ligos požymiais. Dažnai šeimininkai net nesupranta, kad jų šunį ištiko insultas.

Jei bėda paveikė sritį, vadinamą Telencephalon (galinėmis smegenimis, arba didžiaisiais pusrutuliais), pakinta šuns protinė veikla, prarandami kai kurie akių refleksai, nosies jautrumas (pažeistoje pusėje), taip pat priklausomai nuo pažeistos pusės kuri nors kūno pusė tampa silpna, arba šuo juda ratu (į galvos smegenų pakenkimo pusę); šuniukas, be to, gali eiti kaip girtas ir turėti priepuolius.

Pažeidus tarpines smegenis (gumburą), šuo būna pasisukęs ar apsikreipęs pažeidimo kryptimi, jo akys juda pirmyn-atgal, atsiranda šlapimo pūslės sutrikimų, taip pat pažeistojoje pusėje akis praranda tam tikrus refleksus.

Pažeidus smegenėles, šuo eina kaip girtas, praranda tam tikrus akių refleksus pažeistojoje pusėje, galvą laiko atsukęs atgal ar pakėlęs į viršų, dreba darydamas kai kuriuos veiksmus, neapskaičiuoja judesių, būna įtempęs kūną ir kaklą, jo akys juda pirmyn-atgal, o korpusas - pakrypęs.

Pažeidus pailgąsias smegenis, šuniui skauda galvą ar kaklą, sutrinka galvos ar snukio refleksai, atsiranda silpnumas visose kojose, pakrypsta kūnas, akys juda pirmyn-atgal ir pakinta sąmonė (ką aš žinau kaip pastarąjį teiginį apibūdint).

Taip pat insulto ištiktas šuo praranda pusiausvyrą, griūva, būna susipainiojęs (pvz., pakviestas atbėga ne visai reikiama kryptimi), apanka, tampa depresiškas, ėda maistą tik iš vienos jo pusės, nevalingai tuštinasi ar šlapinasi, pasineria į letargiją, ir taip toliau.

Su šunų insultais tiesiogiai susiję diabetas, širdies bei inkstų ligos. Šunims, kuriems sutrikę inkstai, reikia duoti mažiau kiaušinių, žalios mėsos ir sauso maisto, kurio didelę dalį sudaro mėsa. Geriausia tokiam gyvūnui pasiūlyti naminių paukščių mėsos, ėrienos, šiek tiek kiaulienos (juose mažiau fosforo).

Šunims, kenčiantiems dėl širdies sutrikimų, geriausia duoti įvairių grūdų (kviečių), kiaušinių, daržovių, šviežios nesūdytos mėsos ir stebėti, kad dubenėlyje visuomet būtų gėlo vandens. Šunims, sergantiems diabetu, svarbiausia kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Patariama kartais duoti pakepinto moliūgo.

Gera naujiena ta, kad šunų insultai nebūna tokie baisūs ir pavojingi kaip žmonių (jie reti paralyžiuojami, greičiau atgauna motorines funkcijas ir pan.) – galbūt dėl to, kad juos veikia mažiau negatyvių rizikos veiksnių. Tiesa, kai kurios problemos, tokios kaip elgsenos pakitimai gali likti visiems laikams. Atsigavimo laipsnis ir laikas priklauso nuo to, kokio dydžio pakenkta smegenų sritis, insulto priežasčių ir klinikinių požymių progresavimo. Šunų atveju akies ar snukio „nusmukimas“, kas dažnokai pasitaiko žmonėms, sutinkamas retai.

Po insulto nėra galimybės „atgaivinti“ pažeistų smegenų sričių. Iš pat pradžių šuniui veterinaras paskiria vaistų priepuoliui malšinti, taip pat turi būti vartojami atitinkami preparatai, jei šuns kraujo spaudimas per aukštas. Pirmas 6 valandas po insulto patariama duoti amlodipino. Žmonėms padeda aspirinas, bet šunų atveju trūksta šio vaisto poveikio tyrimų. Kai kuriais atvejais patariama vartoti antikoaguliantų, bet būtinai su veterinaro palaiminimu ir priežiūra.

Iš esmės tokių gyvūnų gydymas tiesiog yra būsimųjų insultų prevencija. Tinkama augintinio priežiūra, meilė ir ligų, galinčių privesti prie insulto, kontroliavimas – pats geriausias gydymo būdas. Jei smegenų pakenkimas buvo minimalus, šuo sugebės gyventi įprastą gyveną.

Po insulto šuns savininkas turėtų vengti tokių dalykų, kaip aktyvios šuns treniruotės. Gali būti, kad ateityje net pasveikęs šuo nebus toks judrus, kaip iki nelaimės.

Viename puslapyje radau siūlymą vartoti tokį dalyką: www.nativeremedies.com/petalive/easesure-epilepsy-seizures-treatment.html%3Fimg=565%26kbid=6725. Aš juo nesidomėjau, bet, atrodo, jis vartojamas ir nuo epilepsijos ir padeda atstatyti smegenų ir nervų sistemos funkcijas.

Žinoma, po insulto šuo turi reguliariai lankytis pas veterinarą.

Šuo būtinai turi būti sveikai maitinamas, atsižvelgiant į insultą sukėlusias priežastis. Daugelis šaltinių sergančius kraujagyslių ligomis ir linkusius į insultą šunis nepataria šerti vien mėsa ir netgi siūlo bent dalinai augalinį maistą. Kai kurių tyrimų duomenimis, žmonėms insultų pavojų mažina žuvų taukų vartojimas, tad galima į šuns racioną įtraukti juos ar pačią žuvį. Iš natūralių preparatų žmonėms kaip profilaktinė priemonę patariama vartoti mėlynes, imbierą, ginkmedžius, vitaminą E ir česnaką. Šuniui bent jau česnako negalima duoti pernelyg daug. Kinijoje atsigaunantiem nuo insultų naudojama akupunktūra, bet šunų atveju ją išbando tik turtuolių aukštuomenė ir tai labiau ne mūsų lietaus žemėje, o pašėlusiame užsienyje. Dideli geležies kiekiai gali skatinti insulto pavojų, bet tai nėra visiškai įrodyta.

Kalbant apie padidėjusį kraujospūdį, jį taip pat gali sąlygoti inkstų (labai paplitę katėms) ar endokrininės sistemos sutrikimai. Bandant išmatuoti šuns kraujospūdį, reikia nepamiršti, kad jis labai priklauso nuo veislės, lyties ir amžiaus. Šuniui vidutiniškai normalus sistol/diastol spaudimas bus 147/83 mm Hg. Kalių ir jaunesnių individų kraujospūdis būna kiek žemesnis.

Mikroinsultas atsiranda dėl trumpo kraujo nepatekimo į smegenis. Simptomai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet paros bėgyje praeina. Kalbant apie žmones, 20 procentų jų po mikroinsulto praėjus 3 mėnesiams, patiria tikrą insultą. Mikroinsulto požymiai būna nežymiai išreikšti ar visai nepastebimi (svaigulys, trumpalaikis regos sutrikimas). Po insultų liekamieji reiškiniai išsilaiko ilgiau, negu po mikroinsultų. Kartais būna sunku nustatyti, ar ištiko mikro, ar normalus insultas. Labai retais atvejais mikroinsultą gali sukelti staigus kraujospūdžio nukritimas.

Rodyk draugams