BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Brazilų mastifas

Labai dėkoju Miroslav K. už pagalbą rašant šį straipsnį - tiesą sakant, jei ne jis, darbas atrodytų laaabai kitaip. Straipsnio rengimo periodas (dėl dalinai objektyvių priežasčių) tęsėsi nuo 2011 metų. Pagaliau filos išvydo pasaulį - kuo labai džiaugiuosi.

Istorija

Mūsų krašte ši veislė žinoma Fila Brasileiro ar brazilų mastifo vardu, kiti pavadinimai - Cão de Fila, Cabeçudo Boiadeiro. Kaip jau aišku iš pavadinimo, veislė kilusi iš Brazilijos, glaudžiai susijusi su šios šalies istorija bei žmonių gyvenimo būdu. Brazilų mastifai natūraliai susiformavo didelėse plantacijose ir gyvulių fermose, todėl atspindi pirmųjų kolonistų gyvenimo būdą bei problemas, su kuriomis šie susidurdavo. Naujakuriams reikėjo stiprių, drąsių darbinių šunų, kurie gebėtų varyti galvijus, sargautų, būtų ištikimi kompanionai, kai kas naudodavo juos jaguarų medžioklėje ar gaudant pabėgusius vergus (Fila Brasileiro pagriebdavo pabėgusį vergą už kaklo ir laikydavo tol, kol ateidavo šeimininkas).

Dėl tikslios Fila Brasileiro kilmės ginčijamasi lig šių dienų. Po Brazilijos atradimo 1500 m. ten gausiai kėlėsi portugalų kolonistai. Žinoma, jie atsivežė ir savo šunis. Greičiausiai brazilų mastifai turi bladhaundų, buldogų ir anglų mastifų kraujo, nors atsiranda manančių, kad tai - vien senovinių mastifų kryžminimo rezultatas, o buldogai čia visai niekuo dėti (išlikusiuose raštuose apie įvežtus šunis minimi ilgasnukiai gyvūnai, kuo buldogai nepasižymėjo). Bet kokiu atveju iš mastifų Fila Brasileiro paveldėjo kompaktišką kūną, sunkią galvą, stiprius žandikaulius, trumpą kaklą, juodą kaukę, drąsą ir budrumą. Bladhaundai jiems padovanojo laisvą odą, ryškų pakaušį, nukabusias lūpas, specifinį stiprėjantį balsą ir puikią uoslę. Buldogai suteikė negailestingą veržlų temperamentą.

Iš Azorų į Braziliją naujakuriai atsigabeno ir aviganius Fila Terceirense. Nežinoma, ar daug jų kraujo turi brazilų mastifai, tačiau greičiausiai iš šių šunų paveldėjo gebėjimą dirbti su galvijais. Į Braziliją gabenti ir Rafeiro do Alentejo, dar žinomi kaip Portugalų sarginiai šunys ar Alentėjo mastifai, naudoti sodybų ir gyvulių bandų apsaugai. Kaip protėviai kartais minimi ir seni koviniai šunys Engelsen Doggen, kurių „palikimas” - agresyvus temperamentas, užsispyrimas, spalva, atkaklumas. Gali būti ir taip, kad europiečių įvežti šunys kryžminosi su laukiniais Brazilijos šunimis.

Pirmasis veislės standartas parengtas 1946 m. garsaus veislės specialisto Dr. Paulo Santos Cruz. Tas pirmasis standartas įregistruotas BKC organizacijoj, vėliau atsirado ir CBKC (Brazilijos šunų mylėtojų konfederacija). Vienu metu šie klubai konkuravo, tačiau ilgainiui BKC įsiliejo į CBKC struktūrą. CBKC „draugauja” su FCI (Tarptautine kinologų organizacija). 1941 m. atsirado pirmieji oficialiai registruoti čempionai, gimė pirmoji šuniukų vada su pilna genealogija. 1953 m. Fila Brasileiro pasiekė Europą. 1968 m. veislę pripažino FCI.

Aštuntajame dešimtmetyje Fila Brasileiro tapo labai populiarūs Rio de Žaneire ir San Paule. Tokį šunį turėti namuose laikyta „geru tonu”. Kai kurie savininkai, siekdami padidinti raumenis ir masę, juos pradėjo kryžminti su Neapolio mastinais, vokiečių dogais ir anglų mastifais. Tik 20 proc. brazilų mastifais vadintų šunų buvo tikrai grynakraujai. Neapsikentęs Dr. Paulo Santos Cruz įkūrė vienos veislės klubą CAFIB, orientuotą į senųjų veislės savybių išsaugojimą (šio klubo šunys vadinami originalaus tipo). Šių dviejų didžiųjų Brazilijos klubų (CBKC ir CAFIB) parengti veislės standartai skiriasi. Pagrindiniai jų nesutarimai kyla dėl svorio, ūgio, spalvų, temperamento. CAFIB veisimui kelia žymiai aukštesnius reikalavimus, privalomas temperamento testas, fenotipo analizė, tikrinama nervų sistema ir ojeriza: šuo pririšamas, paliekamas be šeimininko, teisėjas prieina prie jo, tiek meiliai kalbina, tiek provokuoja ir bando palaužti psichologiškai, o šuo turi nepasiduoti ir rudyti neapykantą svetimiems (ojeriza).

Veislės standartai metams bėgant keitėsi - 1976 m. standartas apibrėžtas griežčiau, pašalinta frazė, kad teisėjui negalima liesti šuns. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad šiandieninėse parodose net FCI teisėjai vis viena vengia liesti filas, elgiasi atsargiai, atsiklausia šeimininkų, kadangi supranta, jog filos lietimo nepakenčia. 1993 uždrausta balta spalva ant galvos, virš juosmens, ko nedraudė 1984 standartas. 1993 dar buvo reikalavimas temperamento testo čempiono titului gauti ir “ojeriza” minėta kaip svarbi savybė, o 2004 dingo temperamento testas, žodis ojeriza, atsirado diskvalifikuojanti yda už per didelę agresiją. 2004 FCI standartas yra „aptakiausias” - visa tai tam, kad galėtų sutalpinti kai kuriuos FCI tipus. Detaliausias ir griežčiausias yra CAFIB standartas.

CAFIB šalininkai itin nemėgsta pavadinimo „brazilų mastifas” - jo nebuvo ir pirmame veislės standarte. CAFIB šalininkai netgi siūlė FCI sukurti dar vieną veislę - brazilų mastifus, kuriems priklausytų visi CAFIB standarto neatitinkantys gyvūnai (pvz., juodi, itin dideli, „masyviais užpakaliais” ir pan.).

Dabar Fila Brasileiro auginami kaip šunys, naudojami galvijų varymui, namų ir turto apsaugai, medžioklei, sekimui ar net vežimėlių tempimui. Pagrindinė filų užduotis - saugoti. Jeigu fila nesaugo ir negina, tai ne Fila.

Daugelyje šalių šių šunų veisimui ir auginimui taikoma daug suvaržymų. Lietuvoje brazilų mastifai priskiriami prie agresyvių veislių.

Charakteris

Hirtos Habillo Mastifland. nikodema.lt foto

Hirtos Habillo Mastifland. nikodema.lt foto

Jokios kitos FCI veislės standartas neskiria tiek daug dėmesio charakteriui. Jame rašoma: „Akivaizdi drąsa ir ryžtas - jo savybės. Švelnus, supratingas, paklusnus šeimininkui ir šeimai, labai tolerantiškas su vaikais. Jo ištikimybė tapo priežodžiu Brazilijoje. Jis visada ieško šeimininko kompanijos. Viena iš jo savybių yra „ojeriza” svetimiesiems. Atrodo ramus, pasitikintis savimi, nesutrikdomas keistų garsų ar kai susiduria su nauja aplinka. Neprilygstamas turto saugotojas, taip pat instinktyviai linkęs medžioti didelius gyvūnus ir varyti galvijus.”

Veislė garsėja savo ištikimybe (Brazilijoje sakoma „ištikimas kaip Fila”). Brazilų mastifai labai prisiriša prie savo šeimininko ir šeimos. Jie gyvena tam, kad saugotų savo artimuosius, įskaitant vaikus ir kitus gyvūnus. Filų esmę nusako šis posakis: „savo šeimai viską, svetimiems - nieko”. Fila švelnus, labai kantrus su šeimos vaikais.

Dažnai galite išgirsti brazilų mastifų augintojus ar veisėjus pabrėžiant: „jie ne tokie kaip kiti šunys”. Fila Brasileiro temperamentingi, karšo būdo - „sprogimui” užtenka menkniekio. Visada budrūs, nebūna apatiški ar pasyvūs. Mėgsta daug judėti, negali visą dieną gulėti ir nieko neveikti. Sprendimus priima savarankiškai. Jų duslus lojimas itin charakteringas, sklinda labai toli.

Tai - stipriai dominuojantis šuo (remiantis CAFIB, dominavimo trūkumas yra yda), užsispyręs, netgi šiek tiek savanaudiškas ir egocentriškas, t.y. nedarys nieko „šiaip sau”. Netinkamose rankose jis gali būti pavojingas ne tik aplinkiniams, bet ir savo šeimai.

Filos turi stiprų teritorijos instinktą ir pasižymi aktyvia gynybine reakcija. Šiai veislei ypač būdinga greita ir spontaniška reakcija: jei gyvūnas pajus, kad jo šeimininkui gresia pavojus, jis žaibiškai puls galimą priešą, tokia nelgsena yra įgimta savybė. Jie saugo viską, kas priklauso gaujai, ir iškilus pavojui imasi veiksmų - stoja į kovą su grėsme. Tai unikali šių šunų prigimtis, kurią reikėtų puoselėti, o ne slopinti ar keisti. Jei kažkam tai nepriimtina - jie tiesiog neturėtų rinktis tokio šuns. Jeigu Fila Brasileiro sutaria su svetimais, jis turi būti šalinamas iš veisimo, nes neatitinka standarto reikalavimų.

Žinoma, per didelė nekontroliuojama agresija tai pat blogai. FCI leidžiama diskvalifikuoti pernelyg agresyvius šunis, dažniausiai kai šeimininkas negali gyvūno kontroliuoti viešoje vietoje. CAFIB tai irgi tikrina, tačiau rimčiau. Šuo negali pulti savo šeimininko, o po temperamento testo (po figūranto užpuolimo) negalintis nusiraminti gyvūnas diskvalifikuojamas. Kai kuriose šalyse šiems šunims privalomos psichikos testas ir FCI sistemoje. Taip daroma Lenkijoje - testo metu šuo turi ramiai praeiti pro žmones, nerodyti nei baimės, nei agresijos aidint šūviui.

Su Fila Brasileiro temperamentu glaudžiai susijusi savybė, vadinama „ojeriza”. Tai - stipri antipatija svetimiems. Šuniukui nepatiklumas atsiranda, kai šis pradeda bręsti (maždaug 4 - 6 mėn.). Laikui bėgant antipatija nepažįstamiems ryškėja. Maždaug vienerių metų amžiaus brazilų mastifas jau gali pulti svetimą asmenį, kuris bandė jį paliesti. Neramioje šalyje toks augintinis buvo idealus.

Priežiūra ir auklėjimas

Hirtos Habillo Mastifland. nikodema.lt foto

Hirtos Habillo Mastifland. nikodema.lt foto

Fila - ne bet kam tinkamas augintinis. Jo įsigijimas - didelė atsakomybė. Tarp šuns ir šeimininko būtina suformuoti glaudų ryšį, ypač kol augintinis jaunas, vystosi jo charakteris. Šiam gyvūnui reikia pasitikinčio savimi, linkusio dominuoti, gerai suvokiančio gaujos struktūrą ir protingo žmogaus. Tinkama socializacija ir veislės instinktų supratimas - raktas į sėkmingą brazilų mastifo auginimą. Jaunam Fila Brasileiro reikia ugdyti pasitikėjimą savimi, kad jis neužaugtų bailus (juk visi žino, kad bailūs šunys - neprognozuojami). Socializacija vyksta gyvūną supažindinant su įvairiomis situacijomis, vietomis, garsais, žmonėmis (ypač susibūrimuose), tačiau jo nereikia pratinti prie pašalinių asmenų glostymų.

Šiuos šunis rinktis turi tik tie, kuriems tikrai reikalingos jų esminės savybės (ojeriza, polinkis į ataką. Iš anksto turėsite apspręsti, ar jūsų gyvenimo būdas sudarys sąlygas apsaugos šuns su antisocialiniu elgesiu laikymui ir ar sugebėsite tokį augintinį kontroliuoti. Fila Brasileiro netinka užimtiems, mėgstantiems pramogas ar svečius žmonėms. Niekada nereiktų palikti augintinio prižiūrėti kam nors, ko jis nelaiko artimiausiais šeimos nariais.

Brazilų mastifą būtina dresuoti bei auklėti. Šie šunys mokosi greitai ir noriai, tačiau vėliau jiems atsibosta nuobodus komandų „šlifavimas”.

Filos dresūros tikslai turėtų būti:
1) supažindinti su aplinka (socializacija);
2) išmoktų bendrauti su kitais šunimis (juk tai - itin dominuojantys gyvūnai);
3) šeimininkas išmoks valdyti augintinį, pagerės jų tarpusavio ryšys;
4) šuo išmoks bazinių komandų, supras, kad šeimininkui reikia paklusti.

Brazilų mastifui reikia labai daug erdvės namuose ar sode, tai netinkamas augintinis miesto butui. Teritorija, kur laksto šis šuo, turi būti aptverta aukšta ir tvirta tvora. Geriausia, jei šuo galėtų lakstyti palaidas ir turėtų galimybę įeiti kambarin.

Fila Brasileiro linkę į klubo sąnarių displaziją, išpūtimą, širdies ligas, skrandžio užsisukimą, alkūnės displaziją, progresuojančią retinalinę atropiją. Polinkis į ligas priklauso ir nuo tipų. CAFIB standartą atitinkantys šunys sveikesni, tarp jų praktiškai net nepasitaiko širdies ligų atvejų. Gyvena 9 - 13 metų. Kuo šuo stambesnis, storesniais kaulais, laisvesne oda, didesniu kiekiu raukšlių, tuo jo gyvenimo trukmė trumpesnė. Beje, šie šunys gali seilėtis, ypač kai atsigeria vandens, supyksta ar pamato ką nors skanaus.

Išvaizda

Hirtos Habillo Mastifland

Hirtos Habillo Mastifland

CAFIB (originalaus ar pirminio) tipo šunys - dideli (bet ne gigantiški), raumeningi, sportiško sudėjimo, ne nutukę, ne masyvūs. Patinų aukštis 65 - 70 cm, patelių 60 - 65 cm. Patinai sveria apie 50 kg, patelės apie 40 kg. Laisvos odos turi būti ne per daug, ji neturi šuniui trukdyti, dėl jos pertekliaus negali atsirasti alergijos, odos infekcijos, žaizdos. Šuo turi būti visapusiškai sveikas ir neturėti įgimtų sveikatos problemų. Temperamentas gyvas, energingas, smalsus, šiems šunims visiškai nepriimtinas tingumas, abejingumas, pasyvumas. CAFIB fila teritorinis, savarankiškas, drąsus, pasižymi aktyvia gynybine reakcija. CAFIB tipo šunys gali gimti ir FCI veislyne, svarbu kad atitiktų minėtus kriterijus.

FCI (kartais vadinami „parodų karaliais” ar „veisliniais eksperimentais”) tipo šunys dažniausiai neatitinka CAFIB reikalavimų. FCI dažniau pasitaiko stambesni, sunkesni, didesni, Neapolio ar anglų mastifus primenantys šunys su daugiau snukio odos, platesne kaukole, švelnesniu temperamentu, jiems silpniau pasireiškia „ojeriza”. FCI filų patinų ūgis 65 - 75 cm, kalių 60 - 70 cm, patinai sveria mažiausiai 50 kg, kalės - 40 kg. Maksimalus svoris FCI standarte neribojamas, todėl vidutiniškai Europos ringuose patinai sveria 70-80kg, kalės 60-70 kg, kartais pasitaiko ir 120 kg sveriančių egzempliorių.

CAFIB požiūriu, filos nėra gigantiški šunys. Taip, jie dideli, tačiau atsižvelgiant į formavimosi istoriją, turėjo daug judėti - tuo nepadarys per daug sveriantis šuo su per dideliu odos kiekiu.

CAFIB kartais dalyvauja ir FCI veikloje - turi dvigubą registraciją. FCI parodose jų šunys dalyvauja tiek, kiek reikia norint gauti leidimus veisimui. Beje, CAFIB parodose gali dalyvauti ir bedokumenčiai šunys. Brazilijoje yra veislynų, kurie dalyvauja tik CAFIB parodose.

Galva masyvi, proporcinga kūnui. Pakaušis gerai matomas ir aštrus, ypač šuniukų. Viršutinė lūpa stora ir nukabusi. Nosies veidrodėlis plačiomis šnervėmis, visada juodas. Dantys stiprūs, balti. Priimtiniausias žirkliškas (CAFIB - tik griežtai žirkliškas) sąkandis. Akys nuo vidutinio iki didelio dydžio, migdolo formos, toli viena nuo kitos, jų spalva nuo tamsiai kaštoninės iki geltonos, visada dera su kailio spalva. Dėl laisvos odos daugelis šunų turi kabančius apatinius vokus, kurie suteikia melancholišką išraišką. Ausys didelės, storos, V formos, plačios prie pagrindo, į galus smailėja, apvalintais galais. Kaklas nepaprastai stiprus, raumeningas. Gerklė su pagurkliu.

Kūnas stiprus, platus, oda stora ir laisva. Kūno ilgis lygus aukščiui ties ketera plius 10 procentų. Priekinės galūnės lygiagrečios, tiesiomis plaštakomis, galingais kaulais. Kojų ilgis nuo žemės iki alkūnių lygus ilgiui nuo alkūnių iki keteros. Nagai stiprūs ir tamsūs, tačiau gali būti balti, jei pirštų spalva tokia. Užpakalinių galūnių letenos ovalesnės negu priekinių. Uodega labai plačia šaknimi, siekia kulnų sąnarius, į galą siaurėja. Nelaikoma virš nugaros ar riesta.

Hirtos Habillo Mastifland

Hirtos Habillo Mastifland

Kailis trumpas, tankus, prigludęs prie odos. Viena svarbiausių veislės savybių - stora, laisva viso kūno oda, ypač ant kaklo, kur sudaro ryškų pagurklį, ties krūtine bei pilvu raukšlės ryškios.

Pagrindinė spalva - tigrinė, juostelių gali būti daugiau ar mažiau. Galima juoda kaukė. CAFIB neleidžia juodos, pilkos, tamsiai tigrinės jei pagrindinė spalva juoda, o dryžiai kitos spalvos.

FCI riboja baltos spalvos kiekį, balta spalva gali būti tik ant krūtinės, kojų ir uodegos galiuko.

Fila Brasileiro judesiai lyginami su didžiųjų kačių. Pagrindinė savybė - „kupranugario eisena”, kai pirma juda vienos kūno pusės abi kojos, tada - kitos. Bėgdamas šuoliais šis mastifas būna itin greitas - net sunku patikėti, kad tokio dydžio šuo gali taip lėkti.

Filos Lietuvoje

Lietuvoje gyvena vienintelis Fila Brasileiro patinas Hirtos Habillo Mastifland. Jo savininkas Mirolsav augintiniu džiaugiasi - tai puikus įdomiu charakteriu pasižymintis sargas, su kuriuo galima aktyviai leisti laisvalaikį (pvz. Mirolsav su augintiniu dalyvavo biatlono varžybose). Fila - dominuojantis, sunkus, tuo pačiu ir meilus, protingas, linksmas, energingas šuo. Hirtos turi tikrą stiprų instinktyvų aktyvios gynybos instinktą. Miroslav teigia, kad fila mokosi greitai, tačiau nėra aklas komandų vykdytojas, be to, jis ir nelaukia įsakymo. Valdyti tokį šunį - tam tikras iššūkis.

Miroslav teigimu, augindamas šį šunį išmoksti kantrybės bei savitvardos. Fila puikus sargas, geras kompanionas, tam tikra prasme ir šuo, ir katinas viename kūne. Su juo labai jauku vakarais, tai puiki auklė vaikui. Minusai - savininkui kantrybės ir savitvardos mokymasis gali tapti kančia. Be to, visada turi jaustis atsakingas prieš aplinkinius, būti budrus. Kartais fila būna per daug įkyrus, jis lyg šešėlis, kuris visur visada seka iš paskos, kartais tai vargina.

Tokios veislės šunį įsigyti Miroslav pataria tik tikram šunų entuziastui, linkusiam gilintis į tai, kaip teks auklėti šį itin specifinį šunį. Labai svarbu ir gyvenimo sąlygos, neužtenka vien turėti namą su kiemu - geriau būtų, jog ir kaimynų aplink nebūtų daug. Toks šuo itin tinkamas kaimo ūkyje, kur laikomi gyvuliai. Be to, šeimininkas nuolat turi užsiiminėti su šunimi - filos tikrai labai nemėgsta nuobodžiauti, sunkiai pakelia ramybę. Kitaip sakant, jei šeimininkas nieko nesugalvos, tai šuo pats ką nors nuveiks.

Rodyk draugams