Kaip turi atrodyti pitbulterjeras?

SIERRA’S LIL ABNER (AKC) Nelson’s Yellow Rose (ADBA) ‘PR’ Larum’s Colt 45 Cody (UKC)

Kalbant apie amerikiečių pitbulterjerų ir amerikiečių Stafordšyro terjerų skirtumus bei panašumus (esminis daugelio svarstymų, diskusijų ir peštynių dalykas – ar tai ta pati veislė), kaip žinia, yra daugybė nuomonių. Tačiau dar daugiau nuomonių galima išgirsti klausimu „kas tai yra tikras pitbulterjeras“. Šis klausimas keliamas daugiausia dėl to, kad AKC stafas (dažnai laikomas visai kita veisle) gali būti UKC pitu. Painiavos prideda ir tai, kad amstaffai tiesiogiai kilo iš pitbulterjerų, neįliejant jokių papildomų šunų kraujų – genetiškai jie nesiskiria, o išsidiferencijavimas atsirado dėl skirtingų veisimo tikslų, tačiau nemažai žmonių netiki, kad per keliasdešimt metų iš vienos galėjo susiformuoti dvi (ar net trys – jei prisiminsime amerikiečių bully) atskiros veislės. Daug kas stafus tebevadina pitbulterjero tipu, o ne atskira veisle. Tuo tarpu veislės fanatikai turi savo nuomonę net apie kai kuriuos, atrodo, „tikrus“ pitbulterjerus.

JAV yra keletas organizacijų, pripažįstančių ir registruojančių šiuos šunis, pavyzdžiui:

AKC – American Kennel Club - pitbulterjerų nepripažįsta, bet užtat draugauja su amerikiečių Stafordšyro terjerais.

Fraja Ne Gold Ticket (AKC)

UKC – United Kennel Club. Įkurtas 1898 metais. Pripažįsta apie 300 veislių. Šiuo metu šiame klube užregistruota šunų iš 50 valstijų ir 25 užsienio valstybių.Pripažįsta pitbulterjerus, čionai gali būti registruojami ir stafai iš AKC - tik pitų vardu.

Calderon’s Sundance Kid (UKC) Razors Edge Throwin Knuckles (UKC)

ADBA - American Dog Breeders Association. Įkurta 1909 metais. Saugo ir puoselėja amerikiečių pitbulterjerus, yra didžiausia šių šunų registracijos įstaiga. ADBA duomenimis, pitbulterjeras – populiariausia JAV šunų veislė.

CALDWELL’S GREASE (ADBA) Rude Dawg’s CH Eos (ADBA)

AADR - All American Dog Registry. Įkurta 1997 m. Pripažįsta amerikiečių pitbulterjerus, Patterdale terjerus ir amerikiečių bully.

Zoblosky’s Sassy Girl (AADR) CoolHandJean’s Locus (AADR)

Kadangi stafų veisime nebuvo panaudota „pilna pitų puokštė“, sunkoka jį vadinti ir vien pitbulterjero porūšiu. Skiriasi šių šunų standartai, veisimo tikslai. Amstaffų didesnė galva bei masyvesnė priekinė kūno dalis, jie ne tokie atletiški, turi tiesesnę nugarą, yra ne tokie judrūs bei turi „lengvesnį“ užpakalį lyginant su pitbulterjerais. Skiriasi ir temperamentas – pitbulterjeras stabilesnis, patikimesnis, labiau bebaimis ir patikimesnis su žmonėmis. Labai minimali tikimybė, kad grynaveislis pitbulterjeras kąs savo šeimininkui.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad pitbulterjeras, darbinė veislė, vis aktyviau tampa šou gyvūnu, kaip ir stafas. Nemažai UKC pitbulterjerų, kaip ir AKC Stafordšyro terjerų, laikomi dėl grožio. Veislės entuziastai neretai piktinasi, kad kaip žmonės drįsta savo šunis vadinti amerikiečių pitbulterjerais, jie šie nieko nedaro, tik miega ant sofučių.

Razors Edge Diegos Nasty Neela (UKC)

UKC tipo šuo nėra tikras atletas, be to, dauguma tos organizacijos parodose dalyvaujančių šunų blogai paruošti fiziškai, BOB neretai laimi individai, ganėtinai nutolę nuo tipiškos pitbulterjero išvaizdos. Niekada negalima pamiršti, kad pitbulterjeras – darbinis šuo, ir jei jis auginamas tik dėl grožio ar veisimui, jau praranda savo „esmę“, arba „pitbulterjeriškumą“.

Gan neblogai matosi, kaip skiriasi UKC ir ADBA ar AADR pitai. ADBA standartas pagrįstas originaliu veislės tikslu – jis parašytas remiantis fiziniais praėjusių laikų pitbulterjerų – nugalėtojų duomenimis. UKC atstovai mėgsta kalbėti apie „modernų“ pitbulterjerą (kai kas niūriai nusijuokia, kad vienas toks jau yra – amerikiečių bully). ADBA atstovai vis drąsiau ir drąsiau siūlo UKC šunis pervadinti stafais, o UKC šunys vis dažniau ir dažniau apšaukiami stafais.

Amerikiečių bully

Tas pats šuo gali būti registruotas keliose organizacijose. Taigi, nereikia bijoti, kad ADBA šuo, kai jį užregistruos UKC, pavirs stafu, nes dauguma UKC šunų iš išvaizdos labiau primena stafus, o ne pitus. Aišku, tarp šios organizacijos čempionų galima pamatyti ir ADBA tipo šunų (ir atvirkščiai), ADBA galima sutikti šunų, kurie turi šiokį tokį antsvorį, tačiau tam tikros tendencijos, kad ir su išimtimis, egzistuoja – jei ADBA tipo šuo gan šauniai pasirodys UKC ringe, tai tipiškas UKC šuo ADBA parodoje atrodys nekaip. UKC yra nemažai gerai įvertintų šunų, čempionų, kurie tuo pačiu energingai dalyvauja AKC parodose kaip stafai. Pavyzdžiui Gaff linija, naudojama veisiant pitbulterjerus, iš tiesų yra stafų linija. Gaff`s Hustler buvo tiek AKC, tiek UKC čempionas.

Gaff’s Zeta’s Zorra (AKC/UKC) Rowdytowns Hardrock Cafe (AKC/UKC)

UKC registruoti stafai, toje organizacijoje vadinami pitbulterjerais, gali būti kryžminami su tos pačios organizacijos „tikraisiais“ pitais. Veislės entuziastai teigia, jei šuns kilmės knygoje surašyti protėviai yra vien Staforšyro terjerai, šuo irgi bus stafas, jei tik pitbulterjerai – pitas, o jei abi šios veislės persipynė – tai jau bus šių veislių mišrūnas. Savininkas, norėdamas išsiaiškinti, kokia jo šuns kilmė, turi gerai orientuotis šunų linijose ir protėviuose, vien įrašu, kad tas gyvūnas „pitbulterjeras“, negalima pasitikėti – tai, kad šuo registruotas tokiu pavadinimu, neįrodo, kad jis jau savaime grynas pitas. Gali būti, kad žmogus, pirkdamas gyvūną, UKC vadinamą amerikiečių pitbulterjeru, iš tiesų įsigys amerikiečių Stafordšyro terjerą – ir visa ta makalynė yra dėl dvigubos registracijos. Neretai tiesiai šviesiai pareiškiama, jog UKC, su pitų vardu registruodamas AKC stafus, kala vinį į pitbulterjerų karstą.

Malone’s Knight Of Nobility (AKC/UKC); Harrison’s Hot Schott (UKC/ADBA/AADR)

Pitbulterjerų standartas parengtas atsižvelgiant į savybes, kurioms jie išveisti (ne paslaptis – tai koviniai šunys) ir dėl kurių buvo auginami. Tuo tarpu stafų standartas orientuotas į išvaizdą, o ne į tai, kokią darbinę funkciją padeda ar trukdo atlikti tam tikras bruožas – paėmus darbinį šunį ir veisiant vien parodoms, per kelias kartas jo palikuoniai gali vis labiau artėti prie stafų išvaizdos. Vis dažniau ir dažniau su nepasitenkinimu bei siaubu minimi bully praktiškai veisimi tik dėl dydžio ir efektingų galvų.

Forest Hill (Roman’s) Black Pepper (ADBA/AADR); RUDE DAWG’S POSTER CHILD (ADBA/AADR)

Pimieji AKC stafai buvo Colby šunys iš ADBA, tik dešimtasis „atkeliavo“ iš UKC – tai daug kam žinomas filmų žvaigždė Petie, kuris tapo ir pirmuoju UKC šunimi su dviguba registracija. Colby su savo šunimis gana greit nešė kudašių iš AKC.

Gana įdomus ir tas dalykas, kad UKC ringuose dažnai blogai atsiliepiama apie amerikiečių bully (dažnokai iš šunų ir tyčiojamasi, galų gale jų savininkai pradėjo organizuoti savas parodas), kadangi šie ekstremaliai nutolsta nuo veislės standarto, tačiau skaudžioji realybė teigia, kad ir patys UKC šunys tolsta nuo pitbulterjerų išvaizdos. Darbinius šunis auginančiose organizacijose vis dažniau pasigirsta kalbų, kad tiek bully mylėtojai (tipiškas bully savininkas mano, kad jei jo šuo turi didelę galvą ir masyvų kūną, jis jau tinkamas veisimui), tiek UKC šunų augintojai griauna veislę. Atrodo, viena išeičių, norint šito išvengti – stafus registruoti atskirai nuo pitų ir sugriežtini standartą. Taip pat būtina, kad šunų veisimu užsiiminėtų vien profesionalai, turintys ilgą ir gilią patirtį – turint omeny dabartinę pitų reputaciją bei šio tipo šunų pilnas prieglaudas, vidutiniokams, savanaudžiams, dauginantiems vien dėl smagumo ir t.t. neturėtų būti leidžiama veisti šių šunų.

Garrett’s Al E Gator (AKC/UKC); Nelson’s Little Miss Sahara (AADR/ADBA)

Beje, kalbant apie pitbulterjerų grynumo klausimą, problema dar sudėtingesnė. Net jei šuo registruotas AKC ir UKC, taip sakant, turi dvigubą registraciją, jį galima registruoti ir toj pačioj ADBA. Galų gale ir šuns veisimas vien dėl darbinių savybių gana trumparegiškas – negalimi pernelyg dideli išsišokimai, visur reikia pusiausvyros, tad kaltinimais daugintojų rėmimu vis dažniau puolami ne tik UKC, bet ir ADBA atstovai, nes tiek vieni, tiek kiti dažnai turi kokį nors vieną tikslą, į kurį koncentruojasi, pamiršdami daugelį kitų dalykų. Jei bus atsižvelgiama vien į kai kurias savybes, pamirštant visą kitą – nukentės tokie dalykai, kaip sveikata.

Chocolate Smores AKA Monkey (ADBA/UKC); Espinoza Queen of Sheba (ADBA/UKC)

Tiesa tokia, kad senieji koviniai šunys vis labiau tolsta tieki nuo UKC, tiek nuo ADBA šunų – anie buvo energingesni, sveikesni, turėjo stipresnius sąnarius, trumpesnę nugarą, geresnes galvas, be to, lyginant su dabartiniais, kai kurie jų primintų paprasčiausius mišrūnus. Į tai irgi verta atkreipti dėmesį – išvaizdos skirtumai rodo, kad veislė vis dar darbinė (tas pats sakytina ir apie darbinius rogių ar medžioklinius šunis). Aišku, tam tikri išvaizdos bendrumai būtini, bet pitbulterjerai negali būti visi „kaip vienas“. Jų atranka buvo kovos. Dabar kovos neorganizuojamos, tad nesunku pulti į kraštutinumus. Pats termino „kovinis šuo“ vartojimas šiais laikais jau yra klaidinantis, nes ar šuo yra kovinis, gali įrodyti tik kovos ringas.