Turbūt daug kas žino, kad šiuo metu rengiama Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nauja redakcija, ta proga visokiuose naujienų portaluose rengiamos įvairios reklaminės akcijos, kurių metu  sulaukėję šunys pavirsta į stafbulius ir panašiai. Numatyta, kad Lietuvos Respublikoje bus uždrausti koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, kitaip sakant, ir garsiajame “sąraše” esantys šunys be dokumentų. Daugiau paskaityti galite čia. Įstatymą rengianti darbo grupė - štai čia.

Visi norintys pasakyti savo nuomonę ar pateikti pasiūlymus galite tai padaryti. Tiems, kurie neturi apibendrintų idėjų ar šiaip nelabai moka tvarkingai mintis reikšti raštu, bet vis viena norėtų prisidėti, galiu pasiūlyti tris “šabloninius” tekstus (ne, agiesha nėra koks nors genijus ir nekurpė viena visų tekstų - du iš jų (1 ir 3) yra autoriniai labai šaunių merginų kūriniai, o agieshos (2) paruoštasis yra šį tą “pasiskolinęs” tiek iš vieno, tiek iš kito). Pasirinkę kurį nors - “artimiausią širdžiai” kaip sakoma - galite jį nukopijuoti (pažymite pelyte patikusią sritį, spaudžiate ctrl+C ar dešinį pelės mygtuką>Copy) ir nusiųsti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo projekte paspaudę mygtuką “Jūsų pasiūlymai ir pastabos” (va čionai) arba “susišaudę” kokį nors atsakingo (pvz., esančio darbo grupėje) asmens el. paštą (tai daroma googlyje įvedus jo vardąm pavardę ir pridėjus žodelį “kontaktai”, tada vis viena aptiksit ką nors naudingo) ir tekstą įkėlę į jį (Ctrl+V ar Dešinys pelės mygtukas>Paste). Agiesha pastabas išsiuntė pasinaudodama tuo sumaniu mygtuku ir pora susišaudytų el. paštų (ji tiki, kad šis, šis, šis ar šis galbūūūt gali būti naudingi).

1 variantas

Mano nuomone, aštuntasis šio įstatymo straipsnis (8 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų laikymas), kuriuo uždraudžiama laikyti atskiras veisles (įvardintas kaip “kovines”) ir jų bei keleto kitų veislių, įvardintų kaip “agresyvios” mišrūnus, prieštarauja pačiai gyvūnų gerovės sąvokai, kadangi skatina niekuo nepagrįstą diskriminaciją, neatitinka Europos veterinarų federacijos FVE ir kitų organizacijų rekomendacijų, be to, kitose šalyse taikoma analogiška praktika teigiamo rezultato nedavė. Siūlau aštuntąjį straipsnį iš įstatymo projekto išbraukti ir svarstyti jį atskiru poįstatyminiu aktu ir apsvarstyti kovinių bei pavojingų šunų veislių sąrašo naikinimą.

2 variantas

Mano nuomone, aštuntasis šio įstatymo straipsnis (8 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų laikymas), kuriuo uždraudžiama laikyti atskiras veisles (įvardintas kaip “kovines”) ir jų bei keleto kitų veislių, įvardintų kaip “agresyvios” mišrūnus, prieštarauja pačiai gyvūnų gerovės sąvokai, kadangi skatina niekuo nepagrįstą diskriminaciją, neatitinka Europos veterinarų federacijos FVE (1) ir kitų organizacijų rekomendacijų, be to, kitose šalyse taikoma analogiška praktika teigiamo rezultato nedavė (2).

Pasiūlymai:

Siūlau aštuntąjį straipsnį iš įstatymo projekto išbraukti ir svarstyti jį atskiru poįstatyminiu aktu.

Apsvarstyti kovinių bei pavojingų šunų veislių sąrašo naikinimą.

Atlikti statistinius tyrimus mūsų šalyje, kurių metu būtų galima įvertinti, dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai būna apkandžioti šunų – remiantis tuo ir priimti įstatymus.

Prevencinis visuomenės švietimas (pvz., darželinukų ir mokinių mokymai).

Reguliarios nemokamos dresūros pamokėlės bei šunų savininkų apmokymai savivaldybėse.

Įstatymus orientuoti į agresyvius šunis auginančius asmenis.

1. Europos veterinarų federacijos teigimu, nėra jokių mokslinių ar statistinių įrodymų, rodančių įstatymų, draudžiančių kovinių ar argresyvių šunų veisles, veiksmingumą mažinant apkandžiojimų dažnį ar sunkumą. Moksliniais kriterijais nenustatyta, pagal ką šuo laikomas agresyviu ar pavojingu – paprasčiausiai aprašoma jo veislė ar kiti fiziniai parametrai. Be to, įrodyta, kad veislę ar tipą nustatyti sunku, tai – didelių nesutarimų šaltinis. Teisės aktai, nukreipti prieš atitinkamas veisles, orientuojasi ne į agresyvius individus, o į visus tam tikros veislės atstovus – nepriklausomai nuo jų elgesio, visiems taikomi tie patys apribojimai. FVE nuomone, efektyviausia kelias agresijos užkirtimui bei kontrolei – tiesioginės priemonės, taikomos atskiriems šunims bei jų savininkams.

Federation of Veterinarians of Europe, rue Defacqz, 1 B – 1000 Brussels, FVE/00/039, FVE POSITION ON DANGEROUS DOGS. Internetinė prieiga http://www.fve.org/news/position_papers/animal_welfare/fve_00_039_dangerous_dogs.pdf

2. Tyrimas, siekiant objektyviai įvertinti, ar prieš oficialiai pavojingomis laikomas veisles nukreipti teisės aktai turėjo poveikį, atliktas Ispanijoje (1). Su šunų įkandimais susiję incidentai analizuoti skirtingai apgyvendintose Aragono vietovėse dešimties metų (1995 – 2004 m.) laikotarpyje. Palyginti periodai iki prieš veisles nukreipto įstatymo priėmimo (1995 – 1999) ir po įstatymo priėmimo (2000 – 2004). Daugumos su šunų įkandimais susijusių incidentų kaltininkai buvo vokiečių aviganiai ir mišrūnai. Pavojingų veislių sąraše esantys šunys tiek prieš, tiek po teisės aktų priėmimo šunų užpuolimų statistikoje sudarė nedidelę dalį. Laikotarpyje iki minimo įstatymo priėmimo užregistruoti 1887 su šunų įkandimais susiję incidentai, priėmus įstatymą – 2309. Rezultatuose teigiama, kad Ispanijos teisės aktų, nukreiptų prieš konkrečias veisles, įgyvendinimas davė mažai naudos mažinant šunų apkandžiojimų skaičių.

Spanish dangerous animals act: Effect on the epidemiology of dog bites, Bele´n Rosado, DVM, MSca, Sylvia Garcı´a-Belenguer, DVM, PhDa, Marta Leo´n, DVM, PhDb, Jorge Palacio, DVM, PhDa, Animal Pathology Department, Faculty of Veterinary, University of Zaragoza, Zaragoza, Spain; and bMerial Laboratorios, S.A., Tarragona, Barcelona, Spain, Journal of Veterinary Behavior (2007) 2, 166-174. Prieiga internete http://www.journalvetbehavior.com/article/S1558-7878(07)00202-X/abstract

3 variantas (Dokumentas yra čia)

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo naujos redakcijos svarstymas suteikia galimybę peržvelgti šiuo metu galiojančio įstatymo straipsnių, liečiančių agresyvias šunų veisles, naudą ir pagrįstumą.

Apie Lietuvoje esančią padėtį trūksta tiek duomenų, tiek tyrimų, laimei, norint įvertinti tokių draudimų rezultatus, galima remtis ilgamete daugelio užsienio valstybių ir/ar valstijų patirtimi.

Pirma reikia įvertinti tam tikras veisles draudžiančių įstatymų atsiradimo priežastis. Paprastai apie šuns užpultą žmogų sužinoma iš visuomenės informavimo priemonių (medios). Media, dažniausiai siekdama didesnių reitingų, neproporcingai vaizduoja tam tikrų veislių įtaką, be to, skleidžia neteisingą informaciją apie jas. Užpuolusio šuns identifikavimas retai kada būna objektyvus, nes tokiu atveju paprastai pasikliaujama media. Naujienų tarnybos ne tik labiau linkusios pranešti apie amerikiečių pitbulterjerų ar panašių veislių užpuolimus, bet ir tam tikrais atvejais bet kokį šuns užpuolimą priskirti šioms veislėms. Puikus to pavyzdys yra neseniai spaudoje pasirodęs straipsnis apie netoli Klaipėdos rastas paskerstas avis (2), apkaltinęs ir apšmeižęs retą Lietuvoje veislę.

Gali būti, kad veisles draudžiantys įstatymai atspindi medios įtaką ir jos bei visuomenės daromą spaudimą vyriausybei kuo greičiau imtis priemonių.

Ar agresyviomis laikomos veislės skiriasi nuo kitų

Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse tokio pobūdžio įstatymai dažniausiai būna nukreipti į amerikiečių pitbulterjerus ir/ar panašias į juos veisles, dažniausiai amerikiečių stafordšyro terjerus ir stafordšyro bulterjerus. Tokios tendencijos neturi jokio pagrindo.

Vienas iš plačiai paplitusių mitų visuomenėje yra tai, kad agresyviomis laikomų veislių atstovai yra neprognozuojamo charakterio. Amerikos temperamento ir tyrimų draugija (The American Temperament and Test Society), veikianti nuo 1977 metų, atlieka testus šunų temperamentui įvertinti. Tai plataus pobūdžio testas, apimantis neįprastas ir stresines situacijas. Per 34 draugijos veikimo metus testą išlaikė virš 25 000 šunų,  iš kurių vidutiniškai testą išlaikė 83%. Kelios veislės palyginimui (procentas nurodo, kokia dalis veislės atstovų išlaikė testą): amerikiečių pitbulterjerai 86,4%, amerikiečių stafordšyro terjerai 84,2%, Stafordšyro bulterjerai 89,7%, bulterjerai 90,9%, vokiečių aviganiai 84,4%, Labradoro retriveriai 92,4%, auksaspalviai retriveriai 84,9%, standartiniai pudeliai 86,3%, čihuahua 71,1%,. Šie duomenys parodo, kad į sąrašus pakliūnančių veislių rezultatai yra net geresni už kai kurias taikiomis laikomas veisles.  (3)

Antras tiek pat plačiai paplitęs mitas, kad pitbulterjerų tipo šunų užpuolimai sukelia rimtesnius sužalojimus. Richard Hockey 2003 m. atlikta tyrimų apžvalga nustatė, kad pitbulterjerų užpuolimai nesukelia rimtesnių sužalojimų lyginant su kitomis veislėmis, pvz,. dalmatinų, rotveilerių, dobermanų, auksaspalvių ir labradoro retriverių, vokiečių aviganių sukelti sužalojimai buvo net sunkesni ar tokio pat rimtumo, kaip pitbulterjeų. Kitas tyrimas to paties autoriaus nustatė, kad nėra jokių statistinių, biologinių ar elgsenos įrodymų, kad bet kuri veislė būtų agresyvesnė ar pavojingesnė už kitas. (1)

Šie įstatymai neveikia

Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tam tikrų veislių uždraudimas padėtų sumažinti šunų užpuolimų skaičių. Iš esmės tokie įstatymai yra neteisingi - jie nesumažino šunų apkandžiojimo atvejų jokioje šalyje nepaisant daugiau nei dvidešimties metų egzistavimo.

Specialistai sutinka, kad šuns priklausymo konkrečiai veislei neįmanoma garantuotai nustatyti vien pagal išvaizdą, o genetiniai testai šios galimybės nesuteikia. Be to, net kai kurių į sąrašą neįtrauktų veislių mišrūnai gali atrodyti kaip pavojingųjų sąrašui priklausantys šunys. Nesąžininga ir nepagrįsta iš savininkų reikalauti įrodyti savo šuns veislę, kai dauguma ekspertų sutinka, kad tai neįmanoma. (1)

Ypatingai įdomus Lietuvoje galiojantis agresyvių šunų veislių sąrašas, nes kai kurių veislių atstovų mūsų šalyje nėra arba yra labai nedaug, pvz., bandogų nėra, Stafordšyro bulterjerų yra labai nedaug, brazilų mastifas – vos vienas.

Bandymas mažinti agresyvių šunų kiekį pasitelkiant tokio pobūdžio įstatymus yra ydingas ir dar dviem aspektais. Visų pirma, veislių uždraudimas padidina savo agresyviu įvaizdžiu besirūpinančių asmenų susidomėjimą jomis, tuo tarpu apsunkina atsakingų tų veislių mylėtojų gyvenimą. Antra, išnaikinus vienų veislių atstovus, jų vietą greitai užimtų kitos. Puikus to pavyzdys yra Didžioji Britanija, kur uždraustus pitbulterjerų tipo šunis pamažu keičia legalūs mastifų mišrūnai. (4)

Vyriausybė nepagrįstai drausdama įsigyti ir laikyti tam tikrų veislių šunis pažeidžia žmogaus konstitucinę teisę į nuosavybę. Keliose valstybėse atsisakyta tokio pobūdžio įstatymų dėl šios priežasties.

Apibendrinant galima teigti, kad:

· Įstatymas atsakomybę už užpuolimus nukreipia į šunis, o ne šeimininkus

· Įstatymas kuria neteisingą prielaidą, kad tam tikros veislės yra pavojingesnės už kitas

· Įstatymas kuria neteisingą prielaidą, kad kitos veislės nekelia grėsmės

· Neveiksmingo įstatymo vykdymui skiriamos lėšos, kurios galėtų būti panaudotos veiksmingesnėms priemonėms

· Agresija yra natūralus šuniškas elgesys ir gali būti išreikšta bet kurios veislės

· Norint sumažinti agresyvių šunų kiekį, visi šunys turėtų būti socializuojami, mokomi bendro paklusnumo, gerai suprantami ir kompetetingai valdomi savo šeimininkų

· Žmonės sąmoningai arba nesąmoningai skatina savo šunų agresiją, tad jie ir turi būti kontroliuojami

Ką daryti

Problemą sukelia daug šunų veislių ir dažniausiai užpuolimus lemia šeimininkų neatsakingumas auginant šunis arba įvykio metu. Norint išvengti šunų sukeltų žmonių sužalojimų ir mirčių rekomenduojamas visuomenės švietimas apie atsakingą šunų auginimą, auklėjimą ir sukandžiojimų prevenciją, griežti įstatymai, numatantys atsakomybę šeimininkams už augintinių padarytą žalą, geresnė apkandžiojimo atvejų apskaita.

Šaltiniai

  1. Does breed specific legislation reduce dog aggression on humans and other animals? A review paper, Linda Watson, 2003, http://www.ccac.net.au/files/Does_breed_specific_leg_reduce_UAM03Watson_0.pdf
  2. Pajūryje mirtį sėja sulaukėję šunys, Asta Aleksėjūnaitė, 2011, http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/pajuryje-mirti-seja-sulaukeje-sunys-381120
  3. The American Temperament and Test Society, http://atts.org/breed-statistics/
  4. Status dogs, young people and criminalisation: towards a preventative strategy, prof. Gordon Hughes, Dr Jenny Maher and Claire Lawson, 2011, http://www.cardiff.ac.uk/socsi/resources/wp139.pdf

Patiko (8)

Rodyk draugams