BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Valdžia siekia dar aktyviau naikinti šunims

Stenograma “Lietuvos gyvūnų teisių apsauga” puslapyje

Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 2, 10 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-1409 (pa­tei­ki­mas)

Užbėgu įvykiams už akių- va balsavimo rezultatai:

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas

Frakcija Santrumpa Prieš Susil.
Darbo partijos frakcija DPF 14
Frakcija “Drąsos kelias” DKF 2 2
Frakcija “Tvarka ir teisingumas” TTF 7 1
Liberalų sąjūdžio frakcija LSF 2
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija LSDPF 14 1 6
Mišri Seimo narių grupė MG 1 1 1
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija TSLKDF 11 1 9

Individualūs balsavimo rezultatai

PRIEŠ balsavo Dagys Rimantas Jonas (TSLKDF), Gentvilas Eugenijus (LSF), Miškinienė Kristina (LSDPF), Šimašius Remigijus (LSF), Urbšys Povilas (MG)

Pastaba. Jei kuri nors frakcija nedalyvavo balsavime, jos eilutė lentelėje nepateikiama.

Projektą rengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė K. Paliutienė, tel. 239 1152.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tu­rė­tu­me svars­ty­ti Sei­mo sta­tu­tą, bet at­vy­ko vi­ce­mi­nist­ras. Tai­gi aš kvie­čiu vi­ce­mi­nist­rą į tri­bū­ną. Svars­ty­si­me Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 2, 10 ir 17 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­šau. Mi­nu­tė­lę, tuoj įjung­siu. Pra­šom.

Žemės ūkio viceministras R. ŠATKAUSKAS. La­ba die­na vi­siems. No­rė­čiau pri­sta­ty­ti Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 2, 10 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį pa­ren­gė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, at­si­žvelg­da­ma į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to nuo­mo­nę dėl ne­nuo­sek­laus kai ku­rių nuo­sta­tų reg­la­men­ta­vi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­me ir į Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos mi­nis­te­ri­jai pa­teik­tus pa­siū­ly­mus dėl ko­vi­nių šu­nų miš­rū­nų, pa­vo­jin­gų šu­nų miš­rū­nų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo pa­kei­ti­mo. Šie pa­kei­ti­mai yra la­biau tech­ni­nio po­bū­džio, at­si­žvel­giant į šian­die­ni­nes re­a­li­jas, ir yra ko­re­guo­ja­mi įsta­ty­mo 2, 10 ir 17 straips­niai.

Seimo PIRMININKAS. La­bai ačiū. Nors kal­bė­jo­te la­bai trum­pai, bet net de­šimt Sei­mo na­rių iš to­kios trum­pos ir aiš­kios kal­bos no­ri su­ži­no­ti dau­giau.
Pir­ma­sis klau­sia B. Pau­ža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, ar jūs ne­ma­no­te, kad šis pro­jek­tas sto­ko­ja aiš­ku­mo? Na, pa­im­ki­me, įtvir­tin­ti šu­nų skirs­ty­mo ši­tą reg­la­men­ta­vi­mą. Čia yra la­bai daug ne­aiš­ku­mų, kaip pri­skir­ti vie­nai gru­pei ar ki­tai gru­pei, po to dar ši­tas po­žy­mių ap­ra­šy­mas. Tai ar svars­tant ne­bū­tų ga­li­ma kaip nors pa­gal­vo­ti ir su­kon­kre­tin­ti ši­tą rei­ka­lą? Ačiū.

R. ŠATKAUSKAS. Dė­kui, ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry, už klau­si­mą. Iš tik­ro ir tei­kia­me įsta­ty­mų lei­dė­jams šias nuo­sta­tas, siek­da­mi iš­gry­nin­ti, kaip api­brė­žia­mas vie­noks ar ki­toks šuo. Ta­čiau tu­rė­tu­me gal­vo­je, kad iš­ky­lan­ti pro­ble­ma, ku­ri… šio įsta­ty­mo pa­tai­sa sie­kia­ma pa­da­ry­ti, kad šian­dien bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti ne tik do­ku­men­tais re­mian­tis, bet ir vi­zu­a­liai vie­no­kią ar ki­to­kią šuns rū­šį. Tiks­las yra vi­suo­me­nės ap­sau­ga, nes rei­ka­la­vi­mas šuns lai­ky­to­jui yra šių iš­skir­tų… ko­vi­nio šuns miš­rū­nas ir pa­vo­jin­go šuns miš­rū­nas, ir prie­vo­lė lai­ky­to­jui šei­mi­nin­kui at­si­ran­da nu­sta­čius to­kią rū­šį. O da­bar tam tik­ri lai­ky­to­jai iš­ven­gia ga­li­my­bės lai­ky­tis šių rei­ka­la­vi­mų. Šiuo at­ve­ju mes kaip tik pa­leng­vi­na­me vi­suo­me­nei ir Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos
tar­ny­bai api­brėž­ti, ar pri­skir­ti­nas tam są­ra­šui, ar ne. Ta­čiau su­tin­ku, kad svars­ty­mo me­tu ga­lė­tų bū­ti ir kon­kre­ti­na­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš tik­rai su­tin­ku, kad pu­de­lis nuo pit­bul­ter­je­ro ski­ria­si ne tik iš­vaiz­da. Ta­čiau jūs man at­sa­ky­ki­te, kas nu­sta­tys, ko­kie miš­rū­nai, kas tė­vas ir mo­ti­na? Kas nu­sta­tys, ko­kia tar­ny­ba tai da­rys?
Ant­ras klau­si­mas. Ar ne­pa­dau­gės tų pri­glau­s­ti­nu­kų, be­glo­bių miš­rū­nų, ku­rie gal­būt tu­ri tam tik­rų po­žy­mių, ar žmo­nės ne­iš­mes į gat­vę pas­kui?

R. ŠATKAUSKAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ge­ras klau­si­mas, bet šian­dien mes tu­ri­me bū­tent si­tu­a­ci­ją, ku­rią rei­kė­tų tai­sy­ti, kad žmo­nės ne­at­neš­da­mi sa­vo šuns kil­mės do­ku­men­tų, o miš­rū­nas yra, jei­gu vie­nas iš tė­vų, liau­diš­kai šne­kant, yra be do­ku­men­tų, tai šiuo po­žiū­riu Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ir ga­lė­tų ver­tin­ti šu­nį, vien pa­gal jo… ki­taip sa­kant, ne vien pa­gal pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, bet ir pa­gal ana­to­mi­ją, pa­gal iš­vaiz­dą, pa­gal elg­se­ną, ir to­kiu bū­du pri­skir­ti jį vie­nai ar­ba ki­tai gru­pei. Mū­sų ma­ny­mu, ka­dan­gi tiks­las yra vi­suo­me­nės sau­gu­mas ir prie­vo­lė tuos šu­nis pri­žiū­rė­ti, tai tu­rė­tų pa­leng­vin­ti. O dėl be­glo­bių šu­nų, be abe­jo, mes tu­ri­me tą pro­ble­mą. Čia tur­būt yra ben­dra vi­suo­me­nės kul­tū­ros pro­ble­ma pa­im­ti šu­nį, do­va­no­ti šu­nį ir po to jį iš­mes­ti į gat­vę, jei­gu tau ne­pa­tin­ka. Ma­nau, kad tai ne šio įsta­ty­mo klau­si­mas, spren­di­mas, kaip tvar­ky­tis su iš­me­ta­mais au­gin­ti­niais Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai, ku­ri pa­tvir­ti­na ši­tą są­ra­šą.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ne­vy­riau­sy­bi­nė Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja ke­lia ne­ri­mą, ra­šo mums laiš­kus teig­da­ma, kad iš tik­rų­jų šio įsta­ty­mo tei­kia­mos pa­tai­sos yra svars­ty­ti­nos ir ke­lia lyg ir su­si­rū­pi­ni­mą, kad bus at­ima­mi ir žu­do­mi gal­būt tūks­tan­čiai šu­nų, ku­rie ne­tu­ri kil­mės do­ku­men­tų, ku­rie gal­būt pa­na­šūs, ir tas nu­sta­ty­mas ne­la­bai - abe­jo­ti­nas. Pra­šom pa­sa­ky­ti, kaip pla­nuo­ja­te iš­sklai­dy­ti ši­tas abe­jo­nes? Ar ren­giant ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­bus dis­ku­tuo­ja­ma su to­kio­mis su­in­te­re­suo­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis?

R. ŠATKAUSKAS. Iš tik­rų­jų mes tik­rai dis­ku­ta­vo­me reng­da­mi šią įsta­ty­mo pa­tai­są su su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, ta­čiau tik­rai nė kar­to ne­te­ko iš­girs­ti to­kio, kaip sa­kant, kon­tro­ver­siš­ko pa­siū­ly­mo. Bū­tu­me ir jį ana­li­za­vę, kad ga­lė­tų bū­ti ne­pa­grįs­tai, vien vi­zu­a­liai pa­gal eks­ter­je­rą įver­tin­tas gy­vū­nas ir dėl to nu­žu­do­mas. Mes spren­dė­me tei­si­nės ko­li­zi­jos klau­si­mą, kai nė­ra do­ku­men­tų ar­ba tie do­ku­men­tai yra, ta­čiau šei­mi­nin­kas ne­re­gist­ruo­ja ir mū­sų vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos ne­ga­li jo įvar­dy­ti, for­ma­liai ne­ga­li. Mes vi­si ma­to­me,
kad tai yra, tar­kim, koks nors pit­bu­lis, ir ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad jis yra pa­vo­jin­gas ar­ba ko­vi­nis šuo. Ta­čiau apie žu­dy­mą ar­ba ko­kius ki­tus da­ly­kus net ne­kal­ba­ma ir tik­rai ne­gir­dė­jau, kad bū­tų ke­lia­mas toks klau­si­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, ar jums ne­at­ro­do, kad čia at­si­ran­da sa­vo­tiš­kas ra­siz­mas gy­vū­nų at­ve­ju? Tie­siog ver­tin­si­me pa­gal iš­vaiz­dą. Pa­ban­dy­ki­me per­kel­ti į žmo­nių ter­pę - pro­ku­ro­ras ver­ti­na žmo­nes pa­gal tai, kaip jie at­ro­do. O aš ga­liu pa­sa­ky­ti taip: aš at­ro­dau pik­tas, bet iš tik­rų­jų esu la­bai ge­ra­šir­dis. O štai P. Gra­žu­lis - žyd­ros akys, o kar­tais kaip koks ru­sų ska­li­kas bū­na pik­tas ir ag­re­sy­vus.
Tai ne­ver­tin­ki­me ši­taip nei žmo­nių, nei šu­nų. Aš, pa­vyz­džiui, ga­liu pa­sa­ky­ti, ma­no ka­tė yra pik­tes­nė už ma­no šu­nį. Be­je, yra dau­giau ap­dras­kiu­si į na­mus at­ėju­sių žmo­nių ar drau­gų, o šuo nie­ka­da nie­kam nie­ko blo­go nė­ra pa­da­ręs. Aš tie­siog esu iš prin­ci­po prieš tai, kad ver­ti­ni­mas pa­gal iš­orę ga­lė­tų ką nors ob­jek­ty­vaus duo­ti. To­dėl aš su­tik­da­mas, kad Pet­ras iš es­mės yra ge­ras, vis dėl­to sa­kau, kad kar­tais el­gia­si ne­ge­rai.

R. ŠATKAUSKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry. Iš sa­vo as­me­ni­nės pa­tir­ties ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jūs man ne­at­ro­do­te pik­tas, ta­čiau at­sa­kau į jū­sų klau­si­mą. Gal­būt mes čia tu­rė­tu­me su­si­tar­ti vi­si ben­drai dėl vie­nos la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties, ko­dėl ap­skri­tai yra su­da­ro­mi Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­tvir­tin­ti ko­vi­nių šu­nų ir pa­vo­jin­gų šu­nų są­ra­šai. Tie są­ra­šai yra su­da­ro­mi tam, kad šių šu­nų pri­žiū­rė­to­jai, o tai bet ku­riuo at­ve­ju yra šei­mi­nin­kai, žmo­nės, pri­žiū­rė­tų juos, pa­pil­do­mai im­tų­si dau­giau sau­gu­mo prie­mo­nių, kad jie ne­už­pul­tų ki­tų žmo­nių. Ta­čiau, kaip ir mi­nė­jau prieš tai at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, šiuo at­ve­ju si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad jei­gu šei­mi­nin­kas ne­tu­ri ar­ba ne­pa­tei­kia, ji­sai sa­ko, kad ne­tu­ri vie­no iš tė­vų kil­mės do­ku­men­tų, o an­tro ne­ga­li pa­teik­ti, nes, na­tū­ra­lu, tik ta­da pri­pa­žįs­ta­mas miš­rū­nas, čia mes kal­ba­me apie miš­rū­nus, tai šian­die­ni­nę si­tu­a­ci­ją ga­li­ma trak­tuo­ti, kad tas šuo yra ne­pa­vo­jin­gas ir jis ne­pa­ten­ka į šį są­ra­šą dėl pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų. Va­di­na­si, jei­gu ne­pa­ten­ka, tai ir bu­vo pri­im­ta ši tvar­ka, kad šei­mi­nin­kas pri­va­lo la­biau tuo šu­ni­mi rū­pin­tis ir sau­go­ti nuo vi­suo­me­nės. Ši­ta da­lis šu­nų ir ne­bė­ra… ki­taip sa­kant, ne­sau­go ap­lin­kos nuo jų. Šio­je vie­to­je ver­ti­ni­mas ga­lė­tų bū­ti toks, kad mes bū­tent tei­si­nę ko­li­zi­ją ir iš­spren­džia­me, kad pa­gal vi­zu­a­li­nius po­žy­mius Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai įver­ti­nus, kad ši­tas šuo, tar­kim, im­kim ma­no mi­nė­tą pit­bu­lį, yra pit­bu­lis, ta­da
šei­mi­nin­kui ir prie­vo­lė yra ne ką nors su tuo šu­ni­mi pa­da­ry­ti, bet lai­ky­tis tų rei­ka­la­vi­mų, ku­rie yra tai­ko­mi pa­vo­jin­giems ir ko­vi­niams šu­nims, dėl ku­rių yra at­ski­rai pa­ra­šy­tos tai­syk­lės. Bet nie­kas jo­kiu bū­du į tų šu­nų ge­ro­vę ar kaž­ką ne­si­kė­si­na.

PIRMININKAS. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti at­sa­ky­ti trum­piau, nes bai­gia­si lai­kas, o no­rin­čių dar daug. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tik­rai, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, at­ro­do, mes ne­tu­ri­me ką veik­ti. Da­bar pra­de­da­me nu­sta­ty­ti, kas miš­rū­nų tė­vai, kaip jie su­si­kryž­mi­no, ko­kio­je vie­to­je ir pa­na­šiai. Ge­rai, vi­zu­a­liai pa­sa­kys tar­ny­bos, kad jis yra toks ir anoks, o sa­vi­nin­kas ne­su­tiks. Da­bar jis DNR ty­ri­mus da­rys, gau­dys tė­vą, ku­ris kaž­ką pa­da­rė? Į ko­kias tei­si­nes ko­li­zi­jas mes įvel­si­me, į ko­kius ne­rei­ka­lin­gus gin­čus įvel­si­me? Kai mes kal­ba­me apie gry­na­veis­lius šu­nis, tai vie­nas da­ly­kas, jų cha­rak­te­riai kaž­kiek… miš­rū­nas. Tai mes žmo­nes juo­kin­si­me? Kas tuos šu­niš­kus klau­si­mas spręs, ko­kio dy­džio tar­ny­bos?

R. ŠATKAUSKAS. Pir­mi­nin­ko pa­ra­gin­tas trum­piau at­sa­ky­siu, kad vis tiek mums, Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai įsta­ty­mu yra prie­vo­lė tuo rū­pin­tis, nie­ko ne­pa­da­ry­si. Ta­čiau šuo nė­ra ma­žiau pa­vo­jin­gas bū­da­mas miš­rū­nas nei gry­nak­rau­jis, to­dėl jis ir­gi ke­lia grės­mę vi­suo­me­nei.

PIRMININKAS. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, iš jū­sų pra­ne­ši­mo at­ro­do, kad šu­niš­kas gy­ve­ni­mas ne toks jau blo­gas. Kar­tais, ži­no­te, ir žmo­nos dras­ko vy­rus, tai ir­gi ag­re­sy­vios, re­mian­tis E. Gent­vi­lo pa­sa­ky­mu.

Da­bar sa­ky­ki­te, ar jūs ne­ža­da­te su­da­ry­ti dar­bo gru­pės, ku­rie ne­si­lai­ko įsta­ty­mų… Kaip aš at­pa­žin­siu tą miš­rū­ną su ko­vi­nių šu­nų po­žy­miais? Ag­re­sy­vus ar ne, man sau­go­tis ar ne? Kaip jūs re­g­la­men­tuo­si­te ši­tą?

R. ŠATKAUSKAS. Ačiū už klau­si­mą. Dėl žmo­nų, tai So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos klau­si­mas, ta­čiau, kal­bant apie šu­nis, iš tik­rų­jų tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos yra pa­tvir­ti­nu­sios stan­dar­tus, ku­rie ir nu­sta­to, kaip vie­ną ar ki­tą šu­nį pri­skir­ti vie­nai ar ki­tai šu­nų rū­šiai ir pa­va­di­ni­mui. To­dėl šio­je vie­to­je bū­tų va­do­vau­ja­ma­si tuo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už at­sa­ky­tus klausi­mas.

R. ŠATKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, lai­kas bai­gė­si. Prieš įsta­ty­mą kal­ba L. Bal­sys.
L. BALSYS (MSNG). Aš kal­bu už. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­lau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo. Nors ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas tik­rai yra to­bu­lin­ti­nas ir ge­rin­ti­nas, bet iš es­mės to­kio įsta­ty­mo reg­la­men­ta­vi­mo po­rei­kis tik­rai yra. Ne­ma­nau, kad čia la­bai tin­ka­ma vie­ta tiek daug juo­kau­ti apie šu­niš­ką gy­ve­ni­mą, nes tai yra vis dėl­to mū­sų glo­bo­ti­niai ir yra la­bai daug pro­ble­mų, su­si­ju­sių su tais pik­tais ir pa­vo­jin­gais šu­ni­mis. Pil­na re­por­ta­žų ir is­to­ri­jų, kaip tie šu­nys ir ką ap­kan­džio­jo. Vi­so­je Eu­ro­po­je, dau­ge­ly­je ša­lių, eg­zis­tuo­ja ga­na griež­tas reg­la­men­ta­vi­mas ir mik­ro­sche­mų po kai­liu­ku įsi­uvi­mas, tai pa­leng­vin­tų ir ap­skai­tą, ir su­ra­di­mą šei­mi­nin­kų, ir taip to­liau. Vi­sus tuos, ku­rie žiū­ri su di­de­liu hu­mo­ru, kvie­čiu ap­si­lan­ky­ti gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jo­se, gy­vū­nų glo­bos na­muo­se, jiems pa­au­ko­ki­te, pa­si­rin­ki­te šu­ne­lį, par­si­neš­ki­te na­mo ir su­pra­si­te, kad tai tik­rai yra pro­ble­ma. Kvie­čiu bal­suo­ti už, su ga­li­my­be ši­tą įsta­ty­mą pas­kui dar to­bu­lin­ti ir pa­pil­dy­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba R. Ši­ma­šius.

R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų yra to­kia te­ma, kur ga­li­ma daug pa­juo­kau­ti, ir tų juo­kų, tin­kan­čių į te­mą, yra. Bet pro­ble­ma yra pa­kan­ka­mai svar­bi, ir aš tik­rai ne­nu­ra­šy­čiau jos vie­na­reikš­miš­kai į juo­kus, nes yra ir ap­kan­džio­tų žmo­nių. Ki­ta ver­tus, yra šu­nų my­lė­to­jai ir taip pat šu­nys, ku­rių tei­ses rei­kia gerb­ti ir gin­ti. Ta­čiau vis dėl­to no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į la­bai pa­pras­tą da­ly­ką.

Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba šian­dien tu­ri tam tik­ras pa­rei­gas pa­gal įsta­ty­mą. Ne­gi, at­si­pra­šau, taip kvai­lai ga­li­ma žiū­rė­ti į da­bar­ti­nę įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, kad jei­gu kaž­koks ko­vi­nio šuns sa­vi­nin­kas iš­me­tė sa­vo šuns kil­mės do­ku­men­tus, jei­gu jis iš­me­tė kil­mės do­ku­men­tus, tai stai­ga mes ig­no­ruo­ja­me jo kil­mę ir stai­ga ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti jo veis­lės. Ar­ba jei­gu koks nors pit­bu­lis tru­pu­tį il­ges­nio plau­ko, gal dėl to, kad miš­rū­nas, tai jau ne, jis ne pit­bu­lis su kaž­ko­kiom prie­mai­šom, bet jis kaž­kas ki­tas. Aš at­si­pra­šau, bet man at­ro­do, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jo kvai­lu­mo ne­rei­kia tai­sy­ti kvai­lais įsta­ty­mais.
Mes baig­si­me ne­ži­nia kur, ne­ži­nia ku­rio­je vie­to­je. O dar rei­kė­tų pri­si­min­ti apie tai, kad ap­skri­tai gal­būt lai­kas įver­tin­ti, kaip tas pri­im­tas įsta­ty­mas vei­kia, ko­kios jo pa­sek­mės, ko­kios tei­gia­mos, nei­gia­mos pa­sek­mės, ir tik po to įver­ti­ni­mo žiū­rė­ti, ar tęs­ti ši­tą ga­lio­ji­mą da­bar­ti­nio įsta­ty­mo, ar kaž­ką keis­ti.

O dar no­riu pri­min­ti pa­bai­gai vie­ną ben­drą tai­syk­lę. Daug kas tur­būt va­ži­nė­ja­me po vi­sur ir ma­to­me, kad net­gi skir­tin­go­se ša­ly­se tos pa­čios veis­lės šu­nys bū­na ra­mes­ni ar­ba ag­re­sy­ves­ni, ir tai pri­me­na mums tai­syk­lę, kad ne šuo yra pik­tas ar­ba ne­pik­tas, bet jo sa­vi­nin­kas, šei­mi­nin­kas yra pik­tas ar­ba ne­pik­tas. Ir kai va­kar Fa­ce­bo­o­ke pa­ra­šiau apie tai, apie tą laiš­ką, kur Gy­vū­nų glo­bos drau­gi­ja at­siun­tė, tai la­bai taik­lus vie­nas ko­men­ta­ras bu­vo „Ge­riau šuo avi­ga­nis ne­gu drau­gas avi­gal­vis”. Ir iš tie­sų mums apie tas pro­ble­mas rei­kia kiek rim­čiau dis­ku­tuo­ti, ne vien apie tą pro­jek­tą. To­dėl aš agi­tuo­ju bal­suo­ti prieš. Ki­ta ver­tus, la­bai agi­tuo­siu bal­suo­ti, kad jis bū­tų grą­žin­tas to­bu­lin­ti, o ne at­mes­tas su­vi­sam. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo kai ku­rių strai­p­s­nių pa­kei­ti­mams.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­triukš­mau­ki­te, o bal­suo­ki­te.

Už bal­sa­vo - 49, prieš - 5, su­si­lai­kė 19. Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 2, 10 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis - Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas - Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­šū­kau­ki­te, yra tvar­ka, kaip pa­teik­ti siū­ly­mus, ka­dan­gi bai­gė­me ši­tą klau­si­mą.

Apie ką čia kalbame?

Va (Parengė - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vigilijus Jukna):

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1. straipsnis. 2 straipsnio 19 ir 24 dalių pakeitimas.

1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Kovinio šuns mišrūnas negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,24. Pavojingo šuns mišrūnas negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose pavojingų šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomonę dėl nenuoseklaus tam tikrų nuostatų teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) (toliau - Įstatymas), įvertinusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) teiktus siūlymus ministerijai dėl kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų teisinio reguliavimo bei įvertinusi Įstatymo atitinkamus straipsnius, parengė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas).

2. Parengto Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai

Įstatymo projekte siūloma pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, kad tokių šunų mišrūnams priskiriami šunys pagal turimus požymius, kurie aprašyti šunų veislių standartuose, patvirtintuose Tarptautinės kinologų organizacijos.

Taip pat Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį dėl gyvūnų jauniklių ženklinimo ir registravimo, siekiant teisės akto aiškumo.

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad būtų laikomasi žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai, esant būtinumui, ūkiniai gyvūnai žudomi jų laikymo vietoje.

3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų klausimų reglamentavimas

Įstatyme numatyta, kad kovinio šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo, o pavojingo šuns mišrūnas - negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo. Įstatyme numatytos kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokos iš esmės apibrėžia, kad šunys laikomi kovinių ar pavojingų šunų mišrūnais tuo atveju, jei tokie šunys neturi kilmę ir veislę patvirtinančių dokumentų. Todėl manytina, kad šiuo metu reglamentuota kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų nustatymo tvarka nėra išsami ir teisinga.

Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Įstatyme yra numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visus kates, šunis ir šeškus (gyvūnus augintinius) privaloma ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje, nepriklausomai nuo šių gyvūnų amžiaus.

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas žudomų gyvūnų teisinis reguliavimas. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šioje dalyje yra numatytos konkrečios rūšys gyvūnų, tačiau praktikoje būna atvejų, kai gali būti žudomi ir kiti ūkiniai gyvūnai jų laikymo vietose, todėl būtina numatyti, kad tokie gyvūnai taip pat būtų nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte siūloma pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas ir apibrėžti jas taip: „Kovinio šuns mišrūnas - šuo, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių”; ,,Pavojingo šuns mišrūnas - šuo, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose pavojingų šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.” Įstatyme siūlomos naujos sąvokos suformuluotos atsižvelgiant į tai, kad nustatant kovinio ar pavojingo šuns mišrūną būtų vadovaujamasi ir požymiais, nurodytais kompetentingos institucijos standartuose, būdingais individui. Toks kovinio ar pavojingo šuns mišrūno vertinimas bus pagrįstas ne tik formaliu kriterijumi - kilmės ir veislės patvirtinimo dokumento turėjimu ar neturėjimu, bet ir individualiu gyvūno vertinimu.

Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo, kad kačių, šunų ar šeškų jaunikliai prieš perduodant kitam savininkui būtų paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Įstatyme reglamentuota, kad perduodant kates, šunis ir šeškus kitam savininkui juos būtina paženklinti ir registruoti. Ši nuostata galioja bet kokio amžiaus gyvūnams; taip pat Įstatyme nėra apibrėžta, kas yra gyvūno jauniklis.

Atsižvelgiant į tai, kad gali būti žudomi ir kiti ūkiniai gyvūnai, o ne tik Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyti gyvūnai, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyti, kad tokie gyvūnai taip pat būtų nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. (???)

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą.

Priėmus Įstatymo projektą, priimti papildomų teisės aktų ar pakeisti galiojančių teisės aktų nereikės.

9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Įstatymo projektui įgyvendinti nebus reikalingi lydimieji teisės aktai.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projektų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įvertinti VMVT pasiūlymai.

14. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatoriai yra Žemės ūkio ministerija ir VMVT.

Projektą rengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento (direktorius R. Krasuckis, tel. 239 1130) Gyvulininkystės skyriaus (vedėjas V. Prusevičius, tel. 239 1149) vyr. specialistė K. Paliutienė, tel. 239 1152.

5. Reikšminiai šio Įstatymų projektų žodžiai ,,gyvūnų gerovė”, ,,gyvūnų apsauga”, ,,gyvūnas augintinis”.LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-01-07 Nr. XIIP-1409

Vilnius

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Kovinio šuns mišrūnas - šuo <…> kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose pavojingų šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių”, 1 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje) nurodoma, kad „Pavojingo šuns mišrūnas - šuo <…> kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose pavojingų šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių”. Keičiamo įstatymo normomis kovinių šunų mišrūnų bei pavojingų šunų mišrūnų savininkams nustatomos tam tikros pareigos bei apribojimai, kurių nepaisymas užtikrinamas teisinės atsakomybės taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinus projekto 1 straipsnyje numatytas nuostatas šių asmenų teises ir pareigas iš esmės lems ne įstatyme ar kitame teisės akte aiškiai suformuluotos teisės normos, išleistos kompetentingo teisėkūros subjekto, o su viešuoju valdymu nesusijusio subjekto - Tarptautinės kinologų organizacijos - veiksmai (nuomonė, sprendimai ir pan.), t.y. šių asmenų teisių suvaržymas, tam tikros prievolės bus sąlygotos viešojo administravimo, teisėkūros įgaliojimų neturinčio subjekto priimti dokumentai, nesantys Lietuvos Respublikos ar ES teisinės sistemos dalimi. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardijami Teisės aktų registro, kuriame, be kita ko, skelbiami teisė aktai, objektai, tačiau Tarptautinės kinologų organizacijos standartai neatitinka nei vienos iš čia įvardytų registro objektų kategorijų. Todėl neaišku ir tai, kokiu būdu asmenys turėtų su šiais standartais susipažinti, juos suprasti bei paisyti jų reikalavimų.

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Galioja tik paskelbti įstatymai”. Šioje Konstitucijos normoje įtvirtintas konstitucinis principas, jog teisė negali būti nevieša: kiekvienas subjektas, kuriam bus taikoma teisės norma, turi žinoti ir suprasti jos turinį, turėti galimybę viešame teisės aktų registre sužinoti apie jam aktualias teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai” atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui - ji aiškinama plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Konstatuota ir tai, kad konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - svarbi teisinio tikrumo prielaida (2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai). Atitinkančiais Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taigi galiojančiais, gali būti pripažinti tik tokie teisės aktai, kurie buvo paskelbti paisant inter alia Konstitucijoje įtvirtintų teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimų. Priešingu atveju teisės aktų subjektai nebūtų tikri, kad paskelbtas teisės aktas ir yra būtent tas teisės aktas, kurį išleido kompetentingas teisėkūros subjektas (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Todėl manytina, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus konstitucinės doktrinos postulatus, projekto 1 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmenų teisės ir pareigos turėtų būti grindžiamos reikalavimais, kylančiais ne iš kompetentingo teisėkūros subjekto priimtų, viešai ir oficialiai paskelbtų teisės aktų, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse) siūlomą teisinį reguliavimą, lieka neaišku, ar šuo, nebuvęs iki tol laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu, juo netaptų įsigaliojus siūlomam naujam teisinam reguliavimui. Tai neatitiktų su konstituciniu teisinės valstybės principu susijusio lex retro non agit (teisės aktai neturi grįžtamosios galios) principo, kuris ne kartą nagrinėtas konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 11 d., 2001 m. lapkričio 29 d., 2005 m. gruodžio 12 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas taip, kad nebeliktų šio neatitikimo ar jo galimybės.

3. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse) kovinio šuns mišrūnas ir pavojingo šuns mišrūnas apibūdinamas kaip šuo, kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose standartuose nurodytų būdingų požymių. Nėra aišku, kiek tokių požymių šuo turi turėti (2, 3 ar daugiau), idant būtų laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu. Taip pat neaišku, koks kompetentingas subjektas vertintų, ar konkretus šuo turi nežinomą skaičių atitinkamos veislės požymių. Aiškaus ir vienareikšmiško teisinio reguliavimo nebuvimas galėtų lemti labai skirtingą siūlomo teisinio reguliavimo praktinį realizavimą, kas neatitiktų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principų. Galimi argumentai, jog kylančias problemas galėtų išspręsti teismų praktika, nepriimtini, nes teisinis reguliavimas, kuriuo programuojami teisminiai ginčai, yra ydingas ir netinkamas.

4. Neaišku, koks subjektas projekte įvardijamas kaip Tarptautinė kinologų organizacija - Tarptautinė kinologų federacija (Federation Cynologique Internationale - FCI) ar kokia nors kita organizacija. Tai taip pat gali lemti neaiškumą, kurios iš egzistuojančių organizacijų standartais turėtų vadovautis projekto 1 straipsnio nuostatas įgyvendinantys asmenys - šunų savininkai bei teisinę atsakomybę taikantys subjektai.

5. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „4 dalies 4 punkte” reikėtų įrašyti formuluotę „4 dalyje”.

6. Seime yra įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4, 5, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (Reg.Nr.XIIP-784), kuriuo siūloma keisti tą patį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnį, kaip ir šiuo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”.

7. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIP-1409

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

(…)

Galiojančiame teisiniame reguliavime yra pavyzdžių, kuomet įstatymuose, apibrėžiant specifinės srities sąvokas, yra naudojamos blanketinės nuorodos į tarptautinių organizacijų priimtus dokumentus, pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto įstatyme pateikta sąvokos „dopingas” apibrėžtis, nukreipianti į tarptautinės antidopingo organizacijos tvirtinamą dopingo ir jo metodų sąrašą, ir kt.
(…)
3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei atsižvelgdamas į Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose pateikiami „kovinio šuns mišrūno” ir „pavojingo šuns mišrūno” sąvokų apibrėžimai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už”.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

Ir dar besidomintiems plačiau: dokumentas

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »