BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kova su gamtos šauksmu

Kalytės rujoja maždaug kas pusmetį (išskyrus kai kuriuos vilkų ir šunų mišrūnus ar tokių veislių kaip čekoslovakų vilkšuniai atstovus, kurių kalės dažnai rujoja kartą metuose). Tuo metu gamtos šauksmas būna labai stiprus - šeimininkams pasivaikščiojimo metu tenka vaikyti įkyrius gerbėjus, o anksčiau buvusi paklusni augintinė stengiasi pasprukti ir skubiai susirasti „jaunikį“. Bandymas išvengti nepageidaujamo vaikingumo šeimininkui sukelia didelį stresą, tačiau galima pasirūpinti tinkama „apsauga“ ir nervintis teks mažiau.

Kas yra toji ruja?

Kalės lytiškai subręsta 6 – 18 mėn. amžiaus, mažų veislių greičiau, didelių - vėliau. Ruja gali trukti 5 – 21 dieną. Rujos etapai yra keli:

Priešrujo (proestrus) metu pabrinksta patelių lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros, kalytės dažnai laižosi „tą vietą“, kartais dažniau šlapinasi, aplink jas pradeda sukiotis „jaunikiai“. Išskyrų kiekis gali būti gana įvairus, kai kurios kalytės praktiškai viską susilaižo, kitoms šiuo metu geriau mūvėti specialias kelnaites. Vienos tampa agresyvesnės, kitos – neklusnios ar susijaudinusios. Priešrujis trunka apie 9 dienas (kartais 2-25 d.). Šiomis dienomis kalytė dar nevaisinga.

Tikroji ruja (oestrus) reiškia, kad kalė pasiruošusi kergtis. Paprastai šis etapas trunka 5 – 9 d. (kartais 1 – 20 d.). Išskyros tampa bespalvėmis ar rausvomis. Kalytė prisileidžia patinus, jiems prisiartinus (ar padėjus ranką ant strėnų) stovi ramiai, uodegą suka šonan. Augintinė gali bandyti pabėgti nuo šeimininko. Šiame etape šunys gali būti itin išradingi, tad geriau kalytę itin atidžiai prižiūrėkite.

Porujis (diestrus) prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, prarandamas patinų susidomėjimas, kalytės jau negalima apvaisinti. Trunka 30 – 60 dienų.

Tarprujis (anestrus) – galutinis rujos etapas, jo metu augintinė būna „normali“. Trunka 7 – 10 mėn. Jam pasibaigus, rujos ciklas kartosis iš naujo.

Apsaugos priemonės:

Augintinę laikykite uždarytą. Rujos metu pasistenkite, kad ji neturėtų galimybės pasprukti - jei kieme laikoma kalytė kartas nuo karto geba išsprūsti ir palakstyti gatvėje, rujos metu ji tikrai pasistengs tai padaryti. Jei „mergina“ gyvena aptvertame kieme ar voljere, nepasitikėkite tvora. Faktas, kad Jūsų kalytė negali iššokti laukan, dar nereiškia, kad joks „princas“ nesugebės prasibrauti vidun. Kai kurių atkaklių „donžuanų“ niekas nesulaikys.

Jei namie auginate skirtingų lyčių šunis, rujos metu teks juos atskirti, arba galite viskam pasiruošti iš anksto ir bent vieną iš jų kastruoti.

Rujos slopinimui kartais naudojami hormoniniai preparatai, dažniausiai sukurti progestinų (hormonų, naudojamų kaip kontraceptikai) pagrindu. Prieš duodami jų savo numylėtinei būtinai pasitarkite su veterinarijos gydytoju, įvertinkite visus „už“ ir „prieš“ (juk jie gali padidinti gimdos uždegimų ar onkologinių ligų tikimybę). Tokių preparatų negalima skirti sergant gimdos, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, esant pieno liaukų augliams.

Rujos metu augintinei galima duoti chlorofilo tablečių - jos neutralizuoja kalės kvapą rujos metu (taip pat ir šiaip nemalonų kvapą). Tik pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, kuris nurodys tikslią dozę.

Kai kurie savininkai sritį apie pauodegį patepa mentoliu – tai gali slopinti rujos kvapą. Yra ir specialių komercinių preparatų, slopinančių kalės rujos kvapą.

Skirkite augintinei daugiau laiko, rujos metu jokiu būdu nepaleiskite jos lauke be pavadėlio. Gal įprastomis sąlygomis tai labai klusni ir protinga kalytė, tačiau hormonams susukus galvelę, ji gali neklausyti jūsų šūkavimų. Patinėlis, pajutęs veistis pasiruošusią kalę, taip pat gali tapti nekontroliuojamas, kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų Jums. Beje, patinas rujojančią kalę gali užuosti poros kilometrų atstumu.

Kaip kalyčių apsaugos priemonė vis labiau populiarėja specialios kelnaitės, į kurias dedami įklotai, taip pat specialūs vienkartiniai vystyklai. Šios priemonės apsaugos ir Jūsų baldus bei grindis nuo dėmių – tai itin aktualu auginantiems tas kalytes, kurios, kurios prasčiau pasirūpina savo higiena. Svarbu, kad toji „apsauga“ būtų patogi, pritaikyta augintinės dydžiui, gerai sugertų skysčius. Tiesa, palaidos lakstyti su kelnaitėmis augintinės vis viena geriau neišleiskit – kai kurie patinai per daug nesismulkina ir tuos „skaistybės diržus“ lengvai nudrasko.

Jei gyvūno nesiruošiate veisti, labai gera išeitis - chirurginė intervencija. Operacija nesudėtinga, jos metu patelėms pašalinamos gimda ir kiaušidės, patinams – sėklidės. Kai kurie šaltiniai pataria kalę kastruoti iki pirmosios rujos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad moteriški hormonai turi įtakos organizmo formoms ir iškastravus iki pirmosios rujos (subrendimo) kalytę gali likti vaikiška paauglė, ilgakojė manekenė. Dėl to kai kurie veterinarai siūlo kalę kastruoti tuoj po pirmosios rujos, kai kalė truputį pastambėja, paapvalėja, įgauna „suaugusios moteriškės“ formas.

Jei planuojate kalytę poruoti, atsiminkite, kad kergimas nėra skirtas tam, kad suteiktų Jums kuo daugiau džiaugsmo ar malonumo. Norint veisti savo augintinį, būtina jam atlikti sveikatos tyrimus (bent jau privalomus), dalyvauti parodose ir gauti tinkamus įvertinimus. Jei tikite, kad poravimasis šunims yra labai malonus procesas, žinokite: šunys ne žmonės, veistis jie veržiasi vedami instinktų, o malonumo nejaučia. Vaikingumas yra sunkus išbandymas tiek kalytei, tiek jos šeimininkui, o kai kuriais atvejais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net gaišimu.

Rodyk draugams