BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Per prastas

Žiūri beveik su pasišlykštėjimu – per prastas, jo negražus kailis, nušiuręs kažkoks, žvilgsnis nelinksmas, fui, dar dvokia, uodega pabrukta, ausys rodos į pakaušį sulįs – nea, tikrai per prastas. Kažkada gal ir buvo kitoks, žavus net, dėliojo negrabiai kojytes, žiūrėjo vaikiškai melsvom akim, tampė kojines, atbėgdavo tavęs pasitikti, laižydavo veidą ir kvepėjo šunyčiu, tada dar buvo ne per prastas, tu dėjai į jį viltis, vizijose matei reksus ir leses ir svajojai apie tikrą televizinę draugystę… po to jis pradėjo stypti, tįsti, ilgėjo jo snukis, kojos, staiga tapo pernelyg energingas, pernelyg didelis, pernelyg nevaldomas, negražus, nenaudingas, nepriimtinas – jis pradėjo darytis niekam tikęs, kvailas, nemokša. Jis per daug lojo kai nereikia ir tylėjo kai turėjo loti, jis purvinomis letenomis glostė tavo naujas kelnes, jis sugraužė tavo distancinį ir nuplėšė tapetus, jis reikalavo, kad keltum ryte ir vestum jį laukan, jis per daug bėgiojo, per daug džiaugėsi, paspruko maudomas, neklausė, norėjo žaisti kai žiūri TV ir viduriavo nuo to kotleto. Kiekvieną rytą kai išeidavai, jis tyliai laukdavo, stovėdavo prie durų ir verkdavo, kadangi jis šuo, jo liūdesys kiek kitoks – skausmą jis išreikšdavo grauždamas tavimi kvepiančius batus, tau grįžus jis per daug džiaugdavosi ir šokinėdavo… jis neklausė, jis buvo vėpla, jis buvo negražus, jis buvo niekam tikęs. Jis buvo per prastas. Jo vieta – ne tavo namuose. Jo vieta – miške prie medžio, greitkelio pakraštyje, gatvėje prie konteinerio, globos namuose prisispaudus prie sienos, jo vieta bet kur, tik ne tavo namuose…
Gaila tik, kad tu niekada nesupratai, jog pats buvai jam per prastas.

Rodyk draugams

« Ankstesnis puslapisNaujesnis puslapis »