BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kas gyvena Grįžulo Ratuose

Kiaurus metus matome tą daiktą, vis keičiantį savo pozą, bet ne formą. Tai žinomiausias žvaigždynas mūsų danguje. Tai – Didieji Grįžulo Ratai. Kiaurus metus virš galvos, o apie juos dauguma ničnieko nežino. Jau kad taip atsitiko, reikėtų ištaisyti šią skaudžią klaidą.

Didieji Grįžulo Ratai (Ursa Major, sutrumpintai UMa) – trečias pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Mes jį matome ištisus metus. Lietuviai šitą žvaigždyną vadina ir Grigo Ratais, Perkūno Ratais, Kaušu, Vežimu, Samčiu, graikai – Didžiąją Loke, romėnai – Septyniais Jaučiais, indai – Septyniais Išminčiais, britai – Plūgu, Arimu, Čarlzo Vežimu, vokiečiai – Prasčiokų Vežimu.

Didieji Grįžulo Ratai buvo vienas iš 48 žvaigždynų, kuriuos antrame šimtmetyje „sutvarkė“ Ptolemėjus. Juos mini Homeras, Šekspyras, šį žvaigždyną galima sutikti suomių epinėje poemoje Kalevala ir Vincento van Gogho kūryboje.

Šį žvaigždyną daugelis tautų vadino lokiu. Pasak graikų mitų, Dzeusas labai susižavėjo nimfa Kalista, tad jo žmona Hera iš piktumo ją pavertė loke. Vėliau Kalista lokio kailyje susitiko su savo sūnumi Arku, kurs jos vos nenušovė – bet viską spėjo užmatyt Dzeusas ir jį taip pat pavertė lokiu.

Kai kuriose indėnų tautose Didieji Grįžulo Ratai simbolizuoja lokį besivejančius medžiotojus (pirmasis neša lanką ir strėlę, antrasis ant savo peties puodą („puodas“ – tai Alkoras), trečias tempia malkų krūvą, kd galėtų užkurti laužą). Kai lokys nušaunamas, jo kraujas nudažo medžių lapus.

Didieji Grįžulo Ratai yra pavaizduoti Aliaskos valstijos vėliavoje.

Didžiųjų Grįžulo Ratų koordinatės 10.67h 00m 00s, +55.38° 00′ 00″. Šiuo metu jų ribose žinomos 9 žvaigždės, kurios turi planetas. Artimiausia mums žvaigždė šiame žvaigždyne yra Lailande 21185 (už 8,29 šm). Šioje srityje galima pamatyti meteorų lietus - Alpha Ursa Majoridus ir Leonidus-Ursidus. Ursa Majoridai „tūsinasi“ nuo rugpjūčio 9 iki 30 d., maksimumas – rugpjūčio 13 – 14 dienomis (4 meteorai per valandą), Leonidai-Ursidai reiškiasi kovo – balandžio mėn. Žvaigždyne yra apie 50 galaktikų, kurias galima stebėti mėgėjišku teleskopu, kelios jų puikiai matomos ir gana populiarios. Garsus ir šiame žvaigždyne esantis Pelėdos ūkas. Apie žvaigždę 47 UMa skrieja dvi patvirtintos planetos, viena 2,54, kita – 0,76 Jupiterio masės. Įdomus objektas yra M40, dviguba žvaigždė.

Didžiųjų grįžulo ratų plotas – 1280 kv. laipsnių. Matomas tarp 90 ir -30 laipsnių platumų.

Jei gyvenate Šiaurės pusrutulyje, Grįžulo ratus galite panaudoti svarbiausiom žvaigždėm rasti. Štai piešdami įsivaizduojamą liniją iš Merako į Dubhę ir pratęsę ją 5 kartus, pataikysite į Šiaurinę. Tęsdami įsivaizduojamą liniją samčio rankenos kryptimi, pataikysite į Jaučiaganio Artūrą. Eidami dar toliau, pataikysit į Spiką (Azimech, Alaraph) Mergelės žvaigždyne. Jei eisite pagal Megrezą ir Fekdą žemyn, pasieksite Regulą, ryškiausią žvaigždę Liūte.

Didžiųjų grįžulo ratų žvaigždės:

Dubchė, α UMa

Koordinatės: 11h 03m 43.7s, +61° 45′ 03″. Ryškis - 1.79 (1.87; 4.81; 7.12), absoliutinis ryškis - −1.09; 1.83; 4.22. Ekscentricitetas 0.4. Posvyris 152 laipsniai. Masė – 4 saulės masės. Spindulys lygus 30 saulės spindulių. Temperatūra 4,500 K. Sukasi 17 km/s greičiu.

Nors pažymėta kaip alfa, tai antra pagal ryškumą Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždė. Nuo mūsų ją skiria 124 šm. Tai – K0 III spektrinės klasės tipiška raudonoji milžinė. Tuo pačiu ji turi dar dvi palydoves – aplink ją 23 av atstumu skrieja kompanionė Dubhe B (F0 V spektrinė klasė), už 8000 av – Dubhe C (F8 U-B). Kadangi žvaigždės juda, maždaug 5100 m. per. Kr. Alfa UMa buvo mūsų padangės Šiaurinė žvaigždė, tokia dar kartą taps 20 500 metais (Po 50 000 metų UMa nebeegzistuos – dėl žvaigždžių judėjimo jis „išsiklaipys“).

Merakas, β UMa, 48 UMa, HR 4295, HD 95418, BD+57 1302, FK5 416, SAO 27876, GC 15145

Koordinatės: 11h 01m 50.5s, +56° 22′ 57″. Nuo mūsų nutolęs 79 šm (24,3 parsekai). Regimasis ryškis – 2,34, absoliutinis – 0,41. tai – A1V spektrinės klasės žvaigždė. Kiek didesnis ir truputėlį karštesnis negu mūsų saulė. Masė – 3 saulės masės, spindulys kaip 2 saulių. Temperatūra – 9800 K. aplink jį nebuvo rasta jokių planetų, tačiau dulkuų buvimas rodo, kad tkių kūnų egzistavimas arba formavimosi procesas galimas.

Megrezas, δ UMa, Megrez, 69 UMa, HR 4660, HD 106591, BD+57 1363, FK5 456, HIP 59774, SAO 28315, GC 16736, CCDM 12155+5702

A3V spektrinės klasės melsvai balta žvaigždė. Koordinatės: 12h 15m 25.6s, 57° 01′ 57″. Regimasis ryškis 3,32. Atstumas iki mūsų – 81,4 šm (25 parsekai). Turi du neryškius „draugus“ – 11 ryškio δ UMa B ir 10 ryškio δ UMa C.

Mizaras, ζ UMa, 79 UMa, HD 116656, GCTP 3062.00, SAO 28737, FK5 497, GC 18133

Koordinatės 13h 23m 55.5s, +54° 55′ 31″. Matomasis ryškis 2,23, absoliutinis – 0,33. nuo mūsų nutolęs 78 šm (24 parsekai). Spektrinė klasė – A1 V.

Turi palydovą – A5V spektrinės klasės žvaigždę Alkorą. Alkoro koordinatės 13h 25m 13.5s, +54° 59′ 17″. Jo regimasis ryškis 3,99, absoliutinis – 2,01. Nuo mūsų jį skiria 81,2 šm arba 24,9 parsekai. Kartais Mizaras ir Alkoras vadinami arkliu ir raiteliu (o indėnai čia mato žmogų, nešantį puodą). Alkorą būtų lengva pamatyti ir plika akimi, bet kadangi jis arti Mizaro, tai tampa sudėtingesniu uždaviniu. Anksčiau šias žvaigždes naudodavo akylumui nustatyti. Arabų raštai sako, kad tik aštriausią regėjimą turintis žmogus gali pamatyti Mizaro kompanioną, tačiau seras P. Motore manė, kad jie omenyje turi dar kitą žvaigždę. Japonų mitologijoje Alkoras pranašaudavo mirtį – jei žmogus pamatydavo, kad jis ryškiai sužibo, gana greit mirdavo. Mizarą ir Alkorą skiria 3 šm, manoma, kad jų žvaigždžių sistema ne fizinė, o optinė.

Alkoras

Alkoras

Kita Mizaro sistemos komponentė, nuo pagrindinės žvaigždės nutolusi 380 šm – Mizar B – yra 4 ryškumo ir priklauso A7 spektrinei klasei. Per tūkstančius metų Mizar A (taip pat dvinarė sistema) ir Mizar B apskrieja vienas kitą.

Benetnašas, Alkaidas, Elkeid, 85 UMa, δ UMa, HD 120315, SAO 44752, FK5 509, GC 18643

Koordinatės: 13h 47m 32.4s, +49° 18′ 48″. 35-toji pagal ryškumą žvaigždė mūsų danguje ir trečioji UMa žvaigždyne. Regimasis ryškis 1,85, absoliutinis - -0,60. Jauna melsvai balta žvaigždė, kurios spektrinė klasė – B3 V. nuomūsų nutolęs apie 101 šm (30,9 parsekų). Masė – 6 saulės masės, spindulys – 1,8 saulės spindulio. Viena iš karštesnių žvaigždžių, kurios matomos plika akimi (temperatūra 22 000 K). Jei Alkaidas būtų mūsų Saulės vietoje, mes, kad neišmirtume, su visa Žeme turėtume „atsitraukti“ 25 kartus toliau, negu esame dabar – kažkur į Neptūno vietą.

Aliotas, ε UMa, Alioth, Allioth, Aliath, 77 Ursae Majoris, HR 4905, BD +56°1627, HD 112185, GCTP 2964.00, SAO 28553, FK5 483, CCDM 12540+5558, HIP 62956

A0pCr klasės žvaigždė. Senovėje neretai būdavo naudojama navigacijoj tarp jūrininkų, tad laikoma viena iš 57 navigacinių žvaigždžių. Koordinatės: 12h 54m 01.6s, 55° 57′ 35.4″. 31-ma pagal ryškumą msų dangaus žvaigždė. Regimasis ryškis – 1,76, absoliutinis -0,22. Nuo saulės nutolęs 81 šm (24,8 parseko). Masė – apie 3 saulės masės. Temperatūra 9400 K. Pasižymi kas 5,1 dienos svyruojančiomis spektrinėmis linijomis. Manoma, kad tai gali lemti galimas subžvaigždinis maždaug 14,7 Jupiterio masių objektas, nuo Alioto nutolęs per 0,055 av.

Fekda, γ Ursae Majoris, Phad, Phecda, Phekda, Phegda, Phekha, Phacd, Fekda, 64 Ursae Majoris, HR 4554, HD 103287, BD+54 1475, FK5 447, HIP 58001, SAO 28179, GC 16268

2,41 ryškio A0Ve spektrinės klasės žvaigždė. Absoliutinis ryškis – 0,36. Koordinatės 11h 53m 49.8s, 53° 41′ 41″. Masė – 2,7 saulės masės, temperatūra 9500 K.

W UMa, HD 83950, SAO 27364, ADS 7494, CCDM 09438+5557, HIP 47727

Dvinarė kintamoji žvaigždė. Koordinatės - 9h 43m 45.5s, 55° 57′ 09″. Nuo mūsų nutolusi 162 šm (50 parsekų). Regimasis ryškis 7.75-8.48 (kinta kas 8 valandas). Abiejų komponentų sprektinė klasė – F8Vp. Masė 0.99 ir 0.62 saulės masės, spindulys 1.14 ir 0.83 saulės spindulio.

47 UMa

47 UMa b skreija apie 47 UMa

47 UMa b skreija apie 47 UMa

G1V spektrinės kalsės žvaigždė, mūsų Saulės dvynė. Koordinatės 10h 59m 28.0s, 40° 25′ 49″. Regimasis ryškis – 5,03, absoliutinis – 4,29. Nuo mūsų nutolusi 45,9 šm (14,1 parseko). Masė – 1,08 saulės masės, temperatūra 5882 K. Amžius apie 6 000 mln. m., nors evoliuciniai modeliai siūlo ir 8 700 mln. m. Už mūsų saulę truputį metalingesnė (apie 110 proc. geležies) ir truputį karštesnė. Be to, jos ryškesnis absoliutinis spindulys.

Aplink žvaigždę skrieja planetos. Pvz., planeta 47 UMa b (10h 59m 28.0s, 40° 25′ 49″) 2,62 karto masyvesnė už Jupiterį ir apie savo žvaigždę apskrieja per 1095 dienas. 47 UMa c atrasta 2002 m, žvaigždę apskrieja per 2 594 dienas. Yra tikimybė, kad vidinė sistemos dalis tinkama gyvybei, panašiai į žemiškąją. Bet kokios žmės tipo planetos, esančios gyvybei tinkamoje zonoje, bus mažos ir sausos.

M40, arba Winnecke 4, WNC 4, BD+56 1372, HD 238107 + HD 238108, SAO 28353 + SAO 28355, CCDM 12223+5805

Dviguba žvaigždė. Regimasis ryškis – 8,4. Atrasta Ch. Messier 1764 m. spalio 24 d. Vyrukas ieškojo ūko virš Didžiųjų Grįžulo Ratų „uodegos“, apie kurio buvimą toje vietoje XVII a. klaidingai pranešė J. Hevelius. Messier nematė jokios miglos, tačiau aptiko dvi panašaus ryškumo (apie 9) žvaigždes. Manoma, kad Hevelius galėjo žvaigždutes supainioti su ūku. M40 sudaro du komponentai, kurių ryškiai 9.0 ir 9.3, juos skiria 49`. Pagrindinė žvaigždė maždaug Saulės spindesio, G0 spektrinės klasės, kita – F8. B. Skiff teigia, kad jų spektrinės klasės K0III ir G0V. Šios žvaigždės – optinės dvinarės, jų nesieja fiziniai ryšiai.

Kiti Didžiųjų Grįžulo Ratų objektai:

M81 arba Bode galaktika, NGC 3031, UGC 5318, PGC 28630

Spiralinė galaktika, viena šviesiausių galaktikų, matomų mūsų danguje ir viena arčiausių Vietinei galaktikų grupei (joje yra ir mūsų Paukščių Tako galaktika). Ją su paprasta astronomine įranga (žiūronais ar nedideliu teleskopu) gali aptikti bet kuris mėgėjas. B. skiff teigia, kad nepaprastai geromis matomumo sąlygomis ją galima pamatyti ir plika akimi (na bent jau žinomi 4 -7 stebėtojai, kuriems tai pavyko). Kad būtų galima galaktikoje atskirti struktūras, reikia mažiausiai 8 colių (20 cm) skersmens teleskopo.

M81 priklauso M81 Galaktikų grupei, joje aptiktos 34 galaktikos, M81 jų tarpe didžiausia. M81 yra maždaug 10 ° į šiaurės vakarus nuo α UMa (Dubchės). Tikslios koordinatės - 09h 55m 33.2s, +69° 03′ 55″.

1993 m. kovo 28 d. čia buvo sužibusi antra pagal ryškumą šių laikų supernova - II šviesio klasės (šviesi milžinė) SN 1993J, vėliau pavirtusi Ib tipo (mažiau šviesi supermilžinė) supernova. Manoma, kad ji priklauso pereinamajai klasei tarp II ir Ib tipų, nors kai kas galvoja, kad iš tiesų sprogimų metu susiformavo Ib – Ic tipo supernova, kurioj vykstantys procesai priminė II tipo milžinių „elgseną“. Supernovą pastebėjo F. G. Diaz, astronomas mėgėjas ir Ispanijos. Supernovos ryškumas maksimume buvo 10.5.

M81 ir M82

M81 ir M82

Atstumas iki M81 – 11,7-11,8 mln. šm (pasak astronmų, dirbančių su Hubble teleskopu – apie 11 mln. šm arba 3,4 – 3,6 megaparsekai (Mpc), ankstesniais skaičiavimais atstumas svyravo nuo 4,5 iki 8 mln. šm). Šią galaktiką sudaro branduolys, spiralinės vijos ir plačiai išsidraikiusios kosminių dulkių gijos. Viena tamsi dulkių gysla, skirtingai nuo visų kitų, kerta diską apačioje, į dešinę nuo galaktikos centro. „Paklydusi“ juosta galbūt atsirado tada, kai pro šalį praskrido mažesnioji M81 kaimynė – galaktika M82. Paskutinį milijardą metų šios dvi galaktikos „kaunasi“ gravitaciniame mūšyje. Spėjama, kad per paskutinį suartėjimą (prieš daug mln. metų) M82 gravitacija sukėlė tankio bangas, nuvilnijusias per M81 ir sutirštinusias galaktikos spiralines vijos. Savo ruožtu masyvesnioji M81 paliko M82 galaktikoje audringus žvaigždėdaros regionus ir nuolat besigrumiančius dujų debesis, kurių energija tokia didžiulė, kad galaktika šviečia rentgeno spinduliais. Šiuo metu galaktikų centrai vienas nuo kito nutolę per 150 000 šm. Po kelių milijardų metų iš šių milžinių liks tik viena galaktika (arba po poros milijonų dešimtmečių M82 „išsikvėps“).

Be M82, M81 gravitaciškai sąveikauja ir su NGC 3077 (galaktika, mažiausias M81 Galaktikų grupės narys).

M81 pasižymi stirpia ultravioletine emisija. Tai dėl aktyvių žvaigždėdaros procesų, supernovų sprogimų ir pan. Vėsiausia – galaktikos branduolyje, kur dauguma žvaigždžių jau vyresnio amžiaus. Galaktikos branduolyje slepiasi supermasyvi juodoji skylė.

M81 UV spinduliuose

M81 UV spinduliuose

M81 ryškumas – 6,9 (kitur rašoma, kad 7.89 ar 8,5). Atrado ją J. E. Bode 1774 m. gruodžio 31 d., tada galaktiką jis apibūdino kaip miglotą lopą. M81 jis aptiko drauge su M82, kurią apibūdino kaip apskritą ir turinčią tankų branduolį. 1779 m. rugpjūtį nepriklausomai nuo Bode galaktikas atrado P. Méchain, 1772 – 1778 m. – J.G. Koehler. 1781 metų vasario 1 d. Ch. Messier išmatavo galaktikų padėtį ir 1779 m. rugpjūtį įtraukė jas į savo katalogą.

M82, Cigaro galaktika, NGC 3034, UGC 5322, Arp 337, PGC 28655

Netaisyklinga galaktika, vienoj vietoj aptikau, kad tai – skersinė spiralinė galaktika (susideda iš storos branduolio atžvilgiu simetriškos skersės, einančios per galaktikos centrą iki jos galų).

Ryškiausia iš galaktikų, šviečiančių infraraudonojoje šviesoj. Ją galima pamatyti pro nedielį teleskopą. Regimasis ryškis – 9.5. Nutolusi nuo mūsų per 12 mln. šm. Tikslios koordinatės - 09h 55m 52.2s, +69° 40′ 47″.

Tolyn nuo šios galaktikos milžiniškas galaktinis vėjas, susidarantis dėl gausaus masyvių žvaigždžių formavimosi ir supernovų sprogimų, pučia dujas.

2004 metais galaktikoje aptikta 17.0 ryškio II tipo supernova (atradimo metu buvo 16.0 ryškio) 2004am, galima supernova – ir 2009 m. balandžio 17 d. aptikta 2008iz (manoma, kad tais metais sužibo 2 supenovos – minėtoji kovo mėnesį ir kita galima birželį).

Manoma, kad sąveikos su kaimynine galaktika M81 paskatinta, aktyvi žvaigždėdara galaktikoje M82 išpūtė neaprėpiamus dulkių ir sudėtingų anglies molekulių junginių, vadinamų policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH) debesis, nusidriekusius beveik per 20 tūkstančių šviesmečių į viršų ir į apačią nuo galaktikos plokštumos. Atrodo, jos branduolys nukentėjo po gana neseno (kosminiais skaičiais) susidūrimo su M81.

Ši galaktika yra ir radijo bangų šaltinis (pirmą kartą tai pastebėjo H. Brown 1953 metais, radijo šaltinis kataloguotas kaip 3C 231). Joje matomi milžiniški vandenilio dujų srautai (čiurkšlės statmenos galaktikos plokštumai), kurių judėjimo greitis siekia 1000 km/s. Stebima intensyvi emisija radiodiapazone.

M 97, Pelėdos ūkas, NGC 3587

Planetiškasis ūkas. Koordinatės: 11h 14.8m 00s, +55° 01′ 00″. Nuotolis nuo Saulės pagal skirtingus šaltinius irgi labai skiriasi 2600 – 4200, iki 12000 šm.

Ryškumas – 9.9. Suminis spindesys ~12 ryškio, kampinis skersmuo 3.5′. struktūros, panašios į pelėdos akis, matomos pro didesnį kaip 200 mm teleskopą.

Vienas sudėtingesnių planetinių ūkų. Jo masė – 0,15 Saulės masės. Ūko centre yra 14-ojo (kai kur rašoma, kad 16) ryškio karšta subnykštukė, kurios masė – 0,7 saulės masės. Dinaminis ūko amžius – 6000 metų.

Atrastas 1781 m. vasario 16 d. atradėjas – P. Méchain. Pelėdos ūku pavadintas 1848 m.

M101, NGC 5457, Vėjo Malūnėlio galaktika, UGC 8981, PGC 50063

Sūkurio spiralinė galaktika. Regimasis ryškis – 8.3 (kai kur rašo, kad 7.9). Tikslios koordinatės - 14h 03m 12.6s, +54° 20′ 57″. Mažesniais teleskopais matoma tik centrinė šios galaktikos sritis, spiralės kaip migloti lopai matomos teleskopais nuo 10 mm.

Atstumas iki M101 – 27 mln. šm. Beveik du kartus didesnė už mūsų Paukščių Taką, jos skersmuo – 170 tūkst. šm. Disko masė – 100 mlrd. Saulės masių, branduolio – 3 mlrd. Saulės masių. Ryškiausias narys M101 galaktikų grupėje (žinomos mažiausiai 9 ją sudarančios galaktikos).

M101 lydi 5 žinomos galaktikos: NGC 5204, NGC 5474, NGC 5477, NGC 5585, ir Holmberg IV. Manoma, kad M101 kažkada susidūrė su kita galaktika, taip pat iškraipė galaktiką NGC 5474.

Atrasta 1781 m. kovo 27 d. P. Méchain. Vienas paskutiniųjų pažymėtų objektų Messier kataloge.

M108, NGC 3556

Spiralinė galaktika, esanti netoli Didžiųjų Grįžulo Ratų Merako (beta UMa), viename lauke su Pelėdos ūku M97. Tikslios koordinatės - 11h 11m 31.0s, +55° 40′ 27″. Regimasis ryškis 11 (kitais duomenimis – 10.0 ar net 9.4). atstumas iki mūsų – 45 mln. šm. Ganėtinai lengvai randama mėgėjų. Net su mažais prietaisais galima pamatyti nemažai šios galaktikos detalių.

Neturi jokio ryškaus branduolio. 1969 m. sausio 23 dieną čia sprodo II tipo supernova, pasiekusi 13.9 ryškį.

Atrasta P. Méchain 1781 – 1782 m. Kadangi atradimas nebuvo publikuotas, objektą dar kartą 1789 m. balandį atrado W. Herschel ir katalogavo kaip H V.46.

M109, NGC 3992, MCG +09-20-044, PGC 037617, IRAS 11549+5339, UGC 6937

Spiralinė galaktika, esanti netoli į pietryčius nuo Didžiųjų Grįžulo Ratų Fedos (γ UMa). Tikslios koordinatės - 11h 57m 36s, +53° 22′ 28″. Nuotolis iki šios galaktikos yra 46,32 mln. šm. Regimasis ryškis – 10,6 (kitais duomenimis – 9.8, 9.5 – 9.6).Vizualiai galima pamatyti tik ryškią centrinę sritį, mažesniuose teleskopuose ši galaktika atrodo kaip kriaušės formos darinys. Jos centrinė dalis juda 1121 km.s greičiu.

1956 m. kovo 17 d. galaktikoje sužibo I tipo supernova 1956 A, kurios ryškumas buvo 12.8 (pagal kitus šaltinius – 12.3). M109 lydi trys galaktikos - UGC 6923, UGC 6940 ir UGC 6969, gali būti, kad jų yra ir daugiau. Tai ryškiausia galaktika M109 galaktikų grupėje (joje aptikta daugiau kaip 50 galaktikų).

Atradėjai – P. Méchain (1781 m. kovo 12 d.) ir Ch. Messier (1781 m. kovo 24 d.). nepriklausomai nuo jų 1789 m. balandžio 12 d. galaktiką aptiko ir W. Herschel, katalogavęs ją kaip planetinį ūką H IV.61.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »