2009-04-22Komercinis šunų ėdalas (”sausiakai”)
pastaba: šis įrašas buvo dingęs. na, kadangi taip jau atsitiko, prikeliu jį, bet šį kartą be šaltinių. Gal pavyks iškapstyti ir tuos.
Labai ne profesionalo labai ne kinologo ir labai ne veterinaro pasakojimas apie šunų maistą, parengtas remiantis ne tiek asmenine nuomone, kiek įvairaus plauko šaltiniais, kurie vis dėlto labai dažnai sutapo su ta nelemta asmenine nuomone. Šiaip ar taip, šunų šėrimas, kaip ir diskusijos apie jų kilmę ar dauginimą, visais laikais buvo aktyvių peštynių ir mūšių tema. Paprastumo dėlei pasakojimas išskaidytas į kelias smulkesnes dalis – istorijas apie komercinį ėdalą, alternatyvius šėrimo būdus, RAW ir BARF bei pasaką apie tai, kas gali nužudyti šunį. Kiekvieno pasakojimo gale įmetu literatūros šaltinių sąrašą, kuris yra kiek supaprastintas (bet norintis, manau, ras ką reikia.
Šunų ėdalu vadinamos augalinės bei gyvulinės kilmės medžiagos, naudojamos jų šėrimui. Tai gali būti sausas ėdalas ar konservai, namie gaminamas maistas, žalia mėsa, daržovės ir pan. Apie patį maitinimą yra daugybė nuomonių - vieni augintojai perka brangų sausų ėdalą, kiti teigia, kad šunys tūkstančius metų gyvavo ėsdami žmonių maisto likučius ir įvairias atliekas. Daugelio nuomone, tik labai turtingi ar trenkti savininkai šunis maitina geru, tai yra komerciniu profesionaliu ar natūraliu ėdalu. Reikia įsidėmėti ir tai, kad teoriškai šuniui kasdien reikia tam tikro kiekio įvairių naudingų medžiagų (pvz., 23 proc. dienos normos turi sudaryti baltymai, 5 proc. - riebalai, 65 proc. - angliavandeniai) kiekio, bet tas kiekis kinta priklausomai nuo šuns veislės, kondicijos ir įvairių kitų svarbių dalykėlių.
Komercinis šunų ėdalas
Vis dažniau pasigirsta teiginių, kad sausas šunų maistas nėra pati geriausia išeitis. Daugumą šių ėdalų sudaro grūdų šalutiniai produktai, netinkami vartoti žmonėms, mėsa ir kaulamilčiai, kartais - arkliena. Paprastai žiauri realybė yra tokia, kad kuo šuns ėdalas pigesnis, tuo jame daugiau grūdinių atliekų ir mėsos šalutinių produktų. JAV tuo šalutiniu produktu gali būti bet kokio gyvūno, net nugaišusio nuo ligos, mėsa (žinoma, jos panaudojimas turi atitikti įstatymus ir pavojingomis ligomis sergančių gyvūnų į ėdalą niekas nekiša). Nemažai kam nerimą kelia tai, kad ėdalų gamyboje kartais (bent Europoje) naudojamos karvių galvos bei stuburo smegenys - tai palieka galimą kempinligės riziką (galvijų kempinligė kaip tik todėl ir išplito, kad karvutėms duodavo kaulamilčių).
Sausas ėdalas savyje turi 6 - 10 proc. drėgmės, konservai - apie 78 proc. Būna ir pusiau drėgno maisto, drėgmės jame 25 - 35 proc. Dauguma žmonių pirmenybę teikia sausam ėdalui - daugiausia dėl kainos ir patogumo. Sausas maistas ilgai negenda (kitaip, negu pradaryti kokie konservai).
Ginčijamasi, ar sausiaką prieš pateikiant šuniui reikia drėkinti, ar ne. Esantys už drėkinimą teigia, kad skrandyje sausi gabalėliai išsiplečia ir pridaro bėdų. Drėkinimo priešininkai teigia, kad ėdalo gaminimo proceso paskutiniuose etapuose jis užteršiamas bakterijomis, tad drėkinimas gal paskatinti jas daugintis ir susargdinti augintinius.
Net nepatyręs žmogus, skaitydamas didžiosiose supermarketuose parduodamo šunų maisto etiketę, supras, kad tame ėdale mėsos tik pėdsakai (jei iš viso yra), o priedai tokie įdomūs, kad žmonės savo produktuose stengiasi jų išvengti. O šiaip etiketėse rodoma informacija reikia mokėti skaityti. Pvz., baltymų kiekis priklauso nuo produkto drėgnumo, gali būti taip, kad drėgnas maistas su 10 proc. baltymų iš tiesų yra baltymingesnis už sausą ėdalą, kuriame baltymų teoriškai yra 30 proc. Kalbant apie vitaminų normas, irgi reikia būti atidiems - pvz., koliui reikia 270 IU/kg vitamino D, o kitos veislės to paties dydžio šuniui - tik 8 IU/kg. Procter & Gamble prisipažino, kad Iams ir Eukanuba pašarų rekomenduojama dienos norma šuniui buvo per didelė - dabar šias normas jie sumažino.
Gaminant sausą maistą, jo komponentų maišymą prižiūri kompiuterizuotos programos. Šiame procese dominuoja sausos sudedamosios dalys, pvz., kaulamilčiai, paukščių mėsos atliekos, grūdai ir miltai. Tešla veikiama garų ir aukšto slėgio, formuojama ir pjaustoma. Patekusi į orą, ji išsiplečia. Tuomet gabalėliai džiovinami, apipurškiami vitaminais, mineralais riebalais ir pan. Tieji riebalai - įdomus dalykas, kadangi dažniausiai naudojami kokie žmonių mitybai nebetinkami aliejai iš restoranų. Jie reikalingi - beskonį ar net nepriimtino skonio produktą padaro pakankamai kvapniu ir maloniu - gyvūnams tai labai patinka. Kadangi aktyviai ir gausiai dažniausiai nupurškiami niekam tikę ėdalai, šunys noriai su pasimėgavimu ryja marketinius maistus ir nė žiūrėti nenori į brangų super premium ėdalą. Taip pat riebalai (ne augaliniai aliejai) skaitosi kaip gyvūninės kilmės medžiagos ėdale.
Nupurškimas mineralais ar vitaminais taip pat labai būtinas - gamybos proceso metu naudingų medžiagų kiekis labai kinta, dažnai jos visai sunaikinamos. Ypač pažeidžiami, denatūruojami baltymai, būtent tokie labai prisideda prie maisto alergijų ir kitų problemų.
Be riebalų, vitaminų ar mineralų, komerciniai ėdalai papildomi ir įvairiais chemikalais, kurie apsaugo produktą nuo gedimo, išlaiko pastovias jo savybes, suteikia geresnį skonį ar malonią išvaizdą, kuri labai aktuali šeimininkui. Pavyzdžiui, emulsikliai neleidžia atsiskirti vandeniui ir riebalams, antioksidantai neleidžia riebalams apkarsti, dirbtiniai dažikliai suteikią kokią nors mielą spalvą (ji svarbi tik šeimininko estetikai, šuniui ėdalo spalva neturi jokios reikšmės), skonio stiprikliai užkariauja šunelio skonio receptorius. Priedai neturi jokios maistinės vertės ir gali būti netgi kenksmingi. Labai mylimi ir konservantai - jie praligina produkto galiojimo laiką. Į jų tarpą įeina BHA (butylated hadroxyanisole), BHT (Butylated hydroxytoluene), pastarieji du gali sukelti vėžį, alergijas, kepenų ptoblemas ir dar kitokių sveikatos sutrikimų, propyl gallate, propileno glikolis (kačių maiste uždrausta jį naudoti), ethoxyquin (gali sukelti vėžį, odos ligas, nevaisingumą) ir pan. Atidžiai paanalizuokite šunų ėdalų etiketes - po kai kuriomis E raidėmis gali slėptis šie mieli užrašai, tokių pvz. kiek žiūrėjau yra ėdale „Vivo”. Kai kurie gamintojai stengiasi naudoti natūralesnes priemones (vitaminus C ar E, rozmarinų, gvazdikėlių aliejų), bet tokių ėdalų galiojimo laikas būna perpus trumpesnis.
Prieš „sausiako” gaminimą mėsos produktai apdirbami - kelias valandas verdami aukštoje temperatūroje. Taip sunaikinami virusai, bakterijos, tuo pačiu - ir natūralūs fermentai bei baltymai. Taip verdant mėsą, riebalai atsiskiria, jiems sustingus, jie nugriebiami ir dažniausiai panaudojami vėliau (pvz., kokiam apipurškimui).
Skaidulinių medžiagų šaltinis pigiame šunų maiste būna grūdai, kukurūzų burbuolių šerdys, plunksnos, soja, citrusinių vaisių minkštimas, žemės riešutų ankštys, piktžolės, šiaudai, grūdų šalutiniai produktai…. Šiaip skaidulinių medžiagų labai aktyviai vengti nereikėtų - jos padeda lengviau tuštintis, mažina cukraus kiekį kraujyje, ypač naudingos nutukusiems šunims, tačiau, pasak kritikų, komerciniuose ėdaluose esantys skaidulinių medžiagų šaltiniai dedami tik tam, kad sumažintų gaminio savikainą. Be to, tokios nekokybiškos medžiagos, naudojamos ekonominės klasės ėdaluose, tik kenkia ir visiškai nepalengvina gyvūno tuštinimosi, be to, sukelia vidurių pūtimą. Geros skaidulos būna burokų minkštimuose, ryžių sėlenose, trintoje obuolių ar pomidorų masėje, avižose, kviečiuose ir pan.
Ekonominės klasės ėdaluose būna daug augalinės kilmės produktų - juose daug angliavandenių, tad jie padeda pigiai pasiekti reikiamą kalorijų kiekį. Tai nėra visai gerai - pvz., sojos labai praturtina baltymais ėdalą, bet po kurio laiko šunims pradeda trūkti jiems būtinų aminorūgščių. Tai sąlygoja dujų kaupimąsi virškinamajame trakte ir vidurių išpūtimą. Glitimo (tai, kas lieka pašalinus visas kokybiškesnes grūdo dalis) turintys produktai padeda padidinti baltymų kiekį. Kviečių glitimas naudojamas formuoti visokioms žmogaus akiai estetiškoms formoms, padažams. Konservuose esantys „mėsos gabaliukai” nebūna visai tikri - jų formavimui naudojamas grūdų glitimas, įvairios baltyminės medžiagos, maisto priedai ir dažikliai. Daugeliu atvejų ėdalai, turintys daug augalinės kilmės medžiagų, yra labai nekokybiški.
Šunų ėdalo pramonė - tai tiesiog žmogaus maisto bei žemės ūkio pramonių tęsinys. Šunų maisto gamyboje naudojami šie gyvūninės kilmės produktai:
Žarnos
skrandžiai
tešmenys
galvos
kanopos
ligotos, vėžio apimtos gyvūnų kūno dalys
kraujas
kaulai
plaučiai
snapai
blužnis
kepenys
sausgyslės
riebaliniai audiniai
embrionai
nugaišę, ligoti gyvūnai
mėsa su pasibaigusiu galiojimo terminu (tiek žalia, tiek termiškai apdorota)
mėsos ir kaulų miltai (įeina kaulai, plaukai, kanopos, ragai, skrandžiai…)
Dauguma šunų ėdalo gamintojų priklauso gigantiškoms tarptautinėms bendrovėms. Jos puikai draugauja su žmonių maisto gamintojais - šie už atliekas uždirba pinigėlių, ėdalo gamintojai turi pastovų ir patikimą produktų šaltinį.
Kokybiškesni ėdalai, vadinami super premium, savo produkcijoje nenaudoja tiek daug išvardintų šalutinių produktų. Šiuose produktuose galima aptikti ne žuvų, kiaulienos ar arklienos, kaip neretai būna marketiniuose ėdaluose, o jautienos, paukštienos, ėrienos, kalakutienos. Pvz., kalbant apie paukštieną, jie deda ne kokius snapus, o paukščių nugarėles, stuburus, šonkaulius, kaulus ir pan…
Kalbant apie visokius kokybiškesnius ėdalus, taip pat visiškai negalima atsipalaiduoti, pavyzdžiui, mažai kam žinoma, kad Iams/Eukanuba konservus gamina visai ne Iams kompanija. Dažnai būna taip, kad viena kompanija ėdalą gamina, o etiketė uždedama visai kitos firmos. Tokių atvejų pasitaiko ir Hills, Purina ar Nutro tarpe. Tai kelia klausimą, ar iš tiesų yra labai didelis skirtumas tarp brangiausių ėdalų ir pigesnių pašarų. Jei kam įdomu, tai šunų ėdalais užsiima Nestlé (Friskies), Ralston Purina (ProPlan, Purina One), Heinz, Colgate-Palmolive (Hill’s), Procter & Gamble (Eukanuba ir Iams), Nutro…
Pavojingi objektai, kurių kartais aptinkama šunų maiste:
Bakterijos - nugaišusių gyvūnų kūnai dažnai užteršti salmonelių ar E. coli (šios ir šiaip užteršia daugiau kaip 50 proc. maisto). Produkto gaminimo procesas bakterijas užmuša, bet nesunaikina jų išskirtų endotoksinų. Taip pat šunų ėdale galima aptikti vaistų likučių bei antibiotikų, kuriais gydomi sergantys gyvūnai.
Mikotoksinai - atsiranda dėl netinkamų gamtinių sąlygų, netinkamo javų džiovinimo ir pan.
Pesticidų ar trąšų liekanos.
GMO - JAV 89 proc. sojų ir 61 proc. kukurūzų yra genetiškai modifikuoti, visi jie naudojami kaip pašarai.
Akrilamidas. Tai kancerogeninis junginys, susiformuojantis aukštoje temperatūroje apdirbant angliavandeningus produktus.
Problemos, kurias gal sukelti sausas (ir ypač nekokybiškas, pigiausias) šunų maistas:
Šlapimo takų infekcijos. Ypač populiaru tarp sausiaką ėdančių kačių.
Inkstų ligos.
Dantų ligos. Nors neretai gamintojai aiškina, kad sausas šunų maistas valo dantis, iš tiesų 85 procentai 4 metų amžiaus sulaukusių šunų, maitinamų vien komerciniu maistu, turės periodontitą15.
Nutukimas. Kartais nesąžiningi maisto gamintojai rekomenduoja augintinius šerti pernelyg didelėmis maisto porcijomis.
Virškinimo problemos. Vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas - via tai gali būti susiję su netinkamu pašaru.
Hipertiroidizmas - teigiama, kad per didelis jodo kiekis komerciniuose ėdaluose neigiamai veikia skydliaukės veiklą.
Kalbant apie komercinius gyvūnų ėdalus, nemalonus dar vienas dalykas - bandymai su gyvūnais. Pirmiausia naujos receptūros ėdalus paragauja laboratoriniai gyvūnai, oficialiai tai vadinama „skonio testais”. Kartais tie laboratoriniai gyvūnai suserga ar nugaišta. 2006 Iams paskelbė, kad 70 proc. sumažino laboratorinių kačių ir šunų skaičių (nors tai traktuojama kaip „moralinė” pergalė, greičiausiai sprendimą lėmė finansinės priežastys).
Dar vienas dalykas, kurio negalima nepaminėti kalbant apie komercinius ėdalus - rinkos magija. Ant šunų ėdalo pakuočių galite rasti įvairių pavadinimų, orientuotų į paprastąjį mirtingąjį - ėdalai skirti kambaryje gyvenančioms katėms, nuo artrito kenčiantiems šunims, įvairioms veislėms (pvz., pudeliams)… Žmonės mėgsta jaustis ypatingi ir produktas su specifine paskirtimi perkamas mieliau, negu tiesiog ėdalas su užrašu „šunų maistas”. Realybėje egzistuoja du pagrindiniai standartai: suaugusių šunų maistas ir ėdalas, skirtas nėščioms kalėms bei tam tikram vystymosi laikotarpiui. Užrašas natūralus ant ėdalo pakuotės nesako nieko - vis viena produktai dažniausiai bus apdirbti taip, kad tikrai nepasirodys ypatingai natūralūs. Kai kurios kompanijos registruoja tokius pavadinimus, kaip Nature ar Organic, nors nieko bendro neturi nei su natūraliu, nei su organiniu maistu. Aktyvus klykimas, kad produkto sudėtyje yra mėsos, kiek juokingas - užtenka permesti akimis produkto sudėties etiketę, kad suprastum, jog tos tikros mėsos ten nedaug, o visa kita - tai subproduktai ir įvairios augalinės kilmės medžiagos. Kartais visa maisto pakuotė klykia, kad jame yra kokių nors ypatingų medžiagų - pavyzdžiui, vaisių. Šito dalyko pašare, žinoma, bus, bet stebėtinai mažas kiekis.
1995 metais teko iš parduotuvių pašalinti tūkstančiu tonų šunų maisto, nes paaiškėjo, kad jis užterštas mikotoksinais. 1999 metais šunų augintojams taip pat grasino grybų toksinai, o 2005 - aflatoksinas (Diamond ėdalas). 2007 metais nuskambėjo nemažas su šunų ėdalu nuskambėjęs skandalas. Daugybė gyvūnų, šertų įvairiais ėdalais, kuriems priklauso tokie kaip Purina ar Eukanuba, patyrė inkstų sutrikimų, 20 proc. gyvūnų nugaišo. Ištyrus paaiškėjo, kad produktų gamyboje naudojamame kviečių glitime buvo melamino - chemikalo, naudojamo plastiko ar trąšų gaybai. 2009 metų sausį pradėjo girdėtis žmonių, nepatenkintų ėdalo, žinomu Canidae vardu, balsai. Sausio 26 dieną šunų augintojai ėdalo gamintojus padavė į teismą - jų teigimu, augintiniams kraujavo tiesiosios žarnos, jų išmatos buvo kruvinos, kai kurie gyvūnai netgi nugaišo. Pakankamai neseniai Orijen ėdale buvo rasta kaulų dalių.
1990 metais JAV Maisto ir vaistų administracijos veterinarinės medicinos centras gavo pranešimų iš veterinarų, nustebusių, kodėl pentobarbitalis, nuskausminimo medžiaga, tapo neefektyvi daugeliui šunų. Buvo iškelta hipotezė, kad šių medžiagų šunys kažkokiu būdu gauna per maistą. Įvairiose vietose nupirkus ėdalo pakuočių ir jas ištyrus, paaiškėjo, kad kai kuriose yra šios medžiagos.
Be anestezijos, pentobarbitalis naudojamas eutanazijai. Kadangi jis nesuyra, su visu užmigdytu gyvūnu galėjo patekti į ėdalą. Tačiau iškilo kita problema - dažniausiai taip eutanazuojami prieglaudų gyvūnai (šunys ir katės). Pradėta manyti, kad šie buvę žmonių numylėtiniai kažkaip atsiduria šunų maiste. Mokslininkai tyrė ėdalų, kuriuose rasta pentobarbitalio, baltymus, norėdami sužinoti, ar juose yra kačių bei šunų DNR. Jų buvimo žymių neaptikta - vadinasi, anestetikai į ėdalą greičiausiai pateko su užmigdytais arkliais ar galvijais (nors neoficialiai kai kurie asmenys, dirbę su gyvūnų ėdalu, teigia, kad bent anksčiau eutanazuoti katinėliai bei šuneliai būdavo naudojami ėdalo gamyboje).
Galų gale ištyrus, kaip įvairūs minėtojo anestetiko kiekiai veikia šuns organizmą, nuspręsta, kad esami jo kiekiai ėdale gyvūnų sveikatai nekenkia.
Ką gi daryti paprastam mirtingajam? Juk nuėjus į parduotuvę, aplink išdėlioti ėdalai taip ir klykia: „Omega3 riebiosios rūgštys”, „daug antioksidantų”, „aukščiausios kokybės formulė”… Deja, užrašai taip ir lieka užrašais, o šunų maistas šunų maistui nelygu. Reikia ieškoti tokio, kurio sudėtyje būtų kuo daugiau mėsos ir mažiau augalų bei visokių įtartinų priedų. Prekybos centruose tokio maisto nerasite - teks lankytis gyvūnų parduotuvėse, pas veterinarą ar bendrauti su platintojais. Klausyti teks ne tik pašalinių komentarų - ėdalas, kuris tiko kaimynės šuniui, gali visiškai netikti jūsų augintiniui.
Svarbu įsidėmėti, kad šunų maistas skirstomas į kelias kategorijas. Pirmajai priklauso ekonominis ėdalas, jam gali priskirti bene visas čionai aprašytas baisybes. Šis ėdalas aktyviai reklamuojamas, jo rasite beveik kiekvienoje parduotuvėje. Jis palyginti nebrangus, turi patrauklią pakuotę ir labai populiarus. Tokio ėdalo etiketėje užrašas „Su jautiena” reiškia, kad tos jautienos jame yra kokie 3 - 4 procentai (šiandien specialiai apsilankiau Maximoje ir peržiūrėjau gyvūnų ėdalų skyrių. Darling, chappi, Pedigree tiek sausiakuose, tiek konservuose mėsos buvo 4 procentai. Kiek daugiau - Purinoje, tikslaus skaičiaus nepamenu, bet keliolika procentų). Ėdalai, pažymėti Premium ar Super Premium ženklu, mažiau žinomi. Jie kokybiškesni už supermarketinį šlamštą, turi daugiau mėsos, jų gamyboje nenaudojama dažiklių ir kitų chemikalų, jie lengviau virškinami ir iš jų geriau pasišalinamos naudingos medžiagos, tačiau kartais kainuoja beveik tiek pat - tik reikia mokėti paieškoti. Tokio ėdalo šuniui reikia žymiai mažiau - jei ekonominio reikės 6 puodelių, kokybiško ėdalo tokiam pačiam šuniui užteks vos 3 - ¼ puodelio per dieną. Vieno tyrimo duomenimis, šerdami šunį ant pakuotės nurodytais aukščiausios kokybės ėdalo kiekiais, netgi sutaupysite pinigų. Beje, nemažai šunininkų nusiteikę prieš visus sausiakus, tačiau net jie pritaria, kad 100 kartų geriau pirkti kokybiškesnį ėdalą, negu ekonominės klasės kombikormą.
Ieškodamas šuniui tinkamo ėdalo, šeimininkas turi atidžiai išanalizuoti visas etiketes bei atsiliepimus, geriausia - iš kelių patikimų šaltinių. Būsimasis maisto pirkėjas neturėtų nustebti, kad skirtingi veterinarai gali peikti visus ar beveik visus aplinkinius maistus ir atkakliai siūlyti tik kurį nors vieną, paprastai tą, kurį platina. Tiesa, galima veterinarui ir nusileisti - jei tai kad ir apygeris veterinaras, jis neleis sau labai žemai pulti ir kokių darling pasimetusiam žmogui nebruks. Geriausia būna išsirinkti tada, kai keli platintojai siūlo skirtingus ėdalus - galima greičiau išsiaiškinti jų pliusus ar minusus. Svarbu įsitikinti, kad ėdale nėra jokių dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ar konservantų, kad jame esantys grūdai iš tiesų yra grūdai, o ne jų gamybos atliekos, kad didelę ėdalo dalį sudaro mėsa (sveikam normaliam šuniui kuo daugiau, tuo geriau) ir kad ėdalas praturtintas mineralais, vitaminais ir panašiai.
2009-04-21Pastabukė
persikėlus į naują blogas.lt sistemą, susišiko visi mano įrašai. Na, kaip liaudis ir aš pati mato, viskas išsiklaipę ir persikreipę. Tai va, atsiprašau, aš nekalta, teks džiaugtis tuo, ką turiu, kaip už 5 Lt per mėnesį, tai man asmeniškai gavos ir kaipo psichologinė trauma - juk netvarkysi po vieną visų virš 200 įrašų… lieka viltis, kad gal savaime kokia stebuklinga paukštė praskries ir palies savo viską į vietas sudedančia plunksna šį balaganą.
