BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tailando (Tajaus) ridžbekai

Et, kažkaip gabiki (ir jau ne pirmą kartą) mestelėjo idėją, o kadangi oras buvo toooks sumautas, tai ir įgyvendinau tąją idėją… vat taip.

Istorija


Teigiama, kad Tailando ridžbekas kilęs iš rytinės Tailando dalies, bet dabartiniai veislės atstovai – tiesiog surinkta komanda šunų su panašiomis savybėmis iš uždaros vietovės, kadangi panašių šunų su ridžiu buvo ir Vietname, Kambodžoje bei Indonezijoje (nekreipiant dėmesio į Pietų Afriką su tenykščiais Rodezijos ridžbekais).

Manoma, kad tai – labai sena veislė, kuri natūraliai formavosi aplink gyvenamuosius rajonus, ūkius bei šventyklas. Dėl izoliacijos jie nesikryžmino su kitomis veislėmis, tad įgavo savitą išvaizdą. Be to, juos veikė stipri atranka – išgyveno sveikiausi, stipriausi ir protingiausi šunys. Veislės mylėtojai įsitikinę, kad Tailando
ridžbekai savo tipą išsaugojo per šimtmečius. Randama 3000 - 4000 metų senumo atvaizdų, kuriuose galima pamatyti panašių šunų. Netgi manoma, kad Australijos dingas ir Tailando ridžbekas yra pakankamai glaudžiai susiję gyvūnai – šiaip ar taip, jie dažniau lyginami ne su naminiais šunimis, o su laukiniais giminaičiais.

Senais laikais Tajaus ridžbekai padėdavo tokių gyvūnų kaip triušiai, tapyrai, paukščiai ar elniai medžioklėje. Daugelyje provincijų jie būdavo ir palydovai, bėgdavę šalia kelioninių vežimėlių. Būdavo pagarsėję kaip pakankamai nuožmūs sargai, tačiau ne namų teritorijoje elgdavosi padoriai. Vakarų pasaulyje ir net pačiame Tailande apie juos daugiau sužinota tik atsiradus moderniam transportui.

Šunų parodos Tailande atsirado nuo 1960 metų. Šunis augindavo ne dėl grožio, o kaip padėjėjus medžioklėje ar apsauginius. Dauguma paprastų žmonių laikė augintinius be ridžių, vėliau prasidėjo manija europietiškų šunų, ypač vokiečių aviganių. 1967 – 1982 metais tik keletas ridžbekų dalyvavo Bankoko parodose ar buvo veisiami. Galų gale veisėjai pradėjo keliauti po atkampius Tailando rajonus ir ieškoti grynų išlikusių veislės atstovų. Paieškas palengvino tai, kad šiose srityse dėl izoliacijos jokie kiti šunys nebuvo paplitę.

© Urbans legend kennel

1988 – 1993 metais prasidėjo didžiulis Tailando ridžbekų bumas, šuo galėjo kainuoti net 20 000 dolerių. Šiuo metu Tailando kinologų draugijoje užregistruota virš 50 000 grynakraujų ridžbekų, taip pat gyventojai laiko kokia 10 kartų daugiau nedokumentinių veislės atstovų – vienu žodžiu, Tailande bėgioja apie pusę milijono ridžbekų. Pirmasis tikras ridžbekas iš Tailando iškeliavo 1994 metais drauge su Jack Sterling, tai buvo mėlynos spalvos patinas „Sakorn“ (kitais duomenimis - Ray Mersmann šuniuką iš Tailando išsivežė 1990 metais, tai buvo mėlyna kalė Hintza).

Savybės

Ramus, pasitikintis savimi, orus, drąsus, budrus ir protingas. Labai švarus, savo gyvenamąją vietą stengiasi laikyti varkingą. Labiau linkęs žaisti ir dūkti su savo šeimininku, o ne kitais šunimis. Linkęs saugoti savo teritoriją. Brangina savo laisvę – labiau norės ką nors vaikytis ar medžioti, negu klausyti šeimininko komandų. Taip pat šis ridžbekas labai atsargus – jie retai pakliūva po automobiliais, būna pagrobiami svetimų žmonių, susipjauna su benamiais šunimis. Tailando ridžbekai privengia gyvačių ar šimtakojų. Be to, tai tylūs šunys – jei jau augintinis urzgia ar loja, atsitiko tikrai kažkas ypatingo.

NLCH W95 Hintza, importuotas iš Tailando

Nuo svetimų laikosi nuošaliai, tačiau su savo šeima labai švelnus. Gali būti agresyvus, tad būtina socializacija (kuri turėtų trukti visą gyvenimą). Tai bus puikus ir ištikimaskompanionas, tačiau su juo reikia daug dirbti. Jei neturite pakankamai laiko, kurį galėtumėte skirti Tailando ridžbekui, pagalvokite apie kitą veislę. Geriausiai šis šuo jausis su tokiu savininku, kuris išmano šunų psichologiją ir elgseną. Be to, Tailando ridžbekas – labai natūrali veislė su kai kuriais tokių šunų „pričiūdais“, ne visiems gali patikti iškastos duobės kieme, didelis noras pabėgti, neretai pasitaikanti maisto agresija, stiprus grobio persekiojimo instinktas, stebėtinas šoklumas ar sunkokas prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų…

Samorn Kok Bangkhen

Nors dabar jie dažniausiai nebenaudojami pagal senąsias paskirtis, jų instinktai ir polinkiai dar pakankamai
stiprūs. Neretai jų protėviai turėdavo patys pasirūpinti savo maistu, tad dabartiniai Tajaus ridžbekai labai savarankiški ir protingi (dažnokai ne taip, kaip norėtųsi šeimininkui). Kad ir kaip ten bebūtų, pradedančiajam šunų augintojui su tokiu gyvūnu gali kilti problemų, tačiau šių ridžbekų veisėjai kruopščiai atsirenka, kam galima duoti šunį, kam ne, tad ir apie problemas su jais retokai išgirsite.

Dresuojant tajų ridžbekus svarbu teigiama motyvacija, naudojant netinkamus metodus, jie taps užsispyrę ir ignoruos šeimininką. Dresuojant tinkamai, ridžbekas džiugiai vykdys komandas ir nekantraudamas lauks užsiėmimų.

Pasaulio čempionė Asia

Išvaizda

Tailando ridžbekas priskiriamas V FCI grupei (špicai ir pirmykščio tipo šunys, pripažintas 1997 m.), 8 sekcijai (primityvieji medžiokliniai šunys su siaura juosta ant nugaros į priešingą pusę pasvirusių plaukų). Vidutinio dydžio, trumpaplaukiai, išilgai nugaros yra ridžis.

Kamba Anatulindas Thai - Blaze

Kūno ilgis kiek didesnis negu šuns ūgis ties ketera. Raumenys gerai išvystyti. Kūno ilgio ir aukščio ties ketera santykis: 11:10. krūtinės gyylio ir aukščio ties ketera santykis 1:2. Patinai kiek didesni už kales. Idealus patinų ūgis 56 – 61 cm, kalių 51 – 56 cm, galimi 2,5 cm svyravimai. Patinai sveria 20 – 27 kg, kalės 18 – 23 kg. Kūnas sudaro jėgos įspūdį, o nugara yra vidutinio ilgio ir strėnų dalyje arkos formos. Krūtinė gili, siekia alkūnes. Kelių sąnariai vidutiniškai kampuoti. Uodega laikoma vertikaliai kaip kalavijas ar lenkta kaip pjautuvas.

DECH Mod Dam N23600/96

Kaukolė plokščia tarp ausų, žiūrint iš šono, kiek suapvalinta. Perėjimas iš kaktos į snukį aiškus, tačiau saikingas. Nosies veidrodėlis juodos spalvos, mėlynų šunų melsvas. Snukis pleištiškas, kiek trumpesnis negu kaukolė. Lūpos prigludusios, gerai pigmentuotos. Žandikauliai stiprūs. Dantys balti, sankanda žirkliška.

Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsiai rudos. Mėlyni šunys gali turėti gintarines akis.

Ausys stačios, vidutinio dydžio. Šuniukai gimsta nulėpausiai, ausys atsistoja po kelių mėnesių, kartais jas
reikia palipinti, niekada nekerpamos.

Ridžbeko kailis

Oda minkšta, plona ir prigludusi. Plaukai trumpi ir lygūs. Labai švarūs, neskleidžia blogo kvapo. Mažai šeriasi. Kadangi yra atogrąžų šunys, Tailando ridžbekai netoleruoja šalčio, tad vėsiu metų laiku juos būtina aprengti.

Nugaroje plaukai auga priešinga augimo kryptimi, sudarydami ridžį. Šie pasitaiko įvairių formų ir ilgio, tačiau turi būti simetriški ir tęstis nuo menčių iki klubų kaulų. Savaime suprantama, kad skirtingų tipų ridžiai įvairiai skirstomi.

Labai retas ir pageidaujamas aksominis kailis, jis toks trumpas ir plonas, kad atrodo, jog jo visai nėra. Tokiame trumpame kailyje lengva pastebėti parazitus. Tiesa, yra ir minusų – toks kailiukas neapsaugo jų nuo uodų įkandimų, kartais oda būna jautri ir problemiška. 

aksominis (velvetinis) kailis

Trumpas kailis – buvo populiarus, tačiau jį nurungė pliušas.šis kailis taip pat lengvai valomas, jame lengva
pastenėti parazitus. Ši danga, kitaip negu pliušas, apsaugo nuo vabzdžių įkandimų, taip pat tokie šunys turi mažiau odos problemų. Be to, tokį kailį turinčių šunų ridžis pastebimesnis. 

trumpas kailis

Pliušinis kailis – rimtas trūkumas. Ridžbeko kailis negali būti ilgesnis kaip 2 cm, kitu atveju jo kraujas nėra grynas ir tokio šuns veisti negalima.

pliušinis kailis

Tailando ridžbeko spalva

Kinologų organizacijų pripažįstama spalva būna raudona (nuo šviesaus vario iki tamsaus raudonmedžio), mėlyna (nuo sidabrinės iki tamsaus metalo), juoda ar elnio (gelsvai ruda). Leidžiamos nedidelės baltymės ant kojų pirštų ir krūtinės. Labai gerai, jei raudonspalvis šuo turi juodą kaukę. Taip pat labai gerai, jei liežuvis išmargintas juodomis ar mėlynomis dėmėmis. Negalima ruda ar tigrinė šuns kailio spalva.

pagrindinės Tajaus ridžbekų spalvos - raudona, mėlyna, juoda ir gelsvai ruda

Mėlynieji (sidabriniai) veisiami nuo 1955 m., pirmieji šio spalvinio tipo atstovai turėjo juosvai pilkus, pelenų
ar sidabro spalvos ilgokus plaukus, juos kryžmino su trumpaplaukiais. Melynųjų tailandukų linija gan nestabili, kartais išlenda defektai, jų savininkai dažniau skundžiasi augintinių odos problemomis.

Raudonos spalvos šunys kilę iš Phu Quoc salos Vietname, iš ten jie pateko į rytines Tailando provincijas (Trade, Chantaburi, Rayong). Šių šunų kailiai buvo vidutinio ilgio. Dabar ši spalva stabiliausia iš visų, be to, šios spalvos šunys turi ilgiausius ir plačiausius ridžius.

SCH. Kamba Anatulinda Thai-Axo

Juoda spalva turi būti gryna, tada šuns kailis blizgės ir jis atrodys sveikas. Tokių šunų oda juoda arba tamsiai mėlyna.

Labai retai pasitaiko baltos spalvos Tailando ridžbekų. Balta spalva būna visiškai gryna, patys šunys atrodo švarūs. Kailis būna trumpas, plonas ir aksominis. Baltas Tailando ridžbekas gali turėti gelsvą, rudą, raudoną ar rožinį atspalvį. Nosis turi būti juoda, labai retai pasitaiko ir rožinių spalvų. Akys būna geltonos, juodai raudonos arba raudonos. Oda balta arba pilka, nagai balti arba rausvi.

Žalios spalvos šunų 70 – 80 proc. kailio sudaro sudaro šviesiai ruda spalva, 20 – 30 proc. – juoda. Šios rūšies hibridai būna mėlyni (sidabriniai). Nors žalieji – viena svarbiausių kraujo linijų, dabar aptinkami labai retai.

Vario spalvos šunys atsiranda veisiant raudonus ir juodus ridžbekus. Gryna vario spalva labai reta, apie kojas, uodegą ir ant krūtinės dažniausiai pasitaiko margumynų.

Kleeb-Bua arba elniuko (gelsvai ruda, lengviausio atspalvio vadinama Isabella) atsiranda sukryžminus pilkus
(sidabrinius) šunis su raudonais. Būna gelsvi, trūnėsių, pilki, rožiniai ar krevečių spalvos.

Kanados čempionas BRAUN

Super raudoną (apibūdinimas sugalvotas J. Streling 2000 m.) sudaro 80 proc. juodos su raudonais intarpais. Šuo atrodo kaip tamarindo sėkla. Laikoma viena rečiausių spalvų.

Tigriniai atsirado poruojant raudonus Tailando ridžbekus su tigriniais Tailando šunimis. Ši kraujo linija nestabili, kiekvieno šuns spalva vis kitokia – vieni atrodo kaip tigrai, kitų
juostos eina išilgai kūno.

Juodi su įrudžiu šunys atsirado dėl to, kad kažkas kažkada pabandė šiuos šunis portuoi su dobermanais, rotveielriais ar vokiečių aviganiais.

Pet tipo ridžbekai, skirti auginti kaip numylėtiniai, kainuoja nuo 100 iki 900 dolerių. Šunys, pakankamai geri, kad juos būtų galima veisti, kainuoja 1000 – 2000 dolerių. Šunys, itin tinkami parodoms (ir greičiausiai būsimi čempionai) kainuoja nuo 1500 iki 4000 dolerių ar daugiau (Jack Sterling duomenimis).

Kaew Bungken

Tailando ridžbekai – ne vieninteliai „pašiauštaketeriai“ pasaulyje. Daug kas jau suspažinę su iš Pietų Afrikos kilusiais Rodezijos ridžbekais, dar žinomais kaip Afrikos liūtų šunys. Jų ūgis 61 - 69 cm, svoris virš 30 kg. 

Rodezijos ridžbekai

Mažiau žinomi ir FCI nepripažinti Phu Quoc ridžbekai iš Vietnamo. Nuo seno šie šunys būna keturių spalvų – dėmėti, dryžuoti, juodi arba geltoni. Sveria 20 – 25 kg. Turi mažą galvą, ilgą kaklą, dideles ausis. Išskirtinis jų požymis ne tik ridžis ant nugaros, bet ir plėvėtos pėdos, padedančios plaukti. Šiuo metu sunku rasti originalių veislės atstovu, nes jie aktyviai kryžminosi su kitais šunimis.

Phu Quoc ridžbekai

Rodyk draugams

« Ankstesnis puslapisNaujesnis puslapis »