BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Katinynas, arba aš dovanoju katyčių


Iš kairės: tas kur laižos Mafukas, gan nepatenkinta Katytė, kažką
organizuojantis Killeris ir susimąstęs Petras

 

Khem, kas čia buvo… a, paskutinių savaičių padėtis pasidarė
tokia ne visai pakenčiama. Nu. Žinot, turėjom porą kačių, Killerį ir Katytę.

Čia švelnumo akimirka
– jei geras oras, sotus pilvukas ir panašiai

 

Gyveno jie taip neblogai, ką aš žinau. Kartais pykos,
kartais bučiavos. Sudėtinga nusakyti tuos santykius, nes vaikų jie negalėjo
turėti, o Killeris toks kaip mažas kačiukas, kvailutis ir apie nieką negalvoja,
tik kaip paėst, pažaist ir pamiegot. Katytė irgi panašiai mąsto, tik ji
negalvoja, kaip pažaist, nes nepatinka jai tie žaidimai, nebent kartais.
Mačiau, kai kartą ji beveik žaidė su Mafuku (apie Mafuką vėliau), na,
neiškabino jam akių, kai tas atėjo pažaist.

Katytė neduoda Mafukui
į galvą, kai tas žaidžia

 

Katytė moteriškė jau amžiuje, iš visų kačių ji pas mumi
išgyveno ilgiausiai ir per tuos metus nesusižalojo ir neužsimušė, kažkaip
keista, turbūt jos savisaugos instinktas stiprus, nes kitoms katėms vis kas
nors atsitikdavo.

Keistai aš ją parsitempiau ir dabar jau nelabai atsimenu,
kokiu tikslu, nes jau turėjom iš Kauno parsivežę nelaimėlį Praną, kuris žuvo
keistomis aplinkybėmis, ar tai kiaunės jam nuvalgė galvą, ar tai koks šuo. Ai,
ji tokia nieko katė, ateina kai nori valgyt ar į ką nors pažiūrėt, dar kartais
glaustosi, bet šiaip nėra glostomoji ar nešiojamoji.

Killeris gyveno ar tai rūsy, ar kur, net nežinau gerai, o
gal nebepamenu. Po to jį kažkas pagavo, o priglaudė Ugnė iš Pifo ir pradėjo
pratinti nebijoti materijos. Nes Killeris visko bijojo.

pirmasis susipažinimas

Tada jo vardas dar buvo
Abrikosas, bet neilgai, nes Ugnė turėjo ir taip daug kačių, tad tuometinį
Abrikosą pasiėmėm aš ir mano kambariokė. Nusprendėm, kad žudikiškas vardas jam
suteiks stiprybės, nes jis neatrodė nei stiprus, nei šiaip… NU, toks
nepasitikintis savimi jis buvo.

Ir labai bailus, nors nemažą materijos baimę
Ugnė iš jo buvo išgujus. Šiaip mano kambariokė turėjo savotišką tokių fobijų išgyvendinimo
taktiką, kuri netikėtai pasiteisino – ji dažnai atlikdavo tuos veiksmus, kurie
katiną labiausiai gąsdino. Po kiek laiko, netikėtai mums pačioms, jis tapo
žymiai drąsesnis. Vis dėlto Killeris, gal todėl, kad nedaug saulės šviesos
matė, buvo labai ligotas ir panašiai – turbūt ir nuotraukose ne itin efektingai
atrodė, nes niekas jo nenorėjo. Kaip ten atsitiko, velnias žino, bet parvežiau
jį namo.

Maniau, trumpam, bet kartais gyvenimas keistai pasisuka – šis švelniai
abrikosinės spalvos katinas, neatliekantis jokios normalios funkcijos, visiškai
pasiliko mūsų namuose.

Su Killeriu iš pat pradžių Katytė nedraugavo. Anksčiau ji
buvo ne tokia paranojikė, bet po to incidento, kai Maximas ją užpuolė, pradėjo
kreiviau žiūrėt į kitas kates. Tie jų santykiai buvo gan įdomūs – iš pradžių ji
urgzdavo ir duodavo Killeriui į galvą bei atimdavo iš jo maistą.

Killeris dar
buvo gan bailus ir jautrus, tačiau, atrodo, neigiama patirtis (kaip ir išgyjant
fobijas) jį veikdavo itin teigiamai. Jau po poros savaičių jis aktyviai pradėjo
vaikyti Katytę po kiemą, o, jos daužomas, švytėdavo iš džiaugsmo. Na, daugiau
draugų jis juk neturėjo.

Dabar Killeris jau
turi draugų(pirmam plane Killeris, už jo – Petras ir Mafukas)

 

Ak, kaip per tą laikotarpį jis atsigavo, tiesą sakant, jau
po savaitės jis tapo žvitresnis, stipresnis, linksmesnis ir drąsesnis. Ir
laimingesnis.

Tokio laimingo katino aš dar gyvenime nemačiau – po pusmečio,
praleisto uždarose patalpose, fobijų, kapstymųsi kraikų dėžutėse ir
supreprofesionalių ėdalų jis pateko į visišką laisvę, kur galėjo eiti kur nori,
kapstytis kaip tik patinka ir ėsti ne tik tai, ką jam atneša, bet ir tai, ką
pats susiranda ar pasigauna. Jis buvo toks laimingas, kad žodis Killeris galėjo tapti žodžio laimingas sinonimu. O mes ligi šiol
stebim jo laimės apraiškas.

Taigi, gyveno jie sau smagiai, kol vieną dieną pas mus
pradėjo lankytis toks… Khem, valkata, visas liesas ir šiaip negražus. Mes jį
vis bandydavom išvyti iš kiemo ir netgi grasinom susidorojimu. Negaliu
pasakyti, kaip tai atsitiko, bet kelių mėnesių bėgyje valkata pradėjo dalyvauti
bendruose ėdimuose, atgavo kūno formas, ūsus bei kailį ir netgi įsigijo vardą –
Petras. Paskutiniosiomis savaitėmis aš jį jau galiu paglostyti ir panešioti.

Petras mane sužavėjo savo sugebėjimu taktiškai ir lėtai
infiltruotis į mūsų kiemą. Iš tiesų jis yra labai protingas ir atkaklus– juk
tokios padėties jis ramiai, neskubėdamas, tačiau itin užtikrintai siekė keletą
mėnesių.

Dabar, kaip ir visi kiti normalūs katinai, jis miaukia, sekioja iš paskos
ir džiugiai išriečia uodegą. Ai, jis dar vaiko kitus katinus ir visur myža. Ir
netgi žino, koks jo vardas, tačiau dabar aš manau, kad visus tuos katinus
reikėtų pavadinti vienu vardu, nes pašaukus vieną, atbėga ir visi kiti, arba
atbėga ne tas, kurį kvietei, o tas, kurį tuo metu mažiausiai norisi matyti.

Rainoji kiemo pusė
dalijasi žvejybos laimikį: pirmajame plane Petras, už jo Mikis, pro kurio
uodegą spokso Mafukas, šalia jo (dešiniausia) - Katytė

 

Bėda ta, kad aš labai norėčiau, jog Petru mūsų kiemo kačių
šeima ir užsibaigtų. Bet neeee. Atsirado dar vienas, jis neturi dalies uodegos
ir vadinasi Lūšimi Mafuku.

Kadangi jis buvo gan jaunas, geriausiai sutarė su
Killeriu. Petras į jį gan pakančiai žiūrėjo. Katytė nuo Mafuko atsiradimo
pradėjo darytis nervinga, bet tai nebuvo paskutinis lašas.

Mafukas ir Killeris

Aš galėjau pakęsti ir Mafuką, na, gal jį paaugusį Petras
būtų kur išvijęs, nes, man atrodo, mūsų kaimynai turi vidutiniškai po kokias 5
kates, tai viena daugiau ar mažiau… Va iš kur tas mūsų penktasis atsirado,
neturiu supratimo – ar pats atėjo, ar jas jį išmetė.

Iš pradžių galvojau
pavadinti Raimundu, tačiau nusprendžiau, kad dar gerai jo nepažįstu – katės pas
mus dažniausiai vardą įgyja kelių mėnesių bėgyje, pagal savo specifiką, tad
nebuvau tikra, ar pavadindama tą rainį Raimundu, ką nors įžeisiu ar pagirsiu –
o gal įžeisiu patį katiną.

Kad jo neįskaudinčiau, laikinai vadinu jį Mikiu –
man taip paprasčiau, o jis vis viena neatsiliepia. Bet daug miauksi, nes ten,
kur gyveno, jis buvo daug glostomas ir nori to paties čia. Aš neturiu tiek
rankų, kad išglostyčiau visas kates, dar ačiū dievui, kad Katytė ir Mafukas
nėra pernelyg draugiški.

Mikis

Bet, šita visa, Mafukas ir tas tarkim Mikis yra dovanojami.
Nes jie visi tokioj gaujoj tikrai nėra laimingi – dabar jie dažnai urzgia
vienas ant kito, net ir Killeris. Ir šėrimas virsta sunkiom varžybom –
kiekvienas stengiasi ką nors pačiupti į nasrus ir dar primygti visomis kojomis,
o jei turi jėgų, atimti iš kito.

Jie ėda: pirmasis Killeris,
už jo iš kairės Petras, Mafukas ir Katytė

 

Vardas: Katytė

Lytis: patelė

Amžius: 5 metai

Draugiškumas:
minimalus

Pakantumas: ne
kažin koks ir sparčiai senka

Laimės faktorius: kuo daugiau kačių, tuo
mažesnis

Ėdimas: itin
išranki, bet dabar nebeturi laiko apie tai galvoti

Nedovanojama

 

Vardas: Killeris

Lytis: nėra

Amžius: apie 1
metus

Draugiškumas:
maksimalus

Pakantumas: labai
didelis

Laimės faktorius: beveik nekinta, ypatingai
aukštas

Ėdimas: itin
išrankus, daug apie tai galvoja

Nedovanojamas

 

Vardas: Petras

Lytis: patinas

Amžius: velnias
žino, iš pradžių atrodė senas, bet dabar panašus į katiną pačiame jėgų
žydėjime.

Draugiškumas:
priklauso nuo aplinkybių

Pakantumas: labai
didelis, tačiau taip pat gan priklauso nuo aplinkybių

Laimės faktorius: dabar turbūt didelis, nes
daug šypsosi

Ėdimas: ėda
turbūt viską, reik tikėtis, kad neišleps

Turbūt nedovanojamas (kas ims didelį laukinį
katiną)

 

Vardas: Mafukas

Lytis: patinas

Amžius: turbūt
apie 3 – 4 mėnesius

Draugiškumas:
draugauja su gyvūnais, žmones toleruoja

Pakantumas: itin
pakantus

Laimės faktorius: velnias žino, jį karts nuo
karto kas nors nuskriaudžia

Ėdimas: jei ir
ėda ne viską, tai čiumpa ką pasiekia ir bėga su tuo pačiuptu visku slėptis

Dovanojamas


Dovanojimo pastabos:

  • Nėra
    supersocialus kalbat apie žmones
  • Puikiai
    sutaria su kitomis katėmis

  • galima pagauti, o pagavus nešiotis – nesidrasko ir panašiai, tad linkęs
    tapti socialesniu

 

Vardas: Kol kas
Mikis

Lytis: patinas

Amžius: gal apie
4 mėnesius, atrodo vyresnis už Mafuką

Draugiškumas:
itin didelis, išskyrus ėdimo procesą

Pakantumas: itin
didelis, nors dar sunkoka nustatyti, nes pats yra naujokas

Laimės faktorius: nežinia, ar didelis, bet
atrodo, kad tai vienas iš tų katinų, kurie dažnai būna geros nuotaikos

Ėdimas: ėda viską
ir labai aktyviai, net aš bijau artintis

Dovanojamas

Dovanojimo pastabos:

  • Labai
    linkęs bendrauti su žmonėmis, pamatęs kokį nors Homo sapiens, riečią
    nugarytę ir bėga sveikintis
  • Puikiai
    sutaria su kitomis, katėmis, ypač kai tos jo nemuša
  • Nereikia
    gaudyti ar vilioti su maistu, ateina pats
  • Jei
    nešiojantis jį ant rankų pamato ką nors įdomesnio, bando pasprukti
    neatsižvelgdamas į moralės normas – vadinasi, gali netikėtai apdraskyti

 

Taip vyksta naujoko
infiltravimasis – atsargiai, bet drąsiai (Mikis bando susipažinti su Killeriu ir
Katyte)

Mafukas bando
išsiaiškinti, kodėl Mikis myža pievoje

Čia jie visi paėdę,
tad gan draugiški ir atsigavę (iš kairės – Mikio uodega, Petras, tolyje
prausiasi Mafukas Katytė)

 

Ką bent šiek tiek sudomino tie, na, Mikis ir Mafukas, gali skambinti varpais arba rašyti į komentarus. arba parašyti mailą: tai mano mailas. arba paskambinti šiuo numeriu.

Rodyk draugams

« Ankstesnis puslapisNaujesnis puslapis »