BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ZOOLOGIJOS SODE

Labai labai netikėtai atsidūrėme zoologijos sode. Na,
maždaug „Ką veikiam?“ – „Einam į zoosodą“- „Gerai“. Taip ir išėjom.

Dvukuprių kupranugarių dar galima sutikti gamtoje. Vienkupriai, atrodo, laisvėje jau nebesutinkami.

Beje, nabagai, svajojantys apie gyvūnėlius, paskubėkit –
dabar suaugusiam bilietas kainuoja 7 Lt, studentam nuolaidų nėra, tačiau nuo
gegužės mėnesio studentam su nuolaida bus 8 Lt. Ajajai.

Karčiuotasis vilkas beveik visą laiką slapstėsi nuo Olgos. Natūraliai gyvena Pietų Amerikoje, įrašytas į Tarptautinę Raudonąją knygą

Na ir ką gi… Iš tiesų zoosodas mums suteikė ne tiek
džiaugsmo, kiek pasibaisėjimo. Žinoma, dalinai čia kalta valstybė – lėšų vis
dar labai trūksta.

Mes liūdime

Kai kuriuos narvus remia įvairios smagybės, netgi politikai,

baltieji lokiai reklamuoja kokakolą, o kupranugariai neatrodo tokie nupiepę,
kaip anksčiau, jų kupros išdidžiai iškeltos, bet… visi narvai mums atrodė per
maži.

Leopardai pasižymi puošniu kailiu, tad daugelyje vietų jau išnaikinti

Na, tai juk laukiniai gyvūnai… ok, dabar nebe, dabar jie kažkokios
karikatūros už grotų, tačiau jų prigimtis liepia jiems judėti ir labai graudu
žiūrėti į liūtus ankštame narve ar į ant betono miegančius vilkus, kurie
normaliomis sąlygomis yra įpratę nukeliauti didelius atstumus, medžioti, vengti
žmonių ir panašiai.

Mums netgi gailėjo tų didelių žuvų, kurių pavadinimą jau
pamiršau, tačiau po ilgų tyrinėjimų padarėme išvadą, kad jos sugeba apsisukti
ir tokia nedidelė erdvė skirta tam, kad jos pačios nusivalytų akvariumo stiklą.

Pavianai iš streso nupešioję vienas kitą – šitas reiškinys pastebimas beveik
visuose zoosoduose, kur gyvūnai verčiami gyventi drauge ankštoje erdvėje ir
patiria stresą. Beždžionės pernelyg aktyviai utinėja viena kitą ir taip
paplinka.

Dauguma kitų zoosodų dėl tokių sąlygų taip pat patiria
stresą – tarkim, baltoji meška visą laiką vaikščioja savo mažame kalnelyje (o
žvilgsnis gan irzlus),

ruonis ratais be pertraukos plaukioja apie savo „salą“…

Panašius diskomfortus patiria ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės – ankštas
gyvenimo būdas jiems sąlygoja įvairius psichikos sutrikimus, neurozes ir
panašiai.

dryžuotoji hiena. hienos artimesnės katėms, negu šunims.

Pastoviausias egzempliorius – krokodilas – gulėjo
įprastinėje vietoje.

Kažkoks driežas buvo pavadintas žalčiu.

Labai žavūs buvo pelikanai… tik… kodėl jie nebando
išskristi? Ar aš kažko nenusimanau apie šiuos paukščius?

Jų sparnai neatrodė apkarpyti arba mes nelabai pastabios. Šiaip
kokias procedūras zoologijos soduose atlieka su paukščiais, kad šie, pvz.,
laikomi atviruose narvuose, nebando išskristi?

Realiai elementariausius paukščių polinkius patenkinančių
aptvarų buvo tik keli (ir tai išsigandom, kai pamatėm, kaip vienas ereliūkštis
skrisdamas trenkėsi į tinklą).

Didžioji gyvių dalis buvo slepiama arba slėpėsi – jokių
zebrų, žirafų ir dalies tų gyvuliukų, kurie normaliomis sąlygomis būna naktiniai.
Savotiškai graudu stebėti prie grotų snaudžiančią laukinę katę ar audinę.

Ant kiekvieno aptvaro kabo skelbimai, kad gyvūnus šerti
draudžiama, tai gali pakenkti jų sveikatai… tačiau iš dalies gyvių elgsenos
supratome, kad jie tikisi iš mūsų skanėstų.. nieko negavę jie gana greitai
spūdindavo nuo mūsų šalin.

Zoosodų lankytojų bėda ta, kad dažnai jie pamiršta, kad čionai
uždaryti laukiniai gyvūnai – adaptavęsi prie žmonių, tačiau dėl to kartais dar
pavojingesni. Kad ir koks mielas atrodo snaudžiantis liūtas, kad ir kaip
draugiškai žiūri žirafa – jie yra laukiniai, jie nebuvo šimtmečius ar
tūkstantmečius veisti žmonių reikmėms, tad beveik visada būna pavojingi
neatsargiems žmonėms. Glostyti zebrą? Pakasyti ausį begemotui? Pakutenti
laputę? Ta laukinė katė kai snaudžia atrodo toooookia jauki? Kodėl žmogus
jaučia potraukį glostyti ir uždaryti viską, kas juda?

Na, jei kalbėsime apie zoologijos sodus – tai vietos, kur
laikomi ir veisiami gyvūnai; šito tikslai:

  1. viešas
    demonstravimas (pinigai ir pramogos – totalus gyvūnų išnaudojimas mūsų
    reikmėms)
  2. švietimas
    (na, gak kažkiek ten yra to švietimo… gali paskaityt pavadinimą, trumpą aprašymą
    ir sužinot, koks gyvūno dydis realybėje – štai ir visas švietimas,
    bičiuliai)
  3. gamtosauga
    (apie tai sapalioju šiek tiek žemiau)
  4. mokslo
    tikslai (kokie mokslo tikslai galimi zoologijos sode? Gyvūnų elgsenos
    stebėjimas? Daugelis gyvūnų dėl apribotos erdvės ir įvairių dėl to
    atsirandančių psichikos sutrikimų soduose elgiasi kitaip, negu laisvėje).

Kauno zoologijos sodas įkurtas 1938 metais. Jame laikomos 43
gyvūnų rūšys, įrašytos į Tarptautinę, ir 16 – į Lietuvos Raudonąją knygas.

Kapibara - didžiausias pasaulio graužikas. apsimeta triušiu.

Yra zoologijos sodų, kurie padeda išsaugoti nykstančias ar
beveik išnykusias gyvūnų rūšis ir grąžinti jas į įprastas gyvenamąsias vietas
(prieš šitus neturiu nieko, jų tikslai tikrai aukšti ir finansavimas geras – tačiau
kad jie išsilaikytų, paprastai turi auginti bei demonstruoti ir populiarias
gyvūnų rūšis). Štai Hanoverio pramogų parkas ir zoologijos sodas dalyvauja 18
Europos gyvūnų apsaugos nuo išnykimo programose, ir ypač kovoja, kad išsaugotų
Antilopę Addax. Kiti zoosodai gyvūnus tiria gamtoje. Dar kiti sudaro gyvūnams
sąlygas, kuo panašesnes į natūralias.

Tikroji zoologijos sodų paskirtis – gyvūnų demonstravimas
pramogai, taip buvo nuo senų senovės. Narvai būdavo rengiami taip, kad žavėtų
žmones, o ne suteiktų tinkamas sąlygas gyvūnams. Tik žymiai žymiai vėliau kai
kurie zoosodai pradėjo užsiiminėti retų rūšių veisimu, saugojimu ir atkūrimu –
padaugina narvelyje, moko gyventi laisvėje ir išleidžia savarankiškai verstis;
tai labai sunkus ir daug atsidavimo reikalaujantis procesas.

avijautis. visą laiką bandė pasislėpti nuo Olgos.

Galbūt iš kažkurios pusės gražu ir tieji, kurie veisia retas
gyvūnų rūšis ir keičiasi jomis tarpusavyje, tačiau gyvūnų tai negelbsti –
norint išsaugoti kokią nors nykstančią rūšį, jos eksploatavimas vien narve
naudos neatneš niekam, tuo labiau gyvūnams. Kokia prasmė iš to, kad koks
superduper leopardas sėkmingai veisis ir linksmins vaikučius zoologijos sode,
jei gamtoje jau seniai bus išnykęs?

 

 

 

Raudonasis vilkas

Stumbras. Šie jau buvo išnaikinti, tačiau, pasinaudojant bizonų pagalba, juos pavyko atkurti.

Juodasis lokys. Flegma. Kitas, kuris judėjo, atrodė kaip sergantis kokia sunkia judėjimo liga.

jos neišskiriamos. bučiavosi, po to susigėdo.

Daug daug banguotųjų papūgėlių. Australijoje jos skraido dideliais būriais ir yra gan įprastas paukštis.


 Neatsimenu, kas čia. Gal kažkuri anakonda.

 

 visų foto autorė - Olgutė.

 

Rodyk draugams

« Ankstesnis puslapisNaujesnis puslapis »