BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Arbata ir sveikata

Apie arbatą ir jos rūšis

rbata vadinama:

•    kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) augalo įvairiais metodais užkonservuoti lapai, žiedpumpuriai ir tarpubambliai.

•    Camellia sinensis augalas

•    aromatingas gėrimas, paruoštas iš įvairių augalų (ne Camellia sinensis) lapelių, žiedų, vaisių ar kitų dalių, užpiltų karštu ar verdančiu vandeniu (dar vadinamas žolelių arbata).

Camellia sinensis greičiausiai atsirado Pietryčių Azijoje. Remdamiesi morfologiniais skirtumais, botanikai teigė, kad arbatos kilmė dviguba, tačiau išsamesnė analizė parodė, kad vyko vienos kilmės kininio arbatmedžio hibridizacija ir visi tarpiniai hibridai kilę iš tos paties rūšies. Kaip „arbatos gimtinė“ nurodoma ir Junano provincija Kinijoje. Legenda pasakoja, jog vienas iš legendinių Kinijos valdovų, kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas Šenongas pamatė kaip į dubenėlį verdančio vandens įkrito keli lapeliai nuo netoliese stovėjusio medžio. Vandens spalva pasikeitė. Imperatorius paragavo gėrimo ir buvo nustebintas jo skonio bei savybių, sugrąžinančių jėgas. Kad ir koks bebūtų tikrasis legendų pradas, arbata Azijos kultūrose šimtmečius vaidina labai svarbų vaidmenį kaip pagrindinis gėrimas, gydymo ir statuso simbolis. Nekeista, kad teorijos apie jos kilmę dažnai būna religinio ar „karališko“ pobūdžio.

Jei Camellia sinensis lapai po rinkimo nebūna greitai išdžiovinami, jie pradeda sparčiai vysti ir oksiduotis. Lapuose esantis cukrus virsta krakmolu, o chlorofilas skyla ir sudaro taninus. Šis procesas arbatos industrijoje vadinamas fermentacija, nors tai nėra tikra fermentacija. Oksidacijos proceso sustabdymas atliekamas kaitinant nusausintus lapus. Arbatos gamybos metu svarbu atidžiai kontroliuoti drėgmę ir temperatūrą, kitaip produkcijoje gali užsiveisti grybai, kurie sukelia tikrąją fermentaciją, gali užteršti produkciją toksiškomis bei kancerogeninėmis medžiagomis ir padaryti ją neskanią.

Yra mažiausiai 6 arbatos rūšys: baltoji (džiovinta ir neoksiduota, skinami pumpurėliai su dviem pirmaisiais lapeliais, padengtais švelniu pūkeliu), žalioji (lapeliai nevytinami, oksidacija stabdoma naudojant garus arba sausai kepinant karštose keptuvėse), geltonoji (panaši į žaliąją, tik naudojamas lėtesnis džiovinimo procesas), Ulongo (tarp žaliosios ir juodosios arbatos, džiovinta, smulkinta ir iš dalies oksiduota), juodoji (džiovinta, smulkinta, pilnai oksiduota) ir pu-erh (oksidacijos procesas panašus į komposto ruošimą, gali būt laikoma kelis metus). Visos arbatos gaminamos iš tos pačios rūšies augalų, tik skiriasi jų veislės, auginimo sąlygos ar apdorojimas.

Arbatos ruošimas

Kinijoje arbata skirstoma į pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį užpylimus. Pirmasis užpylimas, kad arbata būtų išplauta, iškart išpilamas. Geriama kitų užpylimų arbata, pradedant antruoju. Geriausiais užpylimais laikomi 3 - 5, nors įvairios arbatos atsiskleidžia skirtingai ir gali reikalauti dar daugiau užpylimų.

Tradicinė arbata yra palaidi lapeliai, arbatinyje ar puodelyje užpilti karštu vandeniu. Po kelių minučių jie išgriebiami. Arbatos stiprumas turėtų priklausyti nuo lapų kiekio, o ne nuo mirkymo laiko. Arbatos kiekis priklauso nuo rūšies, tačiau bendras receptas yra toks – kupinam šaukšteliui arbatos (apie 5 ml) reikia puodelio (200 ml) vandens. Arbatos ruošimo temperatūra priklauso nuo jos tipo, vandens karštumas daro galutinį poveikį skoniui. Neoksiduotos ar mažai oksiduotos arbatos, pvz., žalia ar balta, ruošiamos žemoje 65 – 85 laipsnių temperatūroje), o oksiduota arbata ruošiama aukštesnėje temperatūroje (apie 100 laipsnių).

Arbatos ruošimo temperatūra ir laikas:

Normal
0
19

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Arbatos tipas

Plikinimo
temperatūra oC

Laikymo laikas,
min.

Baltoji arbata

65 – 70

1 – 2

Geltonoji arbata

70 - 75

1 - 2

Ulongo arbata

80 - 85

2 - 3

Juodoji arbata

99

2 - 3

Pu-erh arbata

95 - 100

Neribotai

Žolelių arbata

99

3 - 6

Ruošiant juodąją arbatą, į sausą arbatinuką įberiama arbatžolių ir laikoma 2-3 minutes. Paskui užpilama verdančio vandens taip, kad jis būtų 1 cm virš arbatžolių ir laikoma šiltai 2-3 minutes, tada įpilama kiek vandens ir leidžiama arbatai nusistovėti (1-2 min.). Visas procesas turi trukti 3,5-4 minutes. Stimuliuojantis arbatos poveikis atsiranda laikant 3 minutes, raminantis – 5 minutes.

Juodajai arbatai vanduo turėtų būti beveik verdantis, daugelis aktyvių jos medžiagos neaktyvuojamos esant žemesnei kaip 90 laipsnių temperatūrai. Bendrai pripažinta, kad ilgiau kaip 5 minutes mirkoma arbata apkarsta, tačiau tai priklauso ir nuo arbatos tipo bei vandens kokybės, tad kartumas gali atsirasti ir vos po trijų minučių, ir po ilgalaikio mirkymo.

Vandens temperatūra žaliajai arbatai – 80 °C-85 °C. Kokybiškiems žaliosios arbatos lapams reikia žemesnės temperatūros. Dėl per karšto vandens gali atsirasti kartus skonis. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.

Ulongo arbatos ruošimui tradiciškai naudojamas šaltinio vanduo, kuris arbatai suteikia subtilų skonį. Vandens temperatūra – 90 °C-100 °C. Kad arbata iškart neatšaltų, indas turi būti pašildytas. Šiai arbatai idealūs yra Jiksing molio indai. Aukštos kokybės Ulongo arbata kelis kartus gali būti ruošiama iš tų pačių lapų.

Arbatos savybės

Žaliojoje arbatoje yra net 17 rūšių amino rūgščių, B grupės vitaminų, vitamino C, mineralų (magnio, geležies, fosforo, fluoro, jodo ir natrio). Taip pat žaliojoje arbatoje yra alkaloidų kofeino, teobromino, teofilino. Jie suteikia arbatai stimuliuojantį, tonizuojantį veikimą. Arbata neturi angliavandenių, riebalų ar baltymų.

Arbatoje yra daug įvairių tipų polifenolių. Polifenoliai – viena didžiausių antioksidantų grupių. Didelis antioksidacinis aktyvumas būdingas flavonoidams, kurie gali slopinti laisvųjų radikalų susidarymą, vykstantį keliais skirtingais mechanizmais, sustiprinti endogeninių antioksidantų veikimą. Mažo molekulinio svorio polifenoliai - katechinai yra dešimtis kartų stipresni antioksidantai nei tokie antioksidantai kaip vitaminai C ar E. Ką tik nuskintuose arbatos lapeliuose katechinai gali sudaryti iki 30 proc. sausosios medžiagos masės. Didžiausia jų koncentracija baltojoje ir žaliojoje arbatose, o juodojoje arbatoje mažiau, nes ši ruošiama oksiduojant.

Maždaug 3 proc. arbatos sausosios medžiagos svorio sudaro kofeinas. Arbatos puodelyje kofeino, priklausomai nuo jos rūšies bei gaminimo (plikymo) metodo, gali būti 30 – 90 mg. Sausuose arbatos lapuose kofeino daugiau negu kavoje, tačiau gaminant gėrimą kavos naudojamas didesnis kiekis negu arbatos, tad puodelis kavos yra „stipresnis“ negu puodelis arbatos.

Teigiamas arbatos poveikis sveikatai

Apie legendinį Camelia sinensis efektą sveikatai kalbėta jau prieš 4700 metų Kinijoje. Imperatorius Šenongas tikėjo, kad šio augalo arbata padeda gydant vėžį, abcesus, šlapimo pūslės ligas ir mieguistumą.  Dabar dėl arbatos poveikio sveikatai vis dar diskutuojama - galimas teigiamas efektas lyg ir pagrindžiamas kai kurių tyrimų duomenimis, tačiau kiti neranda jokio poveikio ar netgi aptinka žalingų arbatos ypatybių. Dauguma tyrimų atlikti su žaliąją arbata, mažesnė dalis – su kitomis rūšimis (baltąja, Ulongo, juodąja).

Paprastai teigiama, kad žalioji arbata padeda nuo aterosklerozės, vėžio, diabeto, kepenų, neurodegeneracinių, uždegiminių žarnyno ligų ar halitozės (nemalonaus burnos kvapo). Deja, pasitaiko, kad vieni tyrimai su žmonėmis tai patvirtina, kiti ne. Abejonių sukelia ir eksperimentuose naudojamos dozės – pvz., žmonės suvartoja mažesnius arbatos kiekius už tuos, kurie naudojami tyrimuose su gyvūnais. Reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, norint išsiaiškinti biologinį žaliosios bei juodosios arbatos poveikį ir nustatyti optimalų jų kiekį, kurį vartojant galimas teigiamas efektas sveikatai.

Žalioji arbata tiek gyvūnams, tiek žmonėms sumažina bendrą cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Žaliosios arbatos polifenoliai gali blokuoti cholesterolio absorbciją žarnyne ir skatinti jo išsiskyrimą organizme. Antioksidantinės žaliosios arbatos savybės gali padėti užkirsti kelią aterosklerozės vystymuisi. Žaliojoje arbatoje randamas polifenolis epigalokatechino galatas (Epigallocatechin galiate, EGCG) gerina širdies ir kraujagyslių bei metabolinę funkcijas. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, kad EGCG mažina sistolinį arterinį kraujo spaudimą. Taip pat jis reikšmingai sumažino miokardo infarkto dydį ir pagerino išemijos pažeistos širdies veiklą. Yra tyrimų, įrodančių žaliosios arbatos ir EGCG naudą sergantiesiems ŠKL. Didelės apimties Roterdamo tyrimas nustatė, kad arbatos vartojimas aortos aterosklerozės bei miokardo infarkto tikimybę, ypač tai buvo akivaizdu moterų tarpe.

Juodoji arbata turi panašų poveikį. Suvartojant 3 puodelius arbatos per dieną, širdies priepuolio rizika sumažėja 11 proc. L’Aquila universiteto tyrėjai 2009 m. balandžio mėnesį paskelbė, jog per dieną užtenka išgerti vieną juodos arbatos puodelį, kad būtų apsisaugota nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Juodos arbatos vartojimas pagerina kraujagyslių reaktyvumą, mažina kraujospūdį ir arterijų standumą, gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą. Didelio tyrimo, kuriame dalyvavo 11 000 škotų vyrų (baigtas jis 1993 m., duomenys paskelbti 1999 m.), išvadose teigiama, kad reguliarus arbatos vartojimas sumažina koronarinių širdies ligų riziką, tačiau duomenys nebuvo tikslūs.

2006 m. Japonijoje atliktas 11 metų trukmės kohortinis tyrimas, kuriame buvo tirta 40530 dalyvių (40–79 m. amžiaus). Tyrimo metu nustatyta, kad asmenims, kurie kasdien išgerdavo daugiau kaip 5 žaliosios arbatos puodelius, per 11 metų buvo 16 proc. mažesnė, o per 7 metus – 26 proc. mažesnė mirties nuo širdies kraujagyslių ligų rizika, lyginant su tais, kurie išgerdavo mažiau kaip vieną puodelį dienoje.

Žalioji ir juodoji arbata padeda apsisaugoti nuo vėžio. Pvz., vėžys paprastai yra ne toks paplitęs Japonijoje, kur žmonės nuolat geria žaliąją arbatą. Tačiau neįmanoma nustatyti, ar tikrai būtent žalioji arbata užkerta kelią vėžiui. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį vėžio prevencijoje atlieka arbatos polifenoliai (ypač EGCG). Bandymų su pelėmis metu pastebėta, kad žalioji arbata kombinacijoj su tamoksifenu veiksmingai slopina krūties vėžio vystymąsi. Pastebėta ir tai, jog moterys, kurios ankstyvoje krūties vėžio stadijoje kasdien iš gerdavo ne mažiau kaip 5 arbatos puodelius, baigus gydymą rečiau patirdavo recidyvus. Tačiau kito tyrimo duomenimis, žaliosios arbatos gėrimas nedarė jokios įtakos sergamumui krūties vėžiu.

Taivano Chung Shan medicinos universiteto tyrimų duomenimis, žmonės, kurie per dieną išgeria ne mažiau kaip vieną puodelį žaliosios arbatos, turi 5 kartus mažesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu, nei tie, kurie visai neišgeria. Vis dėlto klinikinių bandymų rezultatai gana prieštaringi. Vieno tyrimo duomenimis, Okinavos arbatos (panaši į žaliąją, tik dalinai fermentuota) gėrimas sumažina plaučių vėžio riziką, ypač moterims, kito tyrimo metu nustatyta, kad atvirkščiai, žalioji ir juodoji arbata didina plaučių vėžio tikimybę.

Kai kuriais atvejais tarp žaliosios arbatos vartojimo ir skrandžio vėžio buvo pastebėtas atvirkštinis ryšys. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad žaliosios arbatos polifenoliai slopina skrandžio vėžio ląstelių augimą mėgintuvėliuose. Klinikinių tyrimu metu tai nebuvo taip akivaizdu. Vieno tyrimo metu žmonės, kurie gėrė arbatą, turėjo per pus mažesnę tikimybę susirgti vėžiu ir gastritu, tačiau antikancerogeninis žaliosios arbatos efektas skrandžio vėžiui buvo atmestas didelio tyrimo metu Japonijoje – jame dalyvavo daugiau kaip 26 000 gyventojų. Galų gale yra duomenų, kad žalioji arbata netgi gali padidinti skrandžio vėžio riziką.

Tyrimai su storosios arba gaubtinės žarnos vėžiu davė priešingus rezultatus. Vieni teigia, kad geriantiems arbatą rizika susirgti mažėja, kiti – kad padidėja. Nors dar reikalingi išsamesni tyrimai, atrodo, kad žalios arbatos mėgėjai turi mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu. Tai ypač būdinga moterims – toms, kurios gėrė daugiau žaliosios arbatos, buvo perpus mažesnė tikimybė susirgti kasos vėžiu, negu toms, kurios gėrė mažiau. Vyrams tikimybė 37 proc. mažesnė.

Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad žaliosios arbatos ekstraktai gali užkirsti kelią prostatos vėžio vystymuisi. Klinikinio tyrimo, atlikto Pietryčių Kinijoje, duomenimis vartojant arbatą prostatos vėžio rizika sumažėja, tačiau žalioji bei juodoji arbata sukelia atsparumą chemoterapiniams vaistams. Nustatyta, kad moterys, kurios gėrė juodosios ir žaliosios arbatos miltelius, buvo mažiau linkusios sirgti šlapimo takų vėžiu.

Arbatos polifenoliai gali užkirsti kelią odos navikų atsiradimui. Kompresai iš žaliosios arbatos ekstraktų apsaugo nuo UVA ir UVB neigiamo efekto – odos pažeidimų. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, žaliosios arbatos ekstraktas ir karštas filtruotas vanduo, taikomi 3 kartus dienoje po 10 min. ant odos, gali padėti žmonėms, kurių oda pažeista po radioterapijos.

Ženevos ir Birmingemo universitetų mokslininkai pranešė kad žalioji arbata skatina medžiagų apykaitą, greitina riebalų oksidaciją, didina jautrumą insulinui ir toleranciją gliukozei. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, žalios ir juodos arbatos gėrimas gali užkirsti kelią diabetui, tačiau tam įrodyti reikia daugiau tyrimų. Iškelta hipotezė, kad arbata gali padidinti ištvermę treniruojantis. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad žaliosios arbatos ekstraktas gali padidinti riebalų metabolizmą. Patvirtinta, kad žaliosios arbatos ir kofeino kombinacija pagerina svorio netekimą ir tinkamo svorio palaikymą turintiems antsvorį ir vidutiniškai nutukusiems individams.

Aminorūgštis L-tianinas, randama beveik vien tik arbatmedžiuose, atpalaiduojančiai veikia smegenis, nes skatina gama amino sviesto rūgšties gamybą. Ši medžiaga slopina per didelį nervinių ląstelių aktyvumą, todėl padeda nusiraminti, pakelia nuotaiką. L-teaninas gerina miego kokybę, todėl nubudus ryte padeda jaustis geriau pailsėjusiam. Gali būti, kad L-teaninas absorbuojamas plonajame žarnyne ir kerta kraujo – smegenų barjerą, sujaudina smegenų neurotransmiterius ir padidina smegenų alfa bangų aktyvumą. Luisvilio universiteto mokslininkai pranešė, kad žaliosios arbatos polifenoliai gali atitolinti pažinimo funkcijų sutrikimą, kuris atsiranda dėl obstrukcinės miego apnėjos. Dažnas žaliosios arbatos vartojimas susijęs su mažesniu depresijos simptomų paplitimu, teigia japonai.

2003 metais paskelbta, kad taninas gali padėti organizmo imuninės sistemos atsakui kovojant su infekcijomis. 4 savaičių trukmės tyrime dalyvavo 11 kavos ir 10 arbatos gėrikų, kurie per dieną suvartodavo 600 ml kavos ar juodos arbatos. Pasak kraujo mėginių analizės, tarp arbatos gėrikų antibakterinių baltymų buvo 5 kartus daugiau. Amerikos mikrobiologų organizacija teigia, kad baltosios arbatos ekstraktai veiksmingai gydo bakterines infekcijas, sukeltas stafilokokų ar streptokokų, pneumoniją ir dantų ėduonį. Taip pat nustatyta, kad baltoji arbata veiksmingai gydo grybelines infekcijas, sukeltas Penicillium chrysogenum ir Saccharomyces cerevisiae. Baltosios arbatos ekstrakto poveikis stipresnis, negu žaliosios.

2006 m. tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, per dieną išgeriantys daugiau kaip 2 puodelius žalios arbatos, turi 50 proc. mažesnę tikimybę, jog jiems sutriks kognityvinės (pažintinės) funkcijos, lyginant su tais, kurie išgeria mažiau kaip 2 puodelius dienoje ar vartojo kitus gėrimus.

Juodos arbatos gėrimas gali sumažinti streso hormono kortizolio lygį po stresą sukeliančios situacijos. 50 minučių po to, kai buvo vykdyti visų jėgų reikalaujantys uždaviniai, tiriamiesiems, kure 6 savaites kasdien išgerdavo 4 puodelius juodos arbatos, 20 proc. kortizolio lygis nukrito daugiau, negu placebo grupei.

Neseniai atliktas tyrimas, paskelbtas Journal of Allergy and Clinical Immunilogy, teigė, kad EGCG gali slopinti ŽIV ir būti naudojamas kaip papildomas gydymas ŽIV infekuotiems pacientams, tačiau pažymėta, kad tai nėra panacėja ir neapsaugo nuo infekcijos. Tai gali būti vartojama su tradiciniais vaistais, siekiant pagerinti infekuotųjų gyvenimo kokybę.

Ilinojaus Čikagoj universiteto tyrėjai pareiškė, kad polifenoliai slopina bakterijų, sukeliančių blogą kvapą, augimą. Vienas nedidelis klinikinis tyrimas įrodė, kad žalios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo dantų karieso. Norint tai patvirtinti ar paneigti, reikia atilikti daugiau tyrimų.

Mokslininkai iš Vokietijos padarė išvadą, kad puodelis juodos arbatos per dieną gali padėti sustabdyti neigiamą geležies pertekliaus poveikį žmonėms, kurie kenčia nuo hemochromatozės. Didelis kiekis flavonoidų apriboja geležies absorbciją.

Vyrams, kurie išgeria daugiau kaip 10 puodelių žalios arbatos per dieną, mažesnė tikimybė susirgti hepatitu. Taip pat žalioji arbata kepenis saugo nuo toksinių medžiagų (alkoholio) žalingo poveikio. Katechinas gali padėti gydyti virusinį hepatitą. Tiesa, tyrimų metu jis buvo išskirtas iš žaliosios arbatos ir naudotas labai aukštose koncentracijose. Nežinoma, ar žalios arbatos gėrimas turi tokį patį poveikį.

Sinekatechinas, gaunamas iš žaliosios arbatos, turi efektą gydant anogenitalines karpas (smailiagales kondilomas). Tyrimas buvo dvigubai aklas, jame dalyvavo daugiau kaip 500 asmenų. Tiriamieji naudojo tepalą, sudėtyje turintį sinekatechino arba placebą. 57 proc. pacientų karpos visiškai išnyko (kontrolinėje grupėje – 34 proc.), 78 proc. pasireiškė pagerėjimas. Žaliosios arbatos gydymas buvo gerai toleruojamas, šalutinių poveikių skaičius sąlyginai mažas.

Žaliosios arbatos antioksidantai gali užkirsti kelią reumatoidiniui artritui. Iš 18 pelių, kurios gavo žalios arbatos polifenolių, tik 8 (44 proc.) išsivystė artritas ir toms pačioms ligos forma nebuvo sunki.

Arbatos sąveika su kai kuriais vaistais ir produktais

Žaliosios arbatos EGCG sąveikauja su vaistu nuo vėžio bortezomibu - gydymas tampa neveiksmingas, tad žalios arbatos gėrimas ar kitų jos produktų vartojimas, kuriuose yra EGCG, draudžiamas kai pacientas gydomas šiuo preparatu. Žaliosios arbatos ir doksorubicino ar tamoksifeno, maišymas sumažina jų veiksmingumą. Tiesa, tai įrodyta tik laboratoriniais tyrimais.

Žalioji arbata gali slopinti adenozino, kuris paprastai naudojamas gydant širdies ritmo sutrikimus, veikimą. Kraują skystinantys vaistai taip pat negali būti vartojami su žaliąja arbata. - ji saugo nuo trombocitų krešėjimo, tad jos maišymas su aspirinu du kartus padidina kraujavimo pavojų.

Žalioji arbata sustiprina beta laktaminių antibiotikų (veikimo mechanizmas ir struktūra panaši į penicilinų) veikimą, sumažindama bakterijų atsparumą gydymui.

Kofeinas, esantis žaliosios arbatos lapuose, mažina benzodiazepinų (skiriami esant nerimui ir lengvai depresijai bei nemigos gydymui) poveikį. Beta blokatoriams, propranololiui ir metoprololiui reaguojant su kofeinu, gali padidėti kraujo spaudimas. Oraliniai kontraceptikai gali prailginti kofeino veikimą ir padidinti stimuliuojantį poveikį. Fenilpropanolaminas (mažina nosies gleivinės paburkimą) ir kofeinas vartojami drauge gali sukelti maniją ir padidėjusį kraujo spaudimą.

Klozapinas, vaistas nuo psichozės, gali turėti mažesnį poveikį, jei bus vartojamas mažiau kaip 40 min. po arbatos gėrimo. Efedrinas sąveikaudamas su žaliąja arbata gali sukelti susijaudinimą, drebulį, nemigą, svorio praradimą. Veikiant žaliajai arbatai, kraujyje mažėja ličio (vaisto, vartojamo manijai ir depresijai gydyti) koncentracija. Monoaminooksidazės inhibitoriai su žalia arbata gali sukelti padidėjusį kraujospūdį (hiperetnzinę krizę).

Pienas, geriamas kartu su arbata, blokuoja įprastą jos poveikį (paprastai tai pabrėžiama kalbant apie arbatos apsaugą nuo kardiovaskulinių ligų). Taip atsitinka todėl, kad pieno kazeinas jungiasi katechinus (taip pat ir taniną). Pienas taip pat gali susilpninti kitus arbatos poveikius, pvz., įtaką vėžiui. Kai kurių tyrimų duomenimis, pienas šiek tiek gali padidinti plazmos antioksidantų aktyvumą. Šiaip ar taip, arbata su aukštu EGCG kiekiu (žalioji) paprastai nevartojama su pienu. Apie augalinių pienų, pvz., sojų, kurie neturi kazeino, panašų poveikį nežinoma.

Geriant arbatą, ypač žaliąją, mėgstama pagardinti ją citrusinių vaisių (citrinų) sultimis. Tyrimai, įskaitant 2007 m. atliktą Purdue universitete, nustatė, kad dauguma katechinų nėra absorbuojami kraujotakos, kai arbata geriama viena. Citrusiniai vaisiai sumažina plonųjų žarnų pH ir dėl to daugiau katechinų lengviau absorbuojami.

Neigiamas arbatos poveikis sveikatai

Visuose arbatos lapuose yra fluorido, subrendusiuose jo būna 10 – 20 kartų daugiau negu jaunuose. Baltoji arbata fluorido turi mažiau negu žalioji ar juodoji, nes ji gaminama iš pumpurų ir jaunų lapų. Fluorido kiekis arbatoje priklauso nuo fluoro kiekio dirvoje, kurioje augalai auga. Fluoro perdozavimas gali sukelti dantų ar net sisteminę (kaulų) fluorozę.

Kofeinas gali sukelti priklausomybę ir žalingą pašalinį poveikį, pavyzdžiui, miego sutrikimus. Be to, kofeinas juodos ir žalios arbatos katechinų kiekį sumažina atitinkamai 15 ir 3 kartus.

Arbatoj yra oksalatų, arba oksalo rūgšties druskų (jų randama apie 2 proc.). Patekę į organizmą oksalatai jungiasi į neįsisavinamus junginius, kurie šalinami per inkstus. Nuolat oksalatams patenkant su maistu, tai gali skatinti inkstų akmenų susidarymą. Oksalatai taip pat suriša „laisvą“ kalcį organizme.

Arbatoje esantys taninai gali padidinti stemplės vėžio riziką - kai kuriais tyrimais nustatyta, kad arbatos gėrimas gali būti susijęs su didesne šio vėžio rizika. Taip pat su stemplės vėžiu siejamas karštos arbatos gėrimas.

Žaliosios arbatos polifenoliai gali sukelti oksidacinį stresą ir toksinį poveikį kepenims. Tai reiškia, kad vaistažoles, pagamintas ir koncentruotos žaliosios arbatos ekstrakto, reikėtų vartoti atsargiai. Kai kurie mokslininkai arbatą atsargiau gerti nėščioms moterims pataria.

Tarptautinė Vėžio Tyrinėjimo Agentūra (IARC) arbatą laiko 3 kategorijos kancerogenu (medžiaga, kuri gali turėti kancerogeninį poveikį žmonėms, tačiau jos poveikis pilnai neištirtas), kadangi juodosios arbatos koncentratų injekcijos į pelių odą sukėlė kai kuriuos vėžinius susirgimus. Vis dėl to neįmanoma įrodyti, kad panašiais būdais vartojama žmonių jis turi kokios nors įtakos sveikatai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą